Tikrai ne dėl to, kad ne tuos į seimą pakvietė ar ne tuos pagerbė! Didžiausia bėda ta, kad nedavė kam reikia pasisakyti ir išsisakyti. O šito verkiant reikėjo!
Šitiek Laisvės gynėjų prisiminimais pasidalino, šitiek dar gyvų liudininkų visko priliūdino, o aš link Tiesos nė per nago juodymą nepasistūmėjau... Visa tai ką jie iš širdies vėl mums paporino pats savo kailiu patyriau ir mačiau. Kaip, beje, tūkstančiai kitų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų.
O kaip jautėsi tomis kruvinomis dienomis pogrindininkai, jaučiu, taip niekada ir nesužinosime... Manau, nelengva jiems buvo „Jedinstvos" štabe lindėti, o vėliau kaip žmonės traiškomi prie televizijos bokšto pro autobusų langus stebėti. Savo ausimis girdėjau kaip jie apie „Nacionalinį išsigelbėjimo komitetą" staugė ir baubė. Kartais net perrėkdami tankų gausmą.
O dar įdomiau, kas tuo metu vyko pas Burokevičių štabe. Negi mes taip ir nesužinosime niekada? Tuomet kurių velnių į Seimą kviečiame Grybauskaitę, negi nieks Lietuvoje apie „Raudonąją Dalią" Janutienės knygos neskaitė? Jau kelintą kartą per Sausio įvykių paminėjimą ji sėdi seime kaip visai svetima, nors įspūdžių apie liaudies nacionalinį pasipriešinimą yra labiausiai kupina.
P.S. Gaila, kad neatsirado nė vieno džentelmeno, kuris šiai garbiai damai būtų užleidęs savo vietą prie Seimo tribūnos, nes kiekgi galima spėlioti kam Dalia dirbo, o gal net tebedirba: Tarybinei Lietuvai ar būsimai Rusijos Dūmai?