O juk galėjo Lietuva būti ne „buferine" valstybe gresiančio karo mėsmalėje, jeigu nebūtų pati Lukašenkos įstūmusi į Putino glėbį ir nebandžiusi kištis į kaimyninės valstybės reikalus, ne tik parinkdama kaimynams savo namų šeimininkės į prezidento postą, bet ir finansuodama spalvotąją revoliuciją savo pašonėje.
Tam kartais reikia labai nedaug: tereikia įsiklausyti į savo oponentus, o ne versti juos iš postų ir tampyti metų metus po teismus. Ta proga raskit laiko dar kartą perklausyti europarlamentaro Pakso įžvalgų, išsakytų prieš šešis metus, ir pamąstyt, kaip dabar gyventume, jei tuometinė valdžia jį būtų išgirdusi ir neignoravusi?