Vitas TOMKUS: MOCKAUS GYVENIMAS TARP BANDITŲ VALDŽIOJE IR PASAULYJE (4)

Būtent Mockaus dėka buvo „permesti per bortą" (nors mafija sako „per daiktą") visi smulkieji akcininkai, kuriems atiteko tik kapeikos, tų laikų pinigais, o pagrindinius pinigus (milijonus) pasidalino Dekanidzė su Mockumi. Kadangi dalis pinigų buvo skirti tam, kad iš kalėjimo būtų ištrauktas mano pavaduotojo ir labai gero draugo Vito Lingio žmogžudystės organizatorius Borisas Dekanidzė, Mockus irgi prisidėjo prie užkulisinių žaidimų, susijusių su Lingio mirtimi...

Mano įsitikinimu, Dekanidzė tebuvo žmogžudystės organizatorius, o užsakovai tuo metu ramiai sau skraidė po Europą ir Amerikas bei Landsbergio lėktuvu. Beje, jei jau užėjo kalba apie Landsbergį, dar prieš Lingio nužudymą „Respublika" rubrikoje „Vienu sakiniu" parašė, kad po eilinės valdžios kritikos V.Landsbergis kreipėsi į savo apsauginius su klausimu: "Negi jiems niekas nieko negali padaryti?" JIEMS - tai „Respublikos" vadovybei! (Kuo tai ne užsakymas, žinant apsauginių sąsajas su skustagalviais banditais?) Bet grįžtam prie temos...

1992 metais D.Mockaus "Investicijos fondas" įsigijo „Vilniaus" viešbučio akcijų paketą. Tais pačiais metais D.Mockaus „Investicijos fondo" valdyba akcininkams rašė, kad „veiklos stabilumo garantas yra akcijų paketas „Vilniaus" viešbutyje".

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tas garantas be jokios garantijos. Prokuroras Gintaras Jasaitis „Laisvės TV" dokumentiniame seriale prisimena, kad G.Dekanidzei reikėjo jaunų, protingų ir verslių žmonių, kurie galėtų dalyvauti pinigų legalizavimo schemose. O „Vilniaus" atveju ji buvo paprasta, kaip penkios kapeikos: Dekanidzė turi daug „juodų" pinigų, tačiau įsigyti viešbučio su jais negali. O už privatizavimo čekius gali. Čia ir prasidėjo D.Mockaus veiklos schemų istorija, kuri tęsėsi po to labai ilgai.

G.Jasaitį galima vadinti vienu „Vilniaus brigados" duobkasių, tačiau įrodyti Mockaus nusikalstamą veiklą anuomet buvo sunku, juolab - kad sąsajų nebuvo ieškoma. Ir ši „sėkmės" paslaptis, kai D.Mockus iš esmės išvengia teisėsaugos persekiojimo, lydi jį visą gyvenimą, išskyrus Eligijaus Masiulio bylą, kurioje pasiaukojo ne Mockus, o jo mylimiausias „atpirkimo ožys" Kurlianskis.

O tąkart eiliniai investuotojai liko prie suskilusios geldos. Patikėję D.Mockaus „Investicijos fondui" savo čekius, visi kaip vienas buvo apgauti. Išskyrus vieną kitą, konkrečiai - Dekanidzę ir Mockų. O Su D.Mockaus pagalba viešbučio savininku tapęs G.Dekanidzė per dieną uždirbo tiek, kiek kiti žmonės gal per gyvenimą neuždirba. Ir kur tie pinigai vėliau buvo investuoti, dabar jau galima spėlioti. Jau vėliau, tiriant žurnalisto Vito Lingio nužudymą, šis viešbutis ne kartą sulaukė kratų.

O štai kaip veikė D.Mockaus schema: Kai IF įsigijo „Vilniaus" viešbutį, D.Mockus kaip stebėtojų tarybos pirmininkas paskyrė G.Dekanidzę Generaliniu direktoriumi. 1995 metais akcininkų susirinkime, kuriam vadovavo D.Mockus, pranešta, kad „bendrovės finansinė padėtis yra labai bloga, pelnas nedidelis, o įsiskolinimas valstybei pasiekė kritinę ribą". Todėl nutarta parduoti viešbučio pastatus Gedimino prospekte už pusantro milijono litų niekam nežinomam V.Buravcovui.

Tai buvo smūgis visiems akcininkams, kurie patikėjo savo investicinius čekius fondui. Todėl jie kreipėsi į teisėsaugą, o kai reikiamo dėmesio nesulaukė, smulkieji akcininkai patys pasisiūlė pirkti viešbutį už du milijonus litų. Tačiau buvo ignoruoti. Nebuvo atsižvelgta ir į siūlymą parduoti „Vilnių" aukciono keliu.

„Manome, kad pastatų kaina buvo sumažinta dešimt kartų sąmoningai siekiant pasipelnyti" - skundėsi akcininkai. Ir jie buvo teisūs: V.Buravcovas akcininku išbuvo tik vieną dieną ir tuoj pat pardavė viešbutį Žemės ūkio bankui už 15 mln. litų. O po to reikalai susitvarkė labai greitai: V.Buravcovas pinigus iškart po sandorio išsigrynino, sąskaitą uždarė, tada V.Buravcovas buvo nušautas, o pinigų pas jį taip niekas ir nerado. Tipiška „nelaiminga 90-ųjų pabaiga".

D.Mockus „Vilniaus" viešbučio stebėtojų tarybai ir akcininkų susirinkimams vadovavo visą šį laiką - nuo įmonės steigimo ir G.Dekanidzės paskyrimo iki pat „nemirtingo" pardavimo arba „mirtino" pirkinio. (Čia kaip pažiūrėsi.)

Tiesa, kažkodėl Litvino bankas už viešbutį pinigus išmokėjo grynaisiais, be to, bankai paprastai neperka tokio turto, tai irgi nebūdinga. Tačiau tuo metu visur veikę savi žmonės tai leido padaryti. O už viso to stovėjo D.Mockus, tad jei Žora (Dekanidzės kreipinys) buvo mafijos Krikštatėvis, Mocką (Dariaus šaukinys) galima drąsiai vadinti jo idėjiniu vedliu ir pirmuoju korupcijos bankuose profesionalu. Bet tai atskira istorija.

...Įvykių liudininkai pasakoja, kad po to grynieji pinigai, kuriais Žora atsiskaitė su Mocka, buvo maišuose. Net penkis didelius bulvinius maišus grynųjų Žora atidavė Mockai.

Ar dabar visiems aišku, kodėl Mockui taip nelengva atsakyti žurnalistams į jų lengvą, tik iš pirmo žvilgsnio, klausimą: „Kaip jūs uždirbote savo pirmąjį milijoną?" Tokiu atveju jam tektų žurnalistams užduoti kontrklausimą:"Kurį?" arba " Iš kurio maišo?" Štai taip ir atsirado Mockaus milijonai, o vėliau ir milijardai.

Beje, labai simboliška, kad vieną, iš Žoros rankų gautų penkių maišų, su išgrynintais pinigais maišą kartu su kitais nešė ir D.Mockaus artimas patikėtinis R.Kurlianskis. Jeigu teisėsauga ir tada būtų jį sučiupusi, šiandien jis jau būtų dukart teistas.

Labai simboliška, kad po kelių dešimtmečių dėžutė su pinigais E.Masiuliui keliavo irgi iš R.Kurlianskio rankų. Darbas išties labai atsakingas ir kaip firmos viceprezidento, ir kaip atsakingo asmens, atsakingo už atsakingą krovinį, už kurį bet kada turi būti pasiruošęs atsakyti.

O juk ir paskutiniam konservatoriui aišku, kad į politikus investavo D.Mockus, tik grynuosius patikėjo nešti savo patikėtiniui, kuriuo taip pasitiki, kad net savo vietą ant gultų užleido. (Bus daugiau)

Susiję straipsniai:

Vitas TOMKUS: MOCKAUS GYVENIMAS TARP BANDITŲ VALDŽIOJE IR PASAULYJE (1)

Vitas TOMKUS: MOCKAUS GYVENIMAS TARP BANDITŲ VALDŽIOJE IR PASAULYJE (2)

Vitas TOMKUS: MOCKAUS GYVENIMAS TARP BANDITŲ VALDŽIOJE IR PASAULYJE (3)