2 nuotr.Prisipažinsiu, kad man yra gėda per šventes rašyti nešventiškus kritinius straipsnius apie gėdą, bet ta proga belieka visiems priminti: „Atsarga gėdos nedaro!", todėl per daug gėdintis ir maivytis, kad man dėl to yra labai gėda, nematau nei moralinio, nei teisinio pagrindo. Ir aš toks ne vienas Lietuvoje...
Ar pastebėjot, kad žmonės tapo labai įžeidūs? Ar čia juos taip LRT propaganda paveikė, ar skiepai nesuveikė, bet jau baisu kritiškesnį žodį ištarti: iškart teismai, baudos, po to - geriausiu atveju laukia keletas parų arešto, kaip mokytojai Astrai, blogiausiu - ilgi metai kalėjimo, kaip Celofanui Antanui.
Dėl Celofano daugmaž viskas aišku, nes prieš patį Patriarchą užsimojo, kai šis Tautai kalbą rėžė, o Celofanas baubė „Gėda!". Tuo tarpu mokytojai Astrai teisėja davė parų už tai, kad ši teismo salėje šaukė: „Gėda pelėda!" Pelėda - išminties simbolis, tad, ko gero, Temidės tarnę įžeidė žodis „gėda".
Peršasi išvada, kad, kritikuojant politikus arba pareigūnus, negalima vartoti žodžio „gėda", kadangi jie nežino, ką tai reiškia ir jiems tai skamba kaip koks keiksmažodis, todėl taip agresyviai ir reaguoja. Nes gėdos jausmas jiems svetimas, kaip ir LGBT paradų dalyviams, kurie marširuoja nusimovę kelnes...
Dėl to dažnas politinis veikėjas nesigėdija, pralošęs pensininkų lėšas arba apsivogęs, priversdamas vartotojus už elektrą permokėti. Juolab, tokiam ne gėda vėliau grąžinti permoką po pusę cento per mėnesį...
P.S. O jei kam atrodo, kad per ilgai, tegul pats pabando milijonus centų pusiau suskaldyti!
