1 nuotr.Dabar labai madinga streikuoti.
Nežinau, ar kas atkreipė į tai dėmesį ar ne, bet vis daugiau piliečių renkasi prie Seimo ir ypač - Vyriausybės rūmų. Ko gero, žmonės nori tarpusavyje išsikalbėti, o tuo pačiu ir į savo ponus pasižiūrėti: su kokiomis mašinomis kas atvažiuoja, o gal kuris kaip Zelenskis su dviračiu arba ant tanko į darbą atrieda arba atidunda.
Girdėjau, kad dviratininką vieną kitą jau pastebėjo, o štai su tanku dar nė vieno nematė. Ko gero, jiems vokiečių brigada neduoda, nes, kaip ir mes, nelabai pasitiki mūsų politikais ir bijo, kad koks karo kurstytojas ant jų „Leopardo" į Kaliningradą pas rusus nenujotų. Ar maža ko mamytės sūnelis Maldeikiukas gali užsinorėti?
Niekas nežino, kas jam dar gali šauti į galvą?
O aš žinau: kinai! Juk kinų jis taip nekenčia, kad net neleidžia jiems prekiauti su lietuviais, dėl ko Kinijos ekonomika taip nusmuko, kad Lietuvai, matyt, teks atstatyti santykius, kad kinai kažkaip išgyventų ir užsidirbtų ne tik „ant ryžių", bet, kaip ir mes, bent „ant duonos su sviestu".
Bet grįžkime prie mano streiko idėjos...
Jau streikavo autobusų vairuotojai, (Troleibusai negalėjo, nes buvo pririšti prie laidų!), gaisrininkai su ugniagesiais (Tik nelabai žinau, kuo jie skiriasi: gal gaisrininkai sukelia gaisrą, o ugniagesiai po to ugnį gesina?!), medikai, „basos" mamos, policijos pareigūnai (Irgi basi!), neskaitant mokytojų, su kuriais pas mus jau seniai niekas nesiskaito. Nei senoji valdžia, pas kurią pedagogai grūdosi pro ministerijos langus, nei dabartinė valdžia, kuri mokytojas tada ne tik palaikė, bet ir iš apačios prilaikė, kai jos ropštėsi ant palangių. (Ypač, pamenu, stengėsi Rokas Masiulis, jei tik kurios sijonėlis buvo trumpesnis!)
Bet gana kalbėti apie iškrypėlius valdžioje, verčiau iškart pereisiu prie rimtos temos, kurios nebegalima atidėlioti, nes laikas bėga greit, bet lietuviai išsilaksto dar greičiau.
O imigrantams tik to ir reikia!
Todėl nuo rytojaus skelbiu visaliaudinį Tomkaus streiką! Kad lietuvių liaudis pagaliau pailsėtų nuo manęs, o aš - be jos. Kiekgi galima visiems kankintis?
Nemanykit, kad aš tamstų komentarų neskaitau. Kartais ne tik paskaitinėju, bet ir pats parašinėju. Kažkodėl komentuodamas jaučiuosi saugiau, nei rašydamas ir pasirašydamas straipsnį, tarsi būčiau koks tautos balsas. Galiu keiktis, koliotis, voliotis ant žemės iš juoko, nes kartais labai prisijuokiu iš trolių, kuriuos pats trolinu. Kai anonimiškai pats save pagiriu arba išpeikiu. Žiūriu, kas kaip reaguoja. Noriu žinoti, kuo labiau apsimoka apsimesti - rusofobu ar rusofilu? O kol kas dar stengiuosi išlikti lietuviu, nors kasdien vis sunkiau man tai sekasi. Nes kaip jau rašiau, visą valdžią jau užgrobė nelietuviai.
Beje, apie valdžią.
Kodėl niekada nestreikuoja valdininkai? Kodėl nesisolidarizuojasi su savo liaudimi? Negi jie viskuo patenkinti ir nebegali susigalvoti jokių reikalavimų? Juo labiau, kad jie skundžiasi dėl savo mažų algų, premijų, visokių priedų bei komandiruotpinigių. Kiek kartų mums jau teisinosi, kad dirba tik dėl mūsų ir tik Tėvynės labui ir nė karto nė vienas nestreikavo. Ir savo verslo nė vienas nepradėjo tol, kol jų jau sočiai prisivogusių lauk neišvijo.
Tą patį galiu pasakyti ir apie įvairių įstaigų vadovus, kurie patys protestuoti neišdrįsta niekada. Kodėl neina streikuoti su savo kolektyvu, kai negauna naujų valstybinių užsakymų? Netikiu, kad bijo prarasti savo darbą, darbe neturėdami jokio darbo. Dar galiu suprasti privatininkus, kurie bijo prarasti pelną, o po to gal ir savo verslą.
Ačiū Dievui ir TSKP, aš pelno beveik neturiu...
Todėl kartoju: nuo rytojaus skelbiu savo streiką ir nieko daugiau neberašysiu ir niekam nebevadovausiu. Ir su niekuo nesiskaitysiu ir nieko nebeskaitysiu. Manau, pats laikas pailsėti vieniems nuo kitų: ir skaitytojams, ir rašytojams, ir jų kritikams. (Pasibandžiau pats sau, matau, plunksna dar neatšipo, tad iš bėdos galėsiu rašyti atsiminimus, nors vis mažiau ką beprisimenu, tad gali būti fantastinė literatūra.)
O kodėl streikas nuo rytojaus? Atsakymas paprastas. Jei labai nori ko nors nedaryti, visada sakyk: rytoj... Argi ne taip su mumis elgiasi mūsų valdžia, kai nenori ko nors daryti? Kada pažadėjo pakelti mokytojams algas? Rytoj, bet tik kitais metais! Kada Kreivys pažadėjo grąžinti iš mūsų pavogtus 160 milijonų?
O dabar pats opiausias klausimas: Kada pagaliau išsirinksime normalią valdžią? Ne, ne rytoj. Nes rytoj, bus lygiai tas pats, kas ir vakar. Norimą valdžią mes išsirinksime tik tada, kai patys pradėsime balsavimo biuletenius skaičiuoti. Betgi mūsų valdžia niekada neprileis, nes mano, jog mes visi tokie buki, kad net iki dviejų pirštų nemokame suskaičiuoti. Todėl ir algas mums per bankus moka, ir santaupų iš pensijų fondų neišmoka, užtat vis naujų mokesčių prigalvoti išmoko: dėl lietaus ir karo, dar beliko - dėl oro ir maro...
O jei rimtai, tai prasideda šventinės mokinių atostogos. Atsirado nuostabi proga pabūti ne tik su vaikais, bet ir su anūkais. Atvirai šnekant, net stebiuosi, kad jie dar su seneliais sutinka atostogauti, nes mes, jų metų būdami, nekantriai laukdavom, kol suaugusieji kuo greičiau dings už horizonto ir atsiras „laisvas plotas"‘, dėl kurio visa Klaipėda, kurioje aš augau, nes ten užaugau, eidavo iš proto. O gal tėvai patys kalti, kad nemokėjo mūsų gražiai įkalbėti: Kas žino, ko gero, irgi būčiau iškeitęs „laisvą plotą" į atostogas su jais, jei ir man būtų pasiūlę pakeliauti po Maldyvų salas bei Tailandą..
Bet gal gana tų atsiminimų, nes laikas krautis lagaminus.
Linkiu visiems gražių ir laimingų Šventų Kalėdų, geros nuotaikos, o svarbiausia susikalbėjimo ir tarpusavio supratimo. Išvažiuoju streikuoti su vaikais ir anūkais į šiltus kraštus, nes čia vienas lauke sušalsiu. Jei grįžęs dar rasiu laikraštį su savo kolektyvu, galimas daiktas, dar susitiksime. Arba ne. Tada teks streiką pratęsti neribotam laikui. Atia!
P.S. Vos neužmiršau! Įkvėptas savo skaitytojų, noriu visus paraginti ir paagituoti, kol aš sėdėsiu „ant sofkutės" pliaže prie Indijos vandenyno, manęs per daug nekeiksnoti, niekam niekada nepasiduoti, varyti taip toliau iki galo, nieko nebijoti, bet ir neišsiduoti, neišduoti ir jokių būdu neparsiduoti!
Svarbiausia bet kokioje situacijoje išlikti ne tik žmogumi, bet ir savimi. (Kad vėliau būtų galima mus nuo avių bandos atskirti.)
Gražių jums švenčių!
Autoriaus trigrašis. PAAIŠKĖJO, KAD SERGU NEPAGYDOMA LIGA, DEJA: "Dovanokit, kad iš pačio ryto vėl rašau, tačiau paaiškėjo, kad labai rimtai aš susirgau. Liga progresuoja jau tokiu tempu, kad net artimiesiems šalia būt baisu! Bandžiau net vaistus pats visokius ryti, deja, jau nieko negaliu sau padaryti. Liga tokia klastinga ir pikta - širdim jaučiu artėja pabaiga..." Na, matote, kas darosi su mano galva? Sutikite, kad tokiomis banaliomis eilėmis kreiptis į normalius žmogas, gali tik labai nenormalus žmogus, kuriam su galva negerai. Jaučiu, greit tapsiu panašus į liaudies dainių Patriarchą, kuris irgi beveik kas rytą užgieda vis naujomis giesmėmis, kurios mažai kuo skiriasi nuo maniškių. Skirtumas tik tas, kad jis budina Tautą, o aš akivaizdžiai sergu grafomanija, nes nebegaliu nerašyti. Dar vakar iškilmingai visiems pasižadėjau, kad daugiau - nė eilutės! Ir va: vėl apsijuokiau prieš visą Lietuvą!!! Matyt, grafomanijos liga gerokai įsisenėjusi, gal net užsilikusi manyje dar nuo tarybinių laikų, todėl greitai, ko gero, man nepavyks ligos atsikratyti:(
V.Landsbergio poezijos "perliukai": (J!M) metus baigiant tema sutema tai jonas mąstytojas betvarkė ji negali būti knyga ji geriausia knyga *** VIDINĖ GALVA Pasikalbėkime apie galvą. O ar vidinė sielos galva turi spalvą? *** TRYLIKTS DIEVO ĮSAKYMS: Tu nesunaikyk, žmogau, visko aplink.Po to neklyk, ką nepatink. (P.S., ir t.t., ir pan.)
Susiję straipsniai:
Vitas TOMKUS: JAU NUSKAMBĖJO GRIEŽTAS ULTIMATUMAS RESPUBLIKOS VADOVYBEI!
Vitas TOMKUS: PALECKIS BUVO TEISUS DĖL SAVIŠKIŲ!
Vitas TOMKUS: AŠ IRGI JAU APSISPRENDŽIAU!
Vitas TOMKUS: SENSACIJA, KURIOS NIEKS NEBESITIKĖJO
Vitas TOMKUS: MŪSŲ PUSDIEVIAI IR PUSGALVIAI (3)
Vitas TOMKUS: MŪSŲ PUSDIEVIAI IR PUSDURNIAI (2)
Vitas TOMKUS: MŪSŲ PUSDIEVIAI IR PUSDURNIAI
Vitas TOMKUS: LABAI NORIU VISIEMS UŽ VISKĄ PADĖKOTI!
Vitas TOMKUS: KIEK KARTŲ MAN DAR REIKĖS ATSIPRAŠYTI?
ARTĖJA LEMTINGAS PASIRINKIMO METAS!
Vitas TOMKUS: JEI MIRTI - TIK SU MUZIKA! (2)
Vitas TOMKUS: AR LENGVA BŪTI LIETUVIU LIETUVOJE?
PO VELNIŲ! KUR VAKARIETIŠKOS VERTYBĖS?!
ŽLUGO DAR VIENAS KONSERVATORIŲ MITAS!
AR JAU METAS MUMS VISIEMS SUDĖTI ŠAUKŠTUS?
ŠIANDIEN LYGIAI 35 METAI, KAI LIETUVOJE UŽGIMĖ NAUJAS STABAS
KADA, KAIP IR KODĖL GIMĖ LANDSBERGIO KULTAS
Atgijo naujai senas V.L. šūkis: „Ginkluotis, ginkluotis ir dar kartą ginkluotis!"
