2 nuotr.Žiūrėk, vis susilaukiu pagrįstų skaitytojų priekaištų, kad esu užkietėjęs bamblys, viskuo nepatenkintas ir nematantis nieko gero, kas vyksta brangiojoje Tėvynėje.
Kad mano Tėvynė pabrango kaip niekad, sutinku. Tik kur jos sostinė su mūsų realia valdžia - kartais nebesuprantu. Paskutinėmis mano žiniomis, kai Trampas lyčių skaičių sumažino iki dviejų, atrodo iš Vašingtono ji persikėlė į Briuselį, kur yra daug didesnis lyčių pasirinkimas.
Bet man to nereikia, nes mano lytis mane pilnai patenkina ir, kai nieks neduoda, aš pats visada su malonumu pasitenkinu. Ir man būna vėl Tėvynėje gerai. Nors visą jos turtą kažkur nusinešė aitvarai. Nors liaudies padavimuose paprastai aitvarai turtą žmonėms suneša. Bet ką ta liaudis išmano, runkeliai ir kurdupeliai, kad juos kur velniai nujotų! Arba ožiai sutryptų...
Na va, ir vėl negražiai rašau ir nieko gero nebematau. Matyt, kalta profesija, nes nuo jaunystės norėjau būti ne tik ledų pardavėju, gaisrininku, kosmonautu, kol nusiritau iki jūrininko, bet ir klounu. Nes patikdavo cirko klounai, kurie publiką juokindavo. Kartais net iki ašarų! Būna tik pirštą arenoje parodo ir visi žiūrovai kvatoja iki ašarų...
Ot buvo laikai, ania! O dabar? Kiek sykių mums mūsų nepamainomi cirkininkai rodė savo vidurinį pirštą atkišę - ir viešai, ir iš po skverno, bet žmonės tik ašaras braukia. Nebemokame džiaugtis tuo, ką turime. O juk beturime tiek nedaug: liko tik likučiai, to ką mums mūsų tėvai buvo sukaupę ir palikę. P.S. Todėl gal daugiau ir nebevadinkime jų „aitvarais", o jų nuostabaus gyvenimo tarybiniais laikais „sumautu ir netikusiu". (Pardon, už nostalgiją.)
Autoriaus trigrašis: Prisipažinsiu, jog tai buvo ne straipsnis, o tik "tomkiškas" testas, siekiant išsiaiškinti: ar dar galima šiais "Žodžio laisvės" ir "demokratiniais" laikais bent vaikystės atsiminimais viešai pasidalinti, jei jie mena tarybinį laikmetį? (Pagal komentarus matau, kad kuo toliau - tuo labiau rizikinga!)
