Sutinku, kad kartais žmonės Žemaitaičio nespėja klausytis, nes jis žodžius beria vieną po kito taip, kad tarp jų beveik nebelieka tarpelio, todėl būna neaišku, kada jis pradeda, o kada baigia, bet tai nebe mūsų problema, o tų, su kuo jis santykiauja, kadangi mums svarbiau suvokti esmę, kurią pagauti turim prasmę: ir apie Gabriuko bei jo Austėjos neteisėtą valdų užgrobimą, ir apie Pavilionio kvailystes bei Kreivio IGNIČIO apetito išsiplėtimą, ir apie tai, kaip konservatoriai dangstė pedofilą Bartoševičių, kol Stepukonis per kazino patvarkė pensininkų kišenes, ir kaip Šimonytė taškė mūsų biudžeto lėšas, kol Tapinas su Ohmanu tratino Bayraktarui skirtas aukas, ir, žinoma, apie nelemtą vaikišką pagaliuką, kuriuo, net ir labai norėdamas, negalėtum užmušti jokio padariuko! P.S. Kadangi mūsų prezidentui bei prokurorams užkliuvo tiktai pagaliukas, o visa kita - ne, tai reiškia, jog Žemaitaitis išrėžė gryną TIESĄ, kuria, deja, politikai nesuinteresuoti, o Temidė kaip visada liko akla ir kurčia?!
Autoriaus trigrašis: Siūlau visuomenei pagalvoti apie tai, ar nevertėtų skubiai priimti įstatymą, kad, pasibaigus valdančiųjų vagių kadencijai, išeidami jie su savimi pasiimtų ne tik savo asmeninius daiktus, žinoma, jei jie nėra pirkti už kanceliarijos prekėms skirtas lėšas, bet ir savo kišeninius prokurorus bei teisėjus, nes kitaip teisingumo iš Temidės tarnų lietuviai niekada nesulauks, nes kol nauja valdžia savais apsistato teisėtvarkoje, tie nebespėja senų vagių nei sugaudyti, nei nuteisti, nes jau būna naujieji valdantieji prisidirbę sočiai, o senieji jau, žiūrėk, pargrįžta atgal prie prarasto lovio su savo kadrais ir nepasotinamu apetitu...