1 nuotr.Kaip manote, kas lengviau: žmones apkvailinti ar paprotinti? Užtaigi... Tad ko tada ant savo valdžios pykstate ir nuolat spjaudotės?! Juk reikia kažkaip savo patiklius piliečius suvaldyti, kad nebebūtų nei sąjūdžių, nei soc. revoliucijų (ir socialinių, ir socialistinių), anei spalvotųjų masinių mitingų su maidaunais... Juk kartais ir valdantieji ramiai pagyventi nori. Ypač - kai užgyvena senatvei ne tik savo anūkams, bet ir proproproanūkiams.
Tokiais atvejais garsiausiai šaukia apie prarastas teises bei artėjančią diktatūrą visokio plauko nevykėliai, kuriems dažniausiai prasigyventi nepavyko. Nei prie ruso, nei prie žydo, nei prie amerikiečių. Beje, būtent tarp jų yra daugiausia „naudingų idiotų". Kas užmiršo, priminsiu, kad tai tie, kurie tarnauja sistemai už dyką, t.y. - iš idėjos. Tokie idiotai yra patys pavojingiausi, nes jei ką įsikala sau į galvą, jo nepapirksi nei išgąsdinsi. (Pats toks jaunas buvau, todėl labai gerai žinau.)
Žino tą ir sistemos pasamdyti pareigūnai, atsakingi už drausmę ir tvarką visuomenėje, todėl jie puikiai išmoko manipuliuoti nepriklausomais žurnalistais bei visuomenės veikėjais, „įkaldami" jiems į galvą tokius tendencingus faktus ir dar tiek daug, kad gali sukompromituoti bet kurį pavojingą sistemai pilietį. Beje, jų tarpe ne vieną „naudingą idiotą". Tad belieka tik su apmaudu stebėti, kaip tie naudingi idiotai, neretai dideli savo šalies patriotai, juodina vienas kitą viešai, naikindami ne tik save, bet ir savo reputaciją, pasiremdami „labai patikimais faktais", kurių šaltinių nevalia išduoti.
O valdantiesiems to tik ir reikia, nes kai po daugybės metų teisme paaiškėja, jog visa tai tebuvo melas ir šmeižtas, niekam jau tai nebeįdomu, nes visa tai buvo seniai, be to, visiems atsibodo ir mirtinai įkyrėjo. (Išskyrus, žinoma, nukentėjusiuosius, kurie per tą laiką, trypdami įvairių teismų slenksčius, būna tokie suvargę, sugniuždyti bei apgailėtini, kad lieka vieniši su savo nuoskaudomis, nes nebepritampa prie laimingos visuomenės.) Šią taktiką yra puikiai įvaldžiusios kai kurios senbuvių partijos, kurios tyčia užvalkioja savo aferas ar net pedofilijos skandalus, kad vėliau galėtų pasinaudoti savo sakramentine fraze: „Na, kiek gi galima tą patį per tą patį kalbėti? Yra rimtesnių reikalų!"
Ką gi, pakalbėkime apie rimtesnius reikalus: apie didžiausias nūdienos aktualijas. Visi kaip išprotėję nori ne taikos, o karo! Kariauja tarpusavyje slavai ir sionistai. Sakykite, mielieji, kuo čia dėti mes - lietuviai? Mums aiškina, kad reikia ruoštis gynybai. Antraip mus užpuls! Tarytum niekas mūsuose negirdėjo Maskvos perspėjimų apie tai, jog jai būtina apsauginė zona, kurioje nebūtų jokių pavojingų karinių bazių ir nekiltų grėsmių Rusijos egzistencijai. Ukraina nepaklausė Putino perspėjimo, sakė, kad jis blefuoja ir dabar laidoja savo vaikus.
Protingi mokosi iš svetimų klaidų, tad darsyk belieka apeliuoti į lietuvių protą, o ne garbę ar sąžinę, kurių jau seniai niekas nebevertina, nes laisvoje rinkoje tai nesikotiruoja. Tikiuosi, bent savisaugos instinktai dar išliko? Karo vertelgos mums kasdien kala į galvas, kad labai gaila ukrainiečių. O kodėl niekam nebegaila savų Lietuvos gyventojų? Jie ką - nebe žmonės, o „žmogos"? O Palestinos ir Libano civilių aukų irgi nė kiek negaila? Karo kurstytojai mums atšauna, kad tai toli ir mūsų neliečia. Tada nebemeluokite apie gailestį, nes kai labai gaila ujamų bei skriaudžiamų tautų, pasiaukojantys žmonės net į tolimiausius Afrikos kraštus važiuoja vargstantiems padėti.
Tik nekartokite nuvalkiotos giesmelės, kad reikia ruoštis gynybai, nes kitaip priešas mus būtinai užpuls. Sako, kad rusams žūtbūt reikia „Suvalkų koridoriaus". Nesiginčysiu, tik paklausiu: O kas Rusijai ir Baltarusijai visus kelius į Kaliningradą ir Baltijos uostus atkirto? Ta proga dar pasiteirausiu: o kas garantuos, kad Izraeliui „Šiaurės Jeruzalės" nebereikia? Juk šitokiais tempais naikinant miestus, anksčiau ar vėliau ne tik ukrainiečiams, bet ir žydams iškils natūralus klausimas: Kur gyvens žmonės, kai karas pagaliau bus pasibaigęs?
Nenuvertinkime ne tik savo Tautos, bet ir svetimšalių siekių iš mūsų pasipelnyti. Milijardai, nurašomi ne mūsų karui (dar), sukasi vis didesniu tempu. Tai jau pajuto ne tik Vokietija, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kurių ekonomika katastrofiškai smunka, o vietiniai gyventojai iš ES masiškai svetur sprunka. Lietuvos valdantiesiems tai nė motais, tarytum nežinotų - kas Lietuvos donoras ir iš kur gauname įvairias subsidijas, dotacijas bei kitokias išmokas... Pardon, užsisvajojau! Gauname ne mes, o ministerijos, kurios tuos pinigus paskirsto daugiausiai saviems arba net sau pasiskirsto.
Nepaisant to, kad net trečdaliui Lietuvos gyventojų dėl nesibaigiančių „Gerovės valstybės" statybų keliamo triukšmo nervai nebeišlaikė ir jie iškeliavo ten, kur ne tik geriau, bet ir saugiau, nes nuo kvailių atokiau, milijardai taškomi toliau. Skolinsimės, kiek galėsim ir kiek savo vaikų bei anūkų nepagailėsim, nes gyventi, paskendus skolose bei kredituose, teks ateinančioms kartoms. Nebent mūsų kartai vis dėlto į karą įsivelti pavyks, kurio metu dažnai visos skolos „nusirašo". Tokiu atveju pasilinkėkime sau sėkmės ir, kad visiems užtektų vietų kapinėse.
Bet prieš stačia galva pasinerdamas į karą už Ukrainos pergalę, labai noriu sužinoti: kaip ji atrodo? Tarkim, Ukraina užkariaus visą Rusiją ir sėkmingai nužygiuos iki pat Vladivostoko. Betgi negalima, net ir aršiai puolant priešą, palikti neapsaugotą užpakalį, t.y., užnugarį, o jei skaičiuosim, kad bent šimtui kvadratinių kilometrų išlaikymui reikalinga bent viena brigada ar bent kuopa savižudžių, kur Ukraina gaus tiek didvyrių, šitokių milžiniškų Sibiro platybių išlaikymui? (Nebent padėsime mes, lietuviai, kuriems Sibiras ne iš knygučių pažįstamas.)
Tiek to: įsivaizduokime, kad Ukrainai pakaks ir mini pergalės. Pradžiai pasistengs savo buvusias teritorijas atsiimti, pradedant Donecku su Luhansku ir baigiant pusiasaliu Kryme, kuris vis dar neaišku - kam priklauso? (Nes klausinėja ir klausinėja, kas tik netingi.) Ką veiks išsekinti ir nualinti nuo karo ukrainiečiai su beveik devyniais milijonais vietinių rusų, kurių miestai bei gyvenvietės bus irgi sugriautos ir subombarduotos, o ekonomikos atstatymui prireiks ne vieno trilijono? Vėl naikins su bombomis, ar sudegins kaip Odesoje? (Tikiuosi, lietuvių pagalbos čia nereikės, nors rusai kariuomenėje būtent mus, lietuvaičius, pravardžiavo „fašistais".)
Tarkim, vėl mes padėsime Ukrainai padvigubindami mokesčius gynybai, o tuo pačiu, patrigubindami emigrantų skaičių. Kas tada padės Lietuvai, likusiai be darbo rankų ir dar be kojų, kurių net taikos sąlygomis mums nebeužtenka? Pardon, pamiršau siauraakius ir juodukus, tuomet geriau lai mūsų Lietuvėlė jiems atitenka, kad tik mūsų neapkaltintų rasistais, o ES vadovybė mums naujų baudų neuždėtų nė už ką - kaip kad buvo su CŽV būtais nebūtais kalėjimais. Siūlau pakelti bokalus už globalistų bei anglosaksų pergalę prieš XXI a. indėnus!
P.S. Ar nepastebėjote, kaip gausėja įvairių bokalaurų, kilnojančių bokalus tik už pergales iki galo, nesuvokdami, kad galas gali būti ir be „laimingos pabaigos". (Kalbu ne tik apie tuos, kurie susimokėję už erotinį masažą vis dar guli su stačiu galu, o laikas skirtas masažui jau baigėsi.)
Autoriaus trigrašiukas: O gal, sakau, antrajame rinkimų ture visi sutartinai prabalsuojame už konservatorius, a? Greičiau pribaigs - trumpiau reikės kankintis...
