Vitas TOMKUS: PALINKĖJIMAI ŠVENTŲ ŠVENČIŲ PROGA!

Ne dėl to, kad dar neišsiblaiviau. (Priešingai - net šiek tiek „paėmiau ant drąsos".) Ir ne dėl to, kad džiunglėse patyriau šoką... Priešingai!

Pasirodo, kad visos agresyvios beždžionės ir gyvatės yra seniai vietinių išdresiruotos, pririštos arba apsvaigintos taip, kad jau nebekelia jokio pavojaus visuomenei, todėl jei panašią praktiką pritaikytume seime, manau, ir mūsų besivaipančios beždžionės mažiau keltų rūpesčių Lietuvai; juolab, kad jų net apsvaiginti nereikia, nes patys „apsinarkašina", belieka tik supančioti ir pririšti kuo toliau nuo biudžetinių lėšų, kad dažniau tratintų vienas kitą, o ne mūsų valdiškas lėšas.

Dovanokit, kad vėl nusivažiavau į lankas...

Kaltas asociatyvus mąstymas, kurio reikšmės nelabai pats suprantu, todėl nepatariu per daug gilintis ir savo ištikimai šunaujai, kuri man nuoširdžiai pritaria, kai aš ant valdžios loju. Bet toks jau tas mūsų demokratijos sargų likimas, nuo kurio priklauso net visos žmonijos išlikimas. Jei mūsų nebūtų, būtų absoliutus valdžios išsigimimas, kas šiandien jau plika akimi matyti: juoda tampa kaip balta, normali šeima - nebenormalia, vyras - moterimi ir moteris - vyru, o kartais nei toks, nei anoks arba visoks, t. y. - super universalus ir tinkamas naudoti per visus galus... (Feee!!!)

Nežinau kaip Tamstoms, bet man pačiam nelabai patinka šventiniam palinkėjimui ir sveikinimui parašyta įžanga, todėl gal dar įkalsiu alaus ir pradėsiu iš naujo, kol dar visai neperkepino Maldyvų saulė mano pakaušio. (Bepigu Tamstoms sėdėti prie jaukaus židinio, kuris sukuria šeimyninę atmosferą, o kai aš čia pabandžiau porą palmių užkurti, vos nebuvau iš salos išprašytas: niekas manęs nesupranta ne tik tėviškėje, bet ir čia, net pačiam savęs pagailo...)

Bandau paskutinį kartą pasveikinti Tamstas su Šventomis šventėmis, per kurias visada susipainioju: Kada Kūčios, o kada Kalėdos? Tik žinau: kai ant manęs rėkia, kad sušveičiu iškeptą antį, yra dar ne Kalėdos, o kai vietoj užkandžio prie alaus užkandžiauju bažnytiniais paplotėliais, jei žmona nesuspėja kaimiškų salotų pagaminti, vadinasi, dar ir Kūčios neprasidėjo. Tik negalvokit, kad netikiu Dievu. Tikrai tikiu, kad kažkas yra virš manęs, ir net poterius moku. Nesu visai durnas, suprantu, kad negaliu visą laiką būti pats kiečiausias... (Viskas! Nuo rytojaus metu gerti, nes pradedu nusišnekėti, dar gerai, kad - nenusirašinėti, nes plagiatorių labai nemėgstu!)

Bandau ketvirtą kartą pasveikinti Tamstą, mielas Skaitytojau, nes tikiu, kad bent vienas skaitytojas po mano prirašytų nesąmonių dar išliko, bent iš smalsumo: pramuš „gerb." redaktorius su galva dugną ar dar ne?

Žodžiu, Brangus Skaitytojau, perduokit prašau, jei kur sutiksit (Delfyje, Lryte, 15min ar kokiame kitame užsienietiškame kanale), mano buvusiems skaitytojams, kad aš juos sveikinu su Šventom Šventėm. (Taip sakau, kad vėl nesupainiočiau Kūčias su Kalėdomis.) Ir linkiu kitąmet išsirinkti sau tokią valdžią, kad likčiau bedarbis, nes be valdančiųjų kritikos nieko daugiau manęs gyvenimas neišmokė.

P.S. Tik dabar supratau tuos, kurie sako, kad kritikuoti lengviausia. Dabar asmeniškai pajutau, kaip sunku iš savęs apie artimą savo gerą žodį išspausti... Jei netikit, patys pabandykit! Šiandien tam - puiki ir gera proga kaip reta.

Kaip Taranas prakaituoja Maldyvuose, visaip, kartais net nepadoriai bandydamas įsiteikti savo skaitytojui, kad tik neprarastų savo „Respublikos", kurią jis naudoja kaip ginklą amžinoje kovoje su savo priešais valdžioje - nesvarbu, kas jie bebūtų ir kokiai partijai bepriklausytų. Vargu, ar kas norėtų būti šito vargšelio ir nabagėlio vietoje?