Prisiminiau dar ką tame kietame straipsnyje rašiau, na - tame, kuris dingo per mano žioplumą, o tiksliau - neišprusimą, nes kažkokio kompiuterio mygtuko nepaspaudžiau ir rašinys išgaravo, bet tai niekis palyginus su tais, kuriems iš banko kortelių pinigai išgaruoja, jei ne tą nuorodą telefone paspaudžia, nors rašo, kad rašo iš banko, jog tavo sąskaitas kažkokie sukčiai tuština, o kaip pasitikrinsi, jei ten nuolat telefonai užimti, o gyvai klientų nebepriima, liepia kontaktuoti per internetą, o ten dar daugiau mygtukų ir svetainių, kuriose tik ir laukia kaip numelžt visokios prostitutės, nebūtinai iš švediškų salonų ar bankų.
O gal ir gerai, kad tas straipsnis dingo, nes, dievaž, būtų uždarę mane arba, neduokdie, „Respubliką", nes - tik įsivaizduokit - prisipažinau, kad nei ukrainiečiams, nei Tapinui, nei juo labiau Okhmanui nė vieno cento nepaaukojau ir ne dėl to, kad, pavyzdžiui, Okhmanas sau prezidentinę algą iš rinkliavų pasiskyrė ar Tapinas pokeriu prasilošia, ar kad ukrainiečiai trečdalį paramos išvagia (kaip teigia tas pats Okhmanas, kuris saviškius tikrai atpažįsta), bet dėl amoralumo: ar neatrodo kad mes, kaip ir kiti europiečiai, nuo karo atsiperkame ir kariaujame svetimomis slavų rankomis, kojomis ir net galvomis, žiūrint, kur pataiko.
Kaip suprantu, po ukrainiečių karas su rusais laukia baltų ir lenkų, o lietuvių - pirmiausiai, nes darom viską, kad rusai nuo mūsų neišsisuktų, nes per mus eina Suvalkų koridorius, jungiantis Rusiją per Baltarusiją su Kaliningradu, o pasienį mes jau beveik užblokavome ir traukiniams, ir automobiliams, oro erdvę irgi, tad belieka Baltijos jūra, kurią blokuoti jau žada estai su švedais, tad niekur ruskeliai nedings ir bus priversti veržtis per suvalkiečius, kuriuos, tikiuosi, mes irgi remsime finansiškai iki paskutinio kraujo lašo, nors jie itin skūpūs ir, vargu, ar finansiškai paremtų, jei, tarkim, Kaliningrado kariškiai užpultų žemaičius iš Šilutės.
P.S. Prisiminiau, kad kartą pabėgėlius nuo karo Ukrainoje sušelpiau Monake, kai sėdėjau ant šaligatvio bordiūro, laukdamas kol apsipirks žmona, nes ji labai išranki ir jai žiedo su trimis ar penkiais karatais taip lengvai neįbruksi (Čia aš elito žiniai, kurie mus "vatnykais" vadina!), prie manęs priėjo jauna pora su kūdikiu ant rankų ir paprašė 20 eurų, o aš jiems daviau dar daugiau kiekvienam, įskaitant ir kūdikį, ir net restorane pamaitinau, kur išsišnekėjome ir paaiškėjo, kad jie rumunai iš Moldavijos, prieš tai gyvenę Odesoje, trumpiau kalbant - čigonai arba romai, tad nežinau, užskaitys man kaip paramą Ukrainai, ar ne?