Pats laikas pašnekėt apie rinkimus. Nes grybai beveik baigėsi. Prasidėjo debatai. Tad beliko rinkti tik šungrybius. Kurie veikia kaip vaistas arba nuodas. Arba - šunsnukius. Nes galima ir pagydyti, jei reikia, arba nunuodyti, jei ko nebereikia. Vis lengviau, nei išmesti pro viešbučio langą.
Sako, kad ir politika veikia kaip nuodas. Apnuodija mūsų sąmonę. Nebent jau esi be sąmonės ir pats apsinuodijęs. Su alkoholiu arba narkotikais. Nes politikus traukia narkotikai. O kur jie - ten ir Laisvės partija. O kur laisvūnai, ten ir perėjūnai. Visokio plauko! Kaip bežiūrėtum. Iš priekio ar iš užpakalio...
Bet jie niekis, palyginus su Zuoko „Laisvės ir teisingumo" partiečiais, kurie debatuose pasirodė su didelėmis dėžėmis ant galvų. Pažinodamas Zuoką kaip nuluptą, iškart supratau jog tai - užuomina: jei laimės, nesismulkins kaip liberalai su Mockaus dėžute, o ims, kai duos, dėžėmis, panašiom į konteinerius.
Juk ne su visais atsiskaitoma sklypais. Kaip su signatarais arba konservatoriais. Bet kuriuo atveju konservatoriai - jėga! Balsuoja kaip kumštis. Kol kiti spėlioja - eit neit, ant sofučių susėdę, jie jau prie balsadėžių išsirikiavę. Įtariu, kad už tai reikia padėkoti „megztoms beretėms". Nuostabus išradimas!
Tiesa, truputį nuo japonų nukopijuotas. Nes anie savo moterų kojas į medines kaladėles įsprausdavo, kad mažos pėdutės būtų, o konservatoriai su megztomis beretėmis suveržė moterėlių smegenėles, kad smegenys neaugtų ir mažiau protelio būtų. Eksperimentas pasiteisino su kaupu! Balsuoja kaip robotai.
Be to, valdyti Lietuvą proto daug ir nereikia. Juk viską, ką reikia daryti, nurodo Vašingtonas ir Briuselis. O kadangi konservatorių gretose yra daugiausia ne tik kagėbistų, bet ir komunistų, jie prie „nurodymų iš Centro" įpratę. Ką liepdavo Maskva - tą ir darydavo. Tad niekas nepasikeitė. Net nariai beveik tie patys.
Ir pavadinimas ne per daug skiriasi - TSKP! Kam Tėvynės sąjungos komunistų partija, kam vis dar Tarybų Sąjungos konservatorių partija. Trumpiau kalbant, ta pati sąjunga - tik kitose rankose. Anksčiau Brežnevo, dabar Baideno. Arba Trampo. Arba Kamalos. Kuri, beje, labai tiktų prie mūsų kumelės. Žvengtų abi iš Šveiko nuotykių susiriesdamos.
Tai tiek apie valdančiuosius. Esamos ir buvusius, bet nepražuvusius. (Kalbu ne tik apie Zuoką.) Kuriuos vis sunkiau ir sunkiau suvaldyti. Kartais net pagalvoju, kad gal geriau visai be valdžios. Bet tada būtų anarchija. O nuo anarchijos iki monarchijos - tik vienas žingsnis: Būti ar nepūti?
P.S. O ką? Kodėl mums į pabaigą Landsbergio neapskelbus Lietuvos karaliumi, jeigu į prezidentus netinka? Tegul sau būna ir toliau pūna!