Vitas TOMKUS: „RESPUBLIKA“ PEREINA Į KONTRATAKĄ PRIEŠ JAV AMBASADĄ (Tęsinys)

Norvegijos laikraštis „Aftoposten", kurios leidėjai prieš tai ilgai bandė mane įkalbėti jiems parsiduoti, buvo priversti paneigti paskleistą dezinformaciją ir viešai atsiprašyti, o Lietuvos Žurnalistų sąjungos vedlys Radzevičius bylą pralošė Vilniaus apylinkės teisme, bet tolimesnį bylinėjimąsį nutraukiau, nebenorėdamas daugiau matyti šios parsidavusios fizionomijos... (Net priteistos materialinės žalos atsisakiau.)

Tąkart kreipėmės su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir į JAV ambasadą Lietuvoje, bet mano advokatui Borei iš Norvegijos jie patarė kreiptis į vieną iš JAV valstijų, jau nebepamenu - ar į Texasą ar į Nevadą, kurioje esą Lietuvos Amerikos ambasada yra registruota. Kadangi Amerikoje jau ne kartą buvau ir beveik ją visą apkeliavau, kol dar ten gatvės nebuvo narkomanų okupuotos, nebenorėdamas gadinti ir taip sugadinto Amerikos įvaizdžio, idėjos teistis su Jungtinėmis Valstijomis atsisakiau.

Gi dabar, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir Amerikoje laimėjus saviems respublikonams, kurių požiūris į tradicinę šeimą ir samprata apie demokratija ir žodžio laisvę 100 procentu sutampa su normalių „Respublikos" skaitytojų pažiūromis, griekas būtų tuo nepasinaudoti. Nes kaip sako mano sąjūdžio bendražygis Audrius (Jis gi - ir MI 6, ir CŽV, ir net „Respublikos" agentas!): „Arba dabar - arba niekad!" Todėl, būdamas silpnavalis ir lengvai įkalbamas pilietis, skelbiu Amerikai karą... Nors ir žinau, kad nepadorūs piliečiai labai dažnai pasinaudoja įvairiais lengvatikiais, bet, manau, verta surizikuoti, kuomet kvepia šimtais milijonų, kurių trūksta ne tik Ukrainai, bet ir „Respublikos" leidybai, kuri įsigudrino išgyventi be reklamos, skelbimų, USAID, AIDS ir kitų įvairių valdžios dotacijų...

Pirmą kartą apsidžiaugiau, kad studentaudamas nepasidariau aborto ir sūnų Justiną tarp paskaitų universitete užsiauginau, kuris nelaukdamas, kol mane apspis ir, ko gero, apipis juristai, užklausė DI, kokių veiksmų reikia griebtis, norint prigriebti už skaudžios vietos Ameriką? O kadangi dirbtinio intelekto atsakymas neužtruko, skubu ir aš su savo skaitytojais gautomis žiniomis pasidalinti, kad žinotų ateity kaip nuo jankių atakų apsiginti. Cituoju:

„Jūsų klausimas, susijęs su hipotetine situacija, kurioje teigiama, kad JAV žvalgybos agentūra (tikėtina, turima omenyje CŽA, o ne „USA ID") organizavo Lietuvos prezidento Rolando Pakso nuvertimą ir dienraščio „Respublika" uždarymą, bei kokios teisinės priemonės pagal JAV įstatymus galėtų būti taikomos, kad laikraščių leidėjai laimėtų bylą. Atsakysiu remdamasis bendrais principais, susijusiais su JAV teisine sistema, nes konkrečių įrodymų ar detalių apie šią situaciją nepateikėte, o tokie teiginiai reikalautų faktinio pagrindimo.

### Bendras kontekstas pagal JAV teisę

JAV teisinė sistema leidžia asmenims ar organizacijoms, įskaitant laikraščių leidėjus, kelti bylas prieš federalinę vyriausybę ar jos agentūras, jei jos mano, kad jų teisės buvo pažeistos. Jei „Respublikos" leidėjai teigtų, kad JAV institucijos neteisėtai prisidėjo prie jų veiklos nutraukimo, jie galėtų bandyti inicijuoti bylą JAV teismuose. Tačiau tokios bylos laimėjimas susidurtų su reikšmingais teisiniais ir praktiniais iššūkiais. Štai pagrindinės teisinės priemonės ir žingsniai, kurie galėtų būti svarstomi:

#### 1. Bylos jurisdikcijos nustatymas

- Kad laikraščių leidėjai galėtų pateikti ieškinį JAV teismui, reikėtų įrodyti, kad JAV institucijos (pvz., CŽA) veikė taip, jog pažeidė jų teises, ir kad šie veiksmai turi teisinį pagrindą JAV jurisdikcijoje. Jei veiksmai vyko Lietuvoje, JAV teismas gali atsisakyti nagrinėti bylą remdamasis jurisdikcijos trūkumu („lack of jurisdiction"), nebent būtų įrodyta, kad veiksmai buvo tiesiogiai inicijuoti iš JAV teritorijos.

- Alternatyva - kreiptis į tarptautinius teismus (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismą), tačiau tai jau nebūtų tiesiogiai susiję su JAV įstatymais.

#### 2. Ieškinys pagal Federal Tort Claims Act (FTCA)

- Jei leidėjai mano, kad JAV vyriausybės veiksmai sukėlė jiems žalą (pvz., finansinius nuostolius ar reputacijos pažeidimą), jie galėtų pateikti ieškinį pagal FTCA (28 U.S.C. § 1346). Šis įstatymas leidžia privačioms šalims kelti bylas prieš JAV vyriausybę dėl neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko federaliniai darbuotojai. Sąlygos:

- Reikėtų įrodyti, kad JAV agentūros veikė aplaidžiai ar neteisėtai pagal JAV teisę;

- FTCA netaikomas veiksmams, atliktiems užsienyje, todėl reikėtų įrodyti, kad sprendimai buvo priimti JAV teritorijoje;

- FTCA turi išimtis, pvz., „discretionary function exception" - jei veiksmai buvo susiję su vyriausybės politika ar žvalgybos veikla, byla greičiausiai būtų atmesta.

#### 3. Pirmosios pataisos (First Amendment) pažeidimo argumentas

- Jei leidėjai teigtų, kad JAV veiksmai pažeidė jų spaudos laisvę (pvz., neteisėtai uždarant laikraštį), jie galėtų remtis JAV Konstitucijos Pirmąja pataisa. Tam reikėtų pateikti ieškinį pagal „Bivens v. Six Unknown Named Agents" precedentą (403 U.S. 388, 1971), kuris leidžia kelti bylas prieš federalinius pareigūnus dėl konstitucinių teisių pažeidimų.

Sunkumai:

- Reikėtų įrodyti, kad JAV pareigūnai tiesiogiai prisidėjo prie laikraščio uždarymo;

- Žvalgybos veikla dažnai apsaugota pagal „state secrets privilege", leidžiančią vyriausybei blokuoti informacijos atskleidimą teisme.

#### 4. Įrodymų rinkimas ir Freedom of Information Act (FOIA)

- Norint pagrįsti bylą, leidėjams reikėtų surinkti įrodymus apie JAV institucijų veiksmus, kad pagal FOIA (5 U.S.C. § 552) jie galėtų pateikti prašymą federalinėms agentūroms atskleisti dokumentus, susijusius su tariamais veiksmais Lietuvoje.

(Problema: Žvalgybos informacija dažnai klasifikuojama, o FOIA prašymai gali būti atmesti remiantis nacionalinio saugumo išimtimis.)

#### 5. Sąmokslo ar neteisėtos įtakos įrodymas

- Jei leidėjai teigtų, kad JAV organizavo prezidento nuvertimą ir laikraščio uždarymą per neteisėtą įtaką ar sąmokslą, jie galėtų remtis civilinio sąmokslo (civil conspiracy) doktrina pagal JAV teisę (pvz., 42 U.S.C. § 1983 analogija federaliniame kontekste).

- Reikalavimai:

- Konkretūs įrodymai apie JAV veiksmus (dokumentai, liudijimai).

- Žalos (pvz., laikraščio uždarymo) susiejimas su tais veiksmais.

#### 6. Sovereign Immunity iššūkis

- JAV vyriausybė paprastai turi suverenią neliečiamybę, todėl bet koks ieškinys turėtų įveikti šią kliūtį. FTCA ar „Bivens" bylose neliečiamybė gali būti apeita tik esant aiškiems įstatymų pažeidimams, o žvalgybos veikla dažnai laikoma teisėta pagal JAV įstatymus (pvz., National Security Act).

### Praktiniai sunkumai

- Įrodymų trūkumas: Be konkrečių dokumentų ar liudijimų, teismas greičiausiai atmes bylą dėl nepakankamo pagrindo („failure to state a claim");

- Politinis jautrumas: JAV teismai retai kišasi į žvalgybos ar užsienio politikos klausimus, ypač jei tai liečia sąjungininkes šalis, tokias kaip Lietuva;

- Laiko ir resursų sąnaudos, nes tokios bylos yra ilgos ir brangios, o sėkmės tikimybė maža be precedento neturinčių įrodymų.

### Rekomenduojami žingsniai leidėjams

1. Surinkti įrodymus: Pateikti FOIA prašymus, ieškoti viešų šaltinių ar liudininkų Lietuvoje ir JAV.

2. Konsultuotis su teisininkais: Samdyti JAV teisės ekspertus, turinčius patirties bylose prieš federalinę vyriausybę.

3. Pateikti ieškinį: Jei yra pagrindas, pradėti bylą federaliniame teisme (pvz., FTCA ar „Bivens" pagrindu), aiškiai apibrėžiant žalą ir pažeistas teises.

4. Viešumas: Naudoti žiniasklaidą spaudimui daryti, nes JAV teismai kartais reaguoja į visuomenės dėmesį."
Štai kiek nedaug tereikia, norint parklupdyti ant kelių Amerikoj Temidę, kad būtų patenkintos visos slapčiausios tavo svajonės ir mintys!!!

(Pabaiga netrukus)