Vitas TOMKUS: „RESPUBLIKA“ PEREINA Į KONTRATAKĄ PRIEŠ JAV AMBASADĄ (Tęsinys)

Norvegijos laikraštis „Aftoposten", kurios leidėjai prieš tai ilgai bandė mane įkalbėti jiems parsiduoti, buvo priversti paneigti paskleistą dezinformaciją ir viešai atsiprašyti, o Lietuvos Žurnalistų sąjungos vedlys Radzevičius bylą pralošė Vilniaus apylinkės teisme, bet tolimesnį bylinėjimąsį nutraukiau, nebenorėdamas daugiau matyti šios parsidavusios fizionomijos... (Net priteistos materialinės žalos atsisakiau.)

Tąkart kreipėmės su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir į JAV ambasadą Lietuvoje, bet mano advokatui Borei iš Norvegijos jie patarė kreiptis į vieną iš JAV valstijų, jau nebepamenu - ar į Texasą ar į Nevadą, kurioje esą Lietuvos Amerikos ambasada yra registruota. Kadangi Amerikoje jau ne kartą buvau ir beveik ją visą apkeliavau, kol dar ten gatvės nebuvo narkomanų okupuotos, nebenorėdamas gadinti ir taip sugadinto Amerikos įvaizdžio, idėjos teistis su Jungtinėmis Valstijomis atsisakiau.

Gi dabar, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir Amerikoje laimėjus saviems respublikonams, kurių požiūris į tradicinę šeimą ir samprata apie demokratija ir žodžio laisvę 100 procentu sutampa su normalių „Respublikos" skaitytojų pažiūromis, griekas būtų tuo nepasinaudoti. Nes kaip sako mano sąjūdžio bendražygis Audrius (Jis gi - ir MI 6, ir CŽV, ir net „Respublikos" agentas!): „Arba dabar - arba niekad!" Todėl, būdamas silpnavalis ir lengvai įkalbamas pilietis, skelbiu Amerikai karą... Nors ir žinau, kad nepadorūs piliečiai labai dažnai pasinaudoja įvairiais lengvatikiais, bet, manau, verta surizikuoti, kuomet kvepia šimtais milijonų, kurių trūksta ne tik Ukrainai, bet ir „Respublikos" leidybai, kuri įsigudrino išgyventi be reklamos, skelbimų, USAID, AIDS ir kitų įvairių valdžios dotacijų...

Pirmą kartą apsidžiaugiau, kad studentaudamas nepasidariau aborto ir sūnų Justiną tarp paskaitų universitete užsiauginau, kuris nelaukdamas, kol mane apspis juristai, užklausė DI, kokių veiksmų reikia griebtis, norint prigriebti už skaudžios vietos Ameriką? O kadangi dirbtinio intelekto atsakymas neužtruko, skubu ir aš su savo skaitytojais gautomis žiniomis pasidalinti, kad žinotų ateity kaip nuo jankių atakų apsiginti. Cituoju:

„Jūsų klausimas, susijęs su hipotetine situacija, kurioje teigiama, kad JAV žvalgybos agentūra (tikėtina, turima omenyje CŽA, o ne „USA ID") organizavo Lietuvos prezidento Rolando Pakso nuvertimą ir dienraščio „Respublika" uždarymą, bei kokios teisinės priemonės pagal JAV įstatymus galėtų būti taikomos, kad laikraščių leidėjai laimėtų bylą. Atsakysiu remdamasis bendrais principais, susijusiais su JAV teisine sistema, nes konkrečių įrodymų ar detalių apie šią situaciją nepateikėte, o tokie teiginiai reikalautų faktinio pagrindimo.

### Bendras kontekstas pagal JAV teisę

JAV teisinė sistema leidžia asmenims ar organizacijoms, įskaitant laikraščių leidėjus, kelti bylas prieš federalinę vyriausybę ar jos agentūras, jei jos mano, kad jų teisės buvo pažeistos. Jei „Respublikos" leidėjai teigtų, kad JAV institucijos neteisėtai prisidėjo prie jų veiklos nutraukimo, jie galėtų bandyti inicijuoti bylą JAV teismuose. Tačiau tokios bylos laimėjimas susidurtų su reikšmingais teisiniais ir praktiniais iššūkiais. Štai pagrindinės teisinės priemonės ir žingsniai, kurie galėtų būti svarstomi:

#### 1. Bylos jurisdikcijos nustatymas

- Kad laikraščių leidėjai galėtų pateikti ieškinį JAV teismui, reikėtų įrodyti, kad JAV institucijos (pvz., CŽA) veikė taip, jog pažeidė jų teises, ir kad šie veiksmai turi teisinį pagrindą JAV jurisdikcijoje. Jei veiksmai vyko Lietuvoje, JAV teismas gali atsisakyti nagrinėti bylą remdamasis jurisdikcijos trūkumu („lack of jurisdiction"), nebent būtų įrodyta, kad veiksmai buvo tiesiogiai inicijuoti iš JAV teritorijos.

- Alternatyva - kreiptis į tarptautinius teismus (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismą), tačiau tai jau nebūtų tiesiogiai susiję su JAV įstatymais.

#### 2. Ieškinys pagal Federal Tort Claims Act (FTCA)

- Jei leidėjai mano, kad JAV vyriausybės veiksmai sukėlė jiems žalą (pvz., finansinius nuostolius ar reputacijos pažeidimą), jie galėtų pateikti ieškinį pagal FTCA (28 U.S.C. § 1346). Šis įstatymas leidžia privačioms šalims kelti bylas prieš JAV vyriausybę dėl neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko federaliniai darbuotojai. Sąlygos:

- Reikėtų įrodyti, kad JAV agentūros veikė aplaidžiai ar neteisėtai pagal JAV teisę;

- FTCA netaikomas veiksmams, atliktiems užsienyje, todėl reikėtų įrodyti, kad sprendimai buvo priimti JAV teritorijoje;

- FTCA turi išimtis, pvz., „discretionary function exception" - jei veiksmai buvo susiję su vyriausybės politika ar žvalgybos veikla, byla greičiausiai būtų atmesta.

#### 3. Pirmosios pataisos (First Amendment) pažeidimo argumentas

- Jei leidėjai teigtų, kad JAV veiksmai pažeidė jų spaudos laisvę (pvz., neteisėtai uždarant laikraštį), jie galėtų remtis JAV Konstitucijos Pirmąja pataisa. Tam reikėtų pateikti ieškinį pagal „Bivens v. Six Unknown Named Agents" precedentą (403 U.S. 388, 1971), kuris leidžia kelti bylas prieš federalinius pareigūnus dėl konstitucinių teisių pažeidimų.

Sunkumai:

- Reikėtų įrodyti, kad JAV pareigūnai tiesiogiai prisidėjo prie laikraščio uždarymo;

- Žvalgybos veikla dažnai apsaugota pagal „state secrets privilege", leidžiančią vyriausybei blokuoti informacijos atskleidimą teisme.

#### 4. Įrodymų rinkimas ir Freedom of Information Act (FOIA)

- Norint pagrįsti bylą, leidėjams reikėtų surinkti įrodymus apie JAV institucijų veiksmus, kad pagal FOIA (5 U.S.C. § 552) jie galėtų pateikti prašymą federalinėms agentūroms atskleisti dokumentus, susijusius su tariamais veiksmais Lietuvoje.

(Problema: Žvalgybos informacija dažnai klasifikuojama, o FOIA prašymai gali būti atmesti remiantis nacionalinio saugumo išimtimis.)

#### 5. Sąmokslo ar neteisėtos įtakos įrodymas

- Jei leidėjai teigtų, kad JAV organizavo prezidento nuvertimą ir laikraščio uždarymą per neteisėtą įtaką ar sąmokslą, jie galėtų remtis civilinio sąmokslo (civil conspiracy) doktrina pagal JAV teisę (pvz., 42 U.S.C. § 1983 analogija federaliniame kontekste).

- Reikalavimai:

- Konkretūs įrodymai apie JAV veiksmus (dokumentai, liudijimai).

- Žalos (pvz., laikraščio uždarymo) susiejimas su tais veiksmais.

#### 6. Sovereign Immunity iššūkis

- JAV vyriausybė paprastai turi suverenią neliečiamybę, todėl bet koks ieškinys turėtų įveikti šią kliūtį. FTCA ar „Bivens" bylose neliečiamybė gali būti apeita tik esant aiškiems įstatymų pažeidimams, o žvalgybos veikla dažnai laikoma teisėta pagal JAV įstatymus (pvz., National Security Act).

### Praktiniai sunkumai

- Įrodymų trūkumas: Be konkrečių dokumentų ar liudijimų, teismas greičiausiai atmes bylą dėl nepakankamo pagrindo („failure to state a claim");

- Politinis jautrumas: JAV teismai retai kišasi į žvalgybos ar užsienio politikos klausimus, ypač jei tai liečia sąjungininkes šalis, tokias kaip Lietuva;

- Laiko ir resursų sąnaudos, nes tokios bylos yra ilgos ir brangios, o sėkmės tikimybė maža be precedento neturinčių įrodymų.

### Rekomenduojami žingsniai leidėjams

1. Surinkti įrodymus: Pateikti FOIA prašymus, ieškoti viešų šaltinių ar liudininkų Lietuvoje ir JAV.

2. Konsultuotis su teisininkais: Samdyti JAV teisės ekspertus, turinčius patirties bylose prieš federalinę vyriausybę.

3. Pateikti ieškinį: Jei yra pagrindas, pradėti bylą federaliniame teisme (pvz., FTCA ar „Bivens" pagrindu), aiškiai apibrėžiant žalą ir pažeistas teises.

4. Viešumas: Naudoti žiniasklaidą spaudimui daryti, nes JAV teismai kartais reaguoja į visuomenės dėmesį."
Štai kiek nedaug tereikia, norint parklupdyti ant kelių Amerikoj Temidę, kad būtų patenkintos visos slapčiausios tavo svajonės ir mintys!!!

(Pabaiga netrukus)

Pabaigai Skaitytojo dėmesiui siūlau susipažinti su slapta JAV ambasados paskubomis sukurta šmeižikiška dezinformacija, kuri buvo išsiuntinėta po pasaulį (kalba netaisyta):

Orginalas anglų kalba : https://search.wikileaks.org/plusd/cables/07VILNIUS648_a.html

1. (C) SANTRAUKA. Kai kurios žiniasklaidos priemonės Lietuvoje, laikraščiai ypač prievartauti politikus ir verslininkus naudodami atlygį teigiamos aprėpties ir neigiamos aprėpties grėsmės. Žiniasklaidos korupcija kenkia žiniasklaidos patikimumui, menkina Lietuvos demokratines institucijas, ir baugina politikai, verslas ir pilietinė visuomenė. Taip pat skauda JAV įmonės, kurios yra mažiau linkusios „žaisti" nei jų vietiniai kolegos. Pabaigos santrauka.

Kontekstas: vaizdas niūrus, reguliavimas silpnas
------------------------------------------

2. (C) Vyriausybės pareigūnai, verslininkai, NVO ir kt kritikuoti Lietuvos žiniasklaidą dėl korumpuotos, be to
įprastų skundų, kad tai yra skandalinga ir sensacinga. Žiniasklaidos savininkai, turintys verslo ir (arba) politikos
interesus, turi sunkią ranką ir dažnai veikia kaip de facto redaktoriai.

3. (U) Lietuvos bedanti žiniasklaidos sargai mažai ką daro sustabdyti korupciją. 1996 m. viešosios informacijos įstatymas buvo sušvelnintas 2002. Didžiausia bauda, kurią bet kuri žiniasklaida Reguliavimo agentūra gali skirti 10 000 litų (apie 4 tūkst USD). 2006 metais didžiausia skirta bauda - 3000 litų (1 200 USD) už vaikams netinkamos programos transliavimą anksti vakare. Kai žurnalistas ir leidėjai Etikos komisija nustato etikos pažeidimą, praneša žiniasklaida dažnai nevykdo "reikalaujamų" atitraukimų. Komisija tada paskelbia atsiėmimą arba pataisymą dėl nacionalinio radijo tinklas.

Politika
--------

4. (C) Buvęs žurnalistas ir dabartinis premjero patarėjas ministras Vilius Kavaliauskas mums pasakė: „turite nusipirkti teisę ne Jis pridūrė: „Dienraštis gali pakeisti ministrą... bet kuris dienraštis bet koks ministras." Vyriausybės pareigūnai atrodo paralyžiuoti žiniasklaida. Visų lygių susitikimuose GOL pareigūnai dažnai Atsistatydinę gūžčioja pečiais, kai atkreipiame dėmesį į žiniasklaidos etikos stoka.

5. (C) Žiniasklaidos kanalai, kaip ir daugelis kitų, turi aiškius mėgstamiausius šalių, bet Lietuvoje yra ir tiesioginių išmokų dalyvauja. Darbo partijos pareigūnas mums tai pasakė paskelbti teigiamą straipsnį „Lietuvos ryte", pirmaujančiame dienraštyje, jam tai kainuotų 25 000 litų (10 000 USD), bet atsieitų socialdemokratų partijai kainavo tik 5000 litų (2 tūkst USD). Jis nesiskundė mokėdamas už straipsnį... jis tai priėmė kaip įprastą praktiką. Jis tuo skundėsi jo partija turėjo mokėti daugiau nei kita partija. Šie mokėjo politinės reklamos klaidinančiai atrodo kaip originalios žurnalistika. Kitame pavyzdyje, kaip žaisti favoritus, Vale Ceplevičiūtė, žurnalistė, dirbusi dienraštyje „Respublika". 13 metų, sakė neseniai vykusioje konferencijoje apie žiniasklaidos korupciją
kad metų metus „Respublikos" savininkas ir de facto Vitas Tomkus redaktorius, liepė darbuotojams nekritikuoti gerai žinomų verslininku tapęs politiku Viktoras Uspaskichas.

6. (U) Politikai retkarčiais įkliūva mokėdami už žiniasklaidą aprėptis. Neseniai priėmė sprendimą Lietuvos vyriausioji etikos komisija kad per pastaruosius dvejus metus Kazimiera Prunskienė, dabartinė Žemės ūkio ministras ir pirmasis Lietuvos ministras pirmininkas po nepriklausomybės, netinkamai reklamavo save ir ją
partija visuomenės švietimo kampanijoje, kurioje buvo skelbiama reklama laikraščiuose. Rugsėjo mėn. Seimas balsavo prieš papeikti Prunskienei dėl jos veiksmų.

Verslų suspaudimas
--------------------

7. (C) Raimundas Voiška, Lietuvos generalinis direktorius JAV farmacijos įmonės „Pfizer" biuras mums pranešė, kad prieš keletą metų Tomkus asmeniškai jam tai pasakė milijonų litų (400 000 USD) jo „Respublikos" laikraštis
„nužudyti" Pfizer konkurenciją. Tomkus vartojo vulgarią kalbą ir nebuvo dviprasmiškas. Tomkus pasakė Voishkai, kad turi dvi savaites pagalvokite apie jo pasiūlymą. Po dviejų savaičių reklamos darbuotojai iš „Respublikos" kreipėsi į Voišką, kuri pasakė, kad „Pfizer" turėjo nėra ką reklamuoti. Netrukus po to „Respublika" nešė
Straipsnis apie žmones, mirštančius nuo Viagros, vienos iš Pfizer produktų. Laikraštis tęsė pasakojimus apie Pfizer
per daug apmokestina savo gaminius, naudojasi prastais pranašumais ligoninių pacientai ir sergantys žmonės. Jie padėjo Voishka's nuotrauka pirmajame puslapyje.

8. (C) Respublika paskelbė straipsnį, kuriame rašoma, kad Voiška sumušė a vaikas (jis iš tikrųjų turėjo konfliktą su a kaimynystės berniukas). „Respublika" išsiuntė straipsnį „Pfizer's".

VILNIUS 00000648 002 OF 003

būstinė. Kai prokuratūra ir Pfizer's atlikus vidinį tyrimą, jis buvo išaiškintas dėl bet kokių neteisėtų veiksmų
incidento „Respublika" tvirtino, kad Voiška papirko Lietuvos pareigūnai ir Pfizer vadovybė. Kita istorija,
publikuotas „Respublikoje" ir kituose jai priklausančiuose laikraščiuose „Respublikos grupė" teigė, kad „Pfizer" vadovas buvo girtas su vienu iš ministro pirmininko patarėjų ir mažametyje ryto, šlapinosi ant restorano lango.
Policija atvyko tirti, istorija tęsėsi, bet abu girtuokliai juos papirko, kad išvengtų sulaikymo. Pfizer ištyrė,
apklausinėja policijos ir restorano darbuotojus ir apžiūrėjo tariamo įvykio vietą. To įrodymų jie nerado incidentas įvyko.

9. (C) Voishka mums pasakė, kad dauguma Amerikos kompanijų yra nenori mokėti kyšių žiniasklaidai, Europos įmonės šiek tiek daugiau nori, o vietinėms įmonėms tai yra dalis daryti verslą. Pavyzdžiui, vietinio banko vadovas
pasakojo „Respublika" paskelbė keletą neigiamų straipsnių apie bankas. Bankas pradėjo mokėti „Respublikai" už reklamą ir neigiama spauda sustojo. Bankas jautė, kad padarė teisingas pasirinkimas žaisti žaidimą.

10. (C Mykolas Katkus, Lietuvos filialo generalinis direktorius JAV viešųjų ryšių įmonė „Hill & Knowlton" mums tai pasakė žiniasklaidos korupcija yra svarbi, tačiau pridūrė, kad suvokimas korupcija yra vienodai ar svarbesnė. Jis sakė, kad daugelis žmonių įtaria, kad bet koks teigiamas ar neigiamas straipsnis yra arba sumokėta, arba bandymas šantažuoti. - pridūrė Katkus kad prieš dešimt metų labiausiai pasitikėjo žiniasklaida institucija Lietuvoje, kurios patvirtinimo reitingai yra aukšti 70 procentų diapazonas - labiau pasitikima nei Katalikų bažnyčia -
ir dabar tai yra viena iš mažiausiai patikimų institucijų reitingų apie 40 proc.

11. (C) Voishka ir kiti, įskaitant Katkus, nerimauja dėl Lietuvos „oligarchų" vaidmuo daugelyje verslo sektorių,
įskaitant žiniasklaidos nuosavybės teises. Voishka pažymėjo, kad didžiausias tarptautiniais standartais įmonės Lietuvoje yra mažos, bet Lietuvoje (3,4 mln. gyventojų) jie yra proporcingai didesnis nei jų liūdnai pagarsėję kolegos Rusija ar kitos šalys. Voishka pridūrė, kad lietuvis oligarchai nori apriboti užsienio patekimą į žiniasklaidą
konkrečiai ir verslui apskritai. Dar visai neseniai, regioninis dienraštis „Kauno diena" priklausė Norvegijos grupei ir
tai buvo, anot premjero patarėjo Kavaliausko, „vienintelis objektyvus popierius šalyje." Neseniai jį nusipirko
vietos firma „Hermes Capital", ir, Kavaliausko nuomone, prisijungė mažiausio bendro vardiklio požiūris į žiniasklaidą, su matyt, pirktų straipsnių ir neobjektyvios ataskaitos. (Pastaba: Mes sutinkame.) Katkus, viešųjų ryšių bendrovės vadovas, mums pasakė, kad žiniasklaidos verslo modelis Lietuvoje prekiauja trumpalaikėmis finansinėmis pelnas už ilgalaikį patikimumo praradimą. Vienintelis pagrindinis Užsienio nuosavybės teise priklausanti žiniasklaidos priemonė Lietuvoje yra verslo dienraštis „Verslo žinios", kurį valdo švedas tvirta.

Žurnalisto žvilgsnis
-------------------

12. (C) Kristina Kunčinskaitė Grudienė, žurnalistė, kuri 8 metus dirbo „Respublikoje", o dabar dirba TV3, pasakojo
savininkai yra problema, o žurnalistai dirba labai blogos sąlygos, įskaitant mažą bazinį atlyginimą ir a nuolatinė šaudymo baimė. „Respublikoje" darbuotojai tai daro vadovybė dažnai pasiklauso visų telefonų. Grudienė mums pasakė kad į biurą dažnai ateina „Respublikos" savininkas Tomkus vėlai vakare, kad išgirstų bet kokią jam nepatinkančią istoriją. Personalas yra nuolat bando rašyti istorijas, kurios patiks ir ne įžeisti jį. Grudienė pasakojo, kad Tomkus kartą iššovė 20 žmonių už tai, kad paleido istoriją, kuri jam nepatiko.

13. (C) Tomkaus kaprizingumas apima ir puolimus prieš verslui. Respublika buvo ilgametis jos rėmėjas Žalgirio krepšinio komanda, bet gegužę Grudienei liepė atsistatydinti už tai, kad parašė neutralią istoriją apie komandos pasiūlytą komandą naujas stadionas. Matyt, ji mums pasakojo, Tomkus neseniai sulaukė blogų finansinių žinių ir tą pačią dieną „Žalgiris" kreipėsi į jį dėl rėmimo pinigų. Jo smulkmeniškas atsakymas už blogas laikas buvo neigiama istorija spaudoje. Paprastai, tačiau išpuoliai prieš įmones yra susiję su reklaminiais pinigais. Grudienė pasakojo, kad šių metų pradžioje „Respublika" bėgo keli straipsniai, kritikuojantys „Mercedes" automobilius, kai „Mercedes"
vietos filialas nepratęsė reklamos sutarties su Respublika.

Kritikai saugokitės
----------------

14. (U) Rytis Juozapavičius, buvęs žurnalistas, dabartinis „Transparency International" (TI) vadovas Lietuvoje, yra a garsus žiniasklaidos korupcijos kritikas. TI neseniai atliko apklausą

VILNIUS 00000648 003 OF 003

daugiau nei 500 verslo lyderių (savininkų, vadovų ir kt.) mokytis apie jų suvokimą ir patirtį su žiniasklaida.
Nustatyta, kad: 91 procentas apklaustų verslo lyderių tikėti, kad žiniasklaida turi galią sunaikinti verslą; 63
procentų teigė, kad „žino apie mokamų pinigų egzistavimą šmeižtas prieš įmones ir/ar asmenis" žiniasklaidoje;
ir 43 procentai teigė, kad pirkdami reklamą su nacionaliniuose laikraščiuose, tai taip pat reiškė palankų viešumą
priedas prie reklamos.

15. (U) Kelios žiniasklaidos priemonės, ypač savaitraštis „Ekstra", nacionalinio dienraščio „Lietuvos rytas" priedas, reguliariai užpuolė Juozapavičių ir TI. Pasakojimai įspėjo, kad TI valdybos nariai yra susiję su mafija. Ekstra taip pat teigė vienoje istorijoje, kad Juozapavičius bandė papirkti žurnalistą siūlydamas nešiojamąjį kompiuterį mainais už reklamą a tam tikra kompanija per televiziją.

Vilties blyksniai: teisės aktai, internetas, nauji savininkai
--------------------------------------------- ------

16. (C) TI dirbo su žurnalistais ir leidėjais Etikos komisija, Žurnalistų etikos inspektorė ir Lietuvos žurnalistų sąjungai parengti teisės aktų projektus jie tikisi, kad Vyriausybė rudenį pateks į parlamentą 2007. Šiuo metu dauguma žiniasklaidos priemonių moka pridėtinės vertės mokestį penki procentai, daug mažiau nei 18 procentų kitų įmonių mokėti už daugumą prekių. Įstatymo projekte tai ir siūloma žiniasklaidos šaltinių, kad Žurnalistų ir leidėjų etika Komisija nustatė, kad pažeidžiamas Žurnalistų kodeksas Etika netektų šios privilegijos ir būtų apkaltinta 18 procentų PVM. Taip pat būtų taikomas 18 procentų PVM pornografinė, smurtinė ar daugumos reklama (80 proc. arba daugiau leidinio yra skelbimai) žiniasklaida. Juozapavičius, tačiau baiminasi, kad įstatymo projektas nebus priimtas ir kad parlamentarai, kurie palaikytų ir žiniasklaidos lobistų spaudimą kaip išpuoliai žiniasklaidoje.

17. (C) Kadangi savininkai yra pagrindinis korupcijos šaltinis, a nuosavybės pasikeitimas galėtų greitai pagerėti
Lietuvos žiniasklaida. Tačiau žiniasklaidos savininkai, atrodo, vertina jų valdoma galia. Jei ką, tai tendencija Lietuvoje yra už stambios įmonės - „MG Baltic", „Hermes Capital", „Achemos grupė" konsoliduoti žiniasklaidos nuosavybę. Blogiausias nusikaltėlis, „Respublikos" grupė išlieka stipri. Nepaisant sumažėjusių pardavimų
savo flagmano dienraščio „Respublika", bulvarinio laikraščio „Vakaro žinios" yra geriausiai parduodamas laikraštis šalyje.

18. (U) Alternatyvios žiniasklaidos formos populiarėja, ypač interneto naujienų portalai ir nemokamas laidas
paslauga pagrįsta kasdien 15 minučių. Atrodo, kad šie naujienų šaltiniai santykinai be paslėptos mokamos reklamos ir yra mažiau šališki nei jų kolegos spaudoje. Jie nėra stiprūs pakankamai, kad išsklaidytų pagrindinių spaudos priemonių įtaką, tačiau.

komentuoti
-------

19. (C) Padidėjusios užsienio nuosavybės derinys, an patobulinta teisinė bazė ir alternatyvios žiniasklaidos priemonės, pvz. interneto naujienų portalai, galėtų sumažinti žiniasklaidos korupciją Lietuva, bet toks derinys vargu ar greitai įvyks. Tuo tarpu žiniasklaida ir toliau kels grėsmę tarnauja nedaugeliui daugelio sąskaita, įskaitant JAV verslų Lietuvoje. Paštas stengėsi patobulinti padėtis remiant tarptautines lankytojų programas Ambasadorius neseniai rengė apskritojo stalo diskusiją su jaunaisiais žurnalistai, susitikimas su Vyriausybės reguliavimo institucijomis ir atitinkamoms pilietinės visuomenės grupėms. Mes tęsime šiuos dalykus pastangas ir ieškos būdų, kaip paskatinti Vyriausybę parengti griežtesnius teisės aktus.

VADOVAS