Vitas TOMKUS: “ŠAIKOS“ VISADA LAIMI!

Kodėl jis savo konservatorius prilygino Kubos mafijai, taip ir liko neatsakyta. Belieka tik spėlioti... Gal dėl geležinės drausmės? O gal dėl žiaurumo, užtildant kitaminčius ir šaikos oponentus? Ką jau bekalbėti apie konservatorių gaujos išdavikus, kurie „įsigudrina" iššokti net pro viešbučio langą, kad nebūtų paviešintos Baltarusijos „oranžinės revoliucijos" finansuotojų aferos iš URM-o. O gal - komsomolcų šaikos arba vaivorykštinės bandos, kurios tą URM bastioną n metų valdo?

Tad ar beverta stebėti ir stebėtis, kad ir vėl iš Lietuvos į Europos parlamentą deleguosime įvairių šaikų, bandų bei gaujų atstovus. Juk prieš organizuotą nusikalstamumą net visagalis Interpolas bejėgis: kuo labiau kovoja su narkomafija - tuo labiau narkotikai po pasaulį plinta! O juk didžioji politika yra kaip narkotikai. Gal net baisesnė, nes be politikavimo politikai iškart tampa neįgalūs ir akimirksniu už horizonto pranyksta, o nemažai kas ir pražūsta. Nes visą savo gyvenimą, bemokydami kitus gyvenimo, patys gyventi kaip žmonės nemoka ir nežino, ką reiškia išgyventi...

Užtat ir laikosi vienoje gaujoje, kad neatsidurtų pilkoje bandoje, kurios jie žmonėmis jau seniai nebelaiko. Nusigyvenome net iki to, kad mus valdančios šaikos atstovai, dažniausiai patys nė cento savarankiškai neuždirbę, o išlaikomi iš mūsų pinigų bei įvairių išmokų ir „kanceliarinių išlaidų", mums aiškina, kaip mums elgtis su mūsų uždirbtais pinigais, kad neprasigertume, neprasiloštume, o, svarbiausia, - neprasigyventume, nes savarankiškus piliečius daug sunkiau suvaldyti ir nuolat kvailinti.

Kad sąmoningi piliečiai prieš Kubos, o gal ir Rusijos mafiją nesusivienytų į visokias gaujas bei bandas, oficialiai dar vadinamomis „partijomis", valdžia, pasitelkusi mūsų išlaikomą šaiką iš LRT, mus reguliariai pjudo tarpusavyje, skirstydama į elitą ir runkelius, kagėbistus ir komunistus, vakserius ir antivakserius, vatnikus bei urapatriotus ir pan. O kad Lietuvoje dar užsilikę lietuviai galutinai nulietuvėtų, mišrūnai valdžioje keičia ne tik abėcėlę bei lietuviškas iškabas, bet ir tautinę gyventojų sandarą, pradedant odos spalva ir baigiant lyties samprata. Visi, kurie teikia pirmenybę „mėlynakėm, geltonkasėm lietuvaitėm" išvadinami nacistais, rasistais ir homofobais.

Nusigyvenome iki to, kad jau nebeįmanoma Lietuvoje pasakyti, kad Lietuva priklauso lietuviams! O kam tada priklauso? Nesako. Ir spėlioti neleidžia. Šiukštu: jokių aliuzijų į vasalus... Formaliai mes esame NATO nariai, vienareikšmiškai valdomai JAV, kuri kaip hegemonas absoliučiai nepaiso silpnesnių tautų interesų, ir dar neteisėtai esame priskirti Europos Sąjungai, kurią valdo abejotinos reputacijos būtybės, propaguojančios įvairius iškrypimus ir nukrypimus nuo normos. Nes norma tapo būti nenormaliam, kas reiškia beprotybę. O pasireiškia tokiais simptomais, kai nuožmiausiai yra puolami Vengrijos bei Slovakijos lyderiai, dar anksčiau ir Lenkijos, kurie neignoruoja savo tautų išlikimo interesų.

Ką jau bekalbėti apie Lietuvos autoritetus, kuriems net po mirties dažnai nėra ramybės. Manote mišrūnai puola mūsų mylimą Poetą Marcinkevičių ar tikrą Lietuvos gaspadorių Brazauską? Ne, menkystos pernelyg menki, kad Tautos numylėtinius iš atminties išbrauktų. Mišrūnai šitaip puola mus, dar gyvus lietuvius, o ypač - potencialius Tautos vedlius, kad matytų, koks likimas jų laukia, kai Lietuvoje nebėra nieko švento. Nes šaikai, o tiksliau valdančiajai klikai, neparsidavę autoritetai yra labai pavojingi, kadangi, pasimetę išprotėjusiame pasaulyje, žmonės laukia nesulaukia gelbėtojo Mesijo.

Būtinybė vienytis prieš akivaizdų melą ir nuvertėjusias vertybes akivaizdi visoje Europoje. Vis labiau populiarėja tautiškumą, o ne užmaskuotą „internacionalą", propaguojančios dešiniosios jėgos. Mano manymu, progresyvios, nes yra už progresą, o ne naikinimą žmonijos. Todėl verkiant reikėjo deleguoti tuos, kurie dar visai neišsižadėjo savo tėviškės ir neišmainė į ES fantastines privilegijas. Nes gali būti lemiamas kiekvienas sveiko proto balsas. Deja...

Pagal nusistovėjusią tradiciją LT europarlamentarai dažniausiai ten pasireiškia net ne kaip nuolankūs vasalai, o veikiau kaip klastingi šakalai, garsiausiai kiauksintys ant savo bei kitų šalių patriotų. Ta prasme mes ir vėl delegavome tam tinkamus. Su kuo ir sveikinu mišrūnų užvaldytą Lietuvą (be lietuvių)!

P.S. Pirmoji, kuri asmeniškai pristatė pasauliui Lietuvą ir apkeliavo berods septynias didžiąsias valstybes buvo premjerė Prunskienė, kurią net vakarų šalių žurnalistai "Gintarine Ledi" pakrikštijo su aliuzija į "Geležinę Ledi" Tečer. Ir tai buvo sąjūdžio pradininkės Kazimieros karjeros pabaiga, nes garbėtroška muzikinis profesorius jai tokio pasisekimo ir pasaulinio pripažinimo negalėjo dovanoti. Todėl suskubo ją viešai perkrikštyti į "Rusijos kniagynią", kai ji iš ten gavo kažkokį tai apdovanojimą, o galiausiai visai ją nustūmė į politikos užribius. Tada dar niekas nežinojo, kaip pavojinga propaguoti Lietuvą ir lietuvius užsienyje, nesuderinus su TSKP, tai yra - Tėvynės Sąjungos Konservatorių Partijos vadovybe.