2 nuotr.Visas pasaulis, net užgniaužęs kvapą, laukia JAV žurnalisto Takerio sensacingo interviu su Rusijos prezidentu Putinu. Veidmainių gretose - panika. Amerikos spauda mirga nuo antraščių: „Tai kišimasis į JAV rinkimus", „Putinas nusipirko JAV žurnalistą, išmestą iš Trampo „Fox news" televizijos", „Milijardierius Maskas suteikia Twiter auditoriją multimilijonieriui Takeriui, siekiančiam demaskuoti Baideno melą" ir t.t., ir pan.
Kaip man visa tai žinoma ir pažįstama...
Savo laiku visa tai esu pergyvenęs ir savo kailiu patyręs: ir taip vadinamų inteligentų pavienius išpuolius; ir viešų kolektyvinių laiškų pasmerkimą; ir savo kolegų (jau buvusių) išdavystę ir arogantišką atsiribojimą nuo „Respublikos"... (Kaip jau minėjau, aš ant jų dėjau!)
O visas „šaršalas" kilo tik dėl to, kad anksčiau laiko, be komandos „iš aukščiau" ir su niekuo nesuderinęs, paskelbiau, kas užvaldo pasaulį? Ir ką dabar matome, praėjus 20-čiai metų po mano „sensacingos" publikacijos? Argi ne gėjai mus valdo? Argi ne jie su žydais yra „neliečiami" ir aukščiau bet kokios kritikos?
Šiandien jie jau gali laisvai taškyti mūsų biudžetinius pinigus, provokuoti visuomenę, menkinti autoritetus, išnaudoti mūsų vaikus, tvirkinti jaunimą, žeminti ir niekinti tradicines šeimas, ir jeigu bet kas išdrįs bent puse lūpų paprieštarauti - kaipmat bus apšauktas „homofobu" bei „antisemitu" ir paskui dar po teismus užtampytas bei apdalintas baudomis.
Dėl to, kas buvo, nė kiek nesijaudinu. Priešingai: didžiuojuosi savimi. (Ne tamstomis, deja.) Ir, aišku, šiek tiek apgailestauju, kad esame tokia tauta, kuri tol leidžiasi dulkinama valdžios pro antrą galą, kol akys ant kaktos neiššoka... Tik tada pagaliau "praregime" - prasikrapštome akis ir ten, kur sopa.
Deja, dažniausiai jau būna per vėlu... Tiktai ne šįsyk!
Jūsų dėmesiui - sensacingasis žurnalisto T.Karlsono interviu su prezidentu V.Putinu, kurio laukia nesulaukia šimtai milijonų ištroškusių žinių žmonių. Būsite pirmieji pasaulyje skaitytojai, kurie sensacingo pokalbio esmę tik iš „Respublikos" sužinos! Pateiksiu trumpą interviu santrauką:
„Karo su Ukraina galėjo nebūti, jei JAV būtų išlaikiusi duotą žodį, nepriartėti prie Rusijos nei per colį, kai Maskva sutiko išvesti savo armiją iš Rytų Europos. Net ir po to, Rusija nebūtų pradėjusi karo, jeigu JAV nebūtų pristeigusi karinių bazių su branduolinėmis galvutėmis Lenkijoje, Rumunijoje ir ten, kur dar niekas nežino. Būtume išsaugoję šimtus tūkstančių jaunų ukrainiečių, jeigu JAV nebūtų demonstravusi arogancijos ir sutikusi atsakyti į Putino ultimatumą dėl garantijų, kad NATO nebesiplės link Maskvos ir nesteigs karinių bazių Kremliaus panosėje bei nesiųs savo karinių laivų į Sevastopolio uostą. Milijonas žmonių nebūtų sužaloti ir tapę invalidais, jeigu būtų paisoma Stambulo susitarimo, kurį užblokavo pusprotis Anglijos premjeras Borisas Džonsonas, savo veiksmus, aišku, suderinęs su JAV. Ko gero, būtų išsaugota nemažai gyvybių iš abiejų kariaujančių pusių, jeigu būtų laikomasi Minsko susitarimų ir paliaubos būtų tikros, o ne sumeluotos Merkel bei Holando, kartu su besimaivančiu Zelenskiu."
Trumpai tiek!
Analitikams bei žingeidiems, o ne „užzombintiems", skaitytojams aš nepasakiau nieko naujo. Negana to, jie patys galėtų mano pasakojimą papildyti smulkiomis detalėmis apie Maidano snaiperius bei mūsų prezidentų apgautą Ukrainos prezidentą Janukovičių, kaip jam Europos lyderiai pažadėjo neliečiamybę bei pakartotinus rinkimus, jeigu sutiks atsistatydinti, o po to apgavo ir net rengėsi jį nužudyti... (Nebenoriu gadinti Putinui interviu, todėl daugiau nieko nebepasakosiu: sulauksite ir patys pasiklausysite viską iš pirmų lūpų.)
O baigdamas savo „rašliavas", pasak Makakaraitytės, labai noriu užduoti savo buvusiems kolegoms retorinį klausimą: Kaip mes visi, Vakarų civilizuoto ir demokratiškiausio pasaulio žurnalistai, sugebėjome taip žemai nusiristi, kad elementarus „antrosios pusės išklausymas" tapo pasaulinio lygio sensacija?!
