6 nuotr.Ir kokių karų mūsų pasaulis neregėjo! Buvo Vietnamo karas, kuriame naudotas napalmas, bet laimėjo džiunglės. Antrasis pasaulinis karas, kuriame pergalę lemdavo tankų mūšiai. Pirmasis pasaulinis, pagarsėjęs cheminėmis dujų atakomis, kurios ne vieną mūšį yra nulėmusios. Tai tik 20-ojo amžiaus karai. Prieš tai išgarsėjo Napoleono žygis į Maskvą, kurį laimėjo speigas ir badas, dar anksčiau buvo visokiausi septynmečiai bei šimtmečio karai, kurių baigtį lemdavo laikas ir nuovargis... O pats gražiausias karas man buvo lemiamas lietuvių mūšis su kryžiuočiais, kurių palikuonių šiandien laukiam nesulaukiam, kuomet LDK Kunigaikštis Vytautas Didysis ant balto arklio kartu su kitais didžiavyriais riteriams galvas kapojo. (Sulenkėjęs Jogaila, tas kovas nuo kalvos iš palapinės per saugų atstumą stebėjo, todėl lenkų indėlio ir neminiu.) O kaip įeis į XXI a. Istoriją Karas Ukrainoje, kuriame Rusijos vadai kareivius perka tarp tų, kurie nebeišgali sudurti galo su galu, o Ukrainos vadai gaudo gatvėse ne tik jaunuolius, bet ir pensininkus it „šviežią mėsą"? Patys saugiai pasislėpę bunkeriuose su suaukotais pinigėliais... Man vis labiau tai primena fantastinius filmus su transformeriais, nes vis dažniau mūšių eigą lemia ne kareivių taiklumas ar narsa, o dronų kiekis, prieš kurių atakas bejėgiai ir žmonės, ir tankai. Šlykštu, kai pažangiausios technologijos yra išnaudojamos žmonijos apnaikinimui. Todėl dar ilgai karą Ukrainoje žmonės prisimins kaip Šlykščiausiąjį. Belieka apgailestauti, kad Motulė Gamta taip parėdė, jog vaikus gimdo moterys, o ne vyrai, kurie nežino, kokia tai kančia ir kad nėra taip lengva juos po to atgaminti.
