1 nuotr.Prieš atsisveikindamas amžiams (jei iš kalnų nebegrįšiu) su savo mielais skaitytojais, kuriuos tikrai gerbiu už drąsą ne tik mane skaityti, bet ir piktai komentuoti (Žinant, kad bet kurią akimirką aš galiu juos "atjungti"!), nuoširdžiai prisipažinsiu, kad aš Tamstų labai pasiilgsiu, nes be rytinių spiegimų bei kitokių garsų leidimo mano adresu, kuriuos geba pagaminti tokie komentatoriai kaip „Audrys", „R.e.m.", „Petras", dar vienas kitas, net neįsivaizduoju, iš kur dar galėčiau tiek energijos visai dienai pasikrauti... Liūdna bus be Jūsų.
Žinau, kad Tamstoms, mano mieli troliukai, be manęs bus dar liūdniau. Teks kitur eit pinigėlio užsidirbti. O pasirinkimas nėra didelis: visi portalai vienodi, tiksliau - vienodai nuobodūs, be to, valdomi užsienio kapitalo, dėl ko tektų ir užsiregistruoti (kad VSD mažiau vargo būtų) ir dar susimokėti (tokie jau tie kapitalistai iš užjūrio).
Be abejo, pasiilgsiu ir normalių lietuvių, karinei psichozei nepasidavusių, ir kitataučių, mūsų Lietuvą pamilusių, bet savo tvarkos mums neprimetinėjančių, ir net žydelkos Faynos, kurią taip negražiai mūsų profesorius „pakrikštijo", su kuria, beje, mes susitikę visai neblogai sutariame. Kažkada man Fayna žadėjo net pas savo tėvynainius nusivesti į susitikimą, kad visam laikui lietuvių ir žydų santykius išsiaiškintume pagaliau ir daugiau niekada viens kito neapvaginėtume.
Deja, žydai su manimi susitikti atsisakė. Gal laukia, kol kas nors mane apipjaustys. (Kuo daugiau - tuo geriau!) Arba susitarimas juos netenkina: kaip galima nevogti - jeigu galima?! Ir aš juos puikiai suprantu: jei man kas Izraelyje leistų pasisemti kiek noriu milijonų iš valdiško iždo ir dar viešai (per televiziją) galėčiau vietiniams lochams tėkšti į akis, kad nekenčiu jų labiau už lietuvius, vardan tokio švento reikalo, pats apsipjaustyčiau ir kaseles susipinčiau ne tik ant galvos, bet ir... Neatspėjot! (Pažastyse.)
O atsisveikindamas noriu visiems pasakyti, kad pats esu šiek tiek pasimetęs ir nelabai žinau, kaip toliau gyventi ir ką daryti - su Lietuva, su lietuviais, su kaimynais rusais, baltarusiais, lenkais...
Kiek ilgai dar teks laukti, kol mus pagaliau užpuls? Putinas Takeriui sakė, kad niekada. Jei tik mes jo nepulsim. Meluoja niekšas: mes jau seniai puolam jį, kaip pasiutę šunys. Ne tik negražiais žodžiais ir oficialiais pareiškimais, bet ir konkrečiais veiksmais ne kartą įrodėme, jog esam ne pirštu daryti: uždarėm geležinkelį, uostą, oro erdvę, o Putinas vis tiek nepasiduoda! Nei provokacijoms, nei, deja, mums.
Nebent pavyks pasiekti tikslą, kai Baltijos jūrą, estų bei suomių prašymu, Rusijos laivams uždarysime. Manau, kad po to tikrai Putinas pasiduos provokacijoms, nes neleis Kaliningrado gyventojų badu numarinti. Antra vertus, akivaizdu, kad brolžudiškas karas jau ir rusams ir ukrainiečiams mirtinai įgriso. Putinas pats Takeriui guodėsi, kad rusams apsupus bunkerį ir pasiūlius priešams pasiduoti, išgirdo atsakymą: "Rusai niekada nepasiduoda!" Ko stebėtis, jei naujai paskirto Ukrainos karo vado mama, gyvenanti Rusijoje, net su plakatu Putiną palaiko...
Galim ir toliau tuos rusus keikti, pravardžiuoti, jei kam nuo to geriau ant dūšios. Bet nereikia pamiršti, kad jei ne jie, mes tiek Vilnių, tiek Klaipėdą kaip savo ausis matytume. Stop!.. Neskubėkite manęs užsipulti: gyvulinių vagonų, kuriuose su Lietuvos šviesuoliais gyvuliai elgėsi kaip su gyvuliais, aš neužmiršau. Ir niekada už tai nedovanosiu, kaip lietuvis: būtent tada buvo sunaikintas visas mūsų Tautos genofondas, dėl ko ir likome atsilikę nuo kitų išsivysčiusių Vakarų šalių. Net po to, kai įstojome į ES, mes kaip buvome, taip ir likome „antrarūšiai" Vakarams: su mažiausiomis algomis bei pensijomis, ir su didžiausiomis kainomis ne tik maisto produktams, bet ir būstų išlaikymui.
Bet jeigu dabar visi nusiramintume ir drauge išjungtume emocinį smegenų pusrutulį ir įjungtume racionalųjį: siūlyčiau ramiai pasiskaičiuoti. Taip, „rusas" Stalinas mus okupavo kadaise. „Rusai" kaimynai būsimų tremtinių sąrašus sudarinėjo, o vežė ir trėmė NKVD vadai, kurių tarpe irgi pasitaikė vienas kitas tikras rusas. Teigiama, kad išvežė vagonais virš 200 tūkstančių lietuvių.
Gaila, bet grįžo ne visi: dalis žuvo, dalis pražuvo arba „surusėjo". Bet didžioji dalis į Lietuvą sugrįžo! O dabar paskaičiuokime kiek būtų lietuvių grįžę iš karo su lenkais dėl Vilniaus krašto arba po mūšių su vokiečiais dėl jų protėvių pastatyto Mėmelio? Įtariu, kad giedoriui Marijonui tektų apdainuoti ne tris milijonus, o išlikusius po karo kokius tris šimtus tūkstančių lietuvaičių. (Ir tai dar nežinia, ar būtų pavykę Vilnių su Klaipėdą sau susigrąžinti.)
Štai tokios negeros mintys lenda man į galvą, kurią, tikiuosi, kalnų vėjas ir pūgos man išblaivins. Ačiū Dievui, mano skaitytojams to nereikia. Nes kaip supratau iš komentarų, jie nesiruošia ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos su tokia išsigimusia valdžia ginti. Blogos žinios ohmanams: greit nebebus iš ko aukų rinkti! Po rinkimų Lietuvoje valdžia pasikeis ir nebebus kam liepti įmonių vadovams akcijai „RAKOMDAROM" dešimtys tūkstančių pervesti. (Mainais į ES lėšas.)
Pardon, Tamstos, kad išsikroviau ant Tamstų, dabar Tamstų eilė komentaruose ant manęs išsikrauti „nuo dūšios", kas Tamstoms „ant dūšios" guli.
