1 nuotr.Kaip ir reikėjo tikėtis, vakar vakare visi antirespublikonų žiniasklaidos kanalai triumfavo: tai buvo jų Didžiosios Šachmatininkės triumfo pusvalandis. Tiek trūko jos skirtas laikas šeimų gynėjams, kuriuos Ji privertė pasižadėti ne tik būti drausmingais ir lojaliais apsivogusios valdžios piliečiais, bet ir laimėjo pergalę nepaaukojusi nė vienos savo figūros. (Net mulkio Dulkio neatidavė!) Tuo tarpu „trys muškietininkai" po šio apgailėtino susitikimo, manau, prarado net pusę savo kariaunos ir daug kam tapo panašūs į „tris paršiukus", kurie bijo vilko pilko.
Kadangi gerbiu stiprius ir gudrius priešininkus, Šachmatininkę rašau iš didžiosios raidės. Iki jos pasaulyje daug buvo viršininkų, kurie, įpykę ant savo pavaldinių, kviesdavo juos į kabinetą "ant kilimėlio", bet dar nė karto negirdėjau, kad kas nors bartų prasižengėlius, juos pasistatęs ant kilimėlio lauke batams valyti. Tokių reikia dar rasti, nes ne kiekvienas net pijokėlis sutiks: greičiau prabils į savo viršininką „matais".
Išvydę gyvą (o gal - dar gyvą!) Seimo Pirmininkę, marširuotojai taip sutriko, kad net pasijuto galingesni už paskendusią kyšiuose VSD ir įsipareigojo riaušių nekelti. Mūsų vardu atsižegnojo nuo anksčiau buvusių „ne jų" mitingų, kas reiškia, kad ramia sąžine paaukojo visus sulaikytuosius, nes spec.tarnybų parinktiems ir „pakabintiems" teisėjams tik to ir reikėjo, norint izoliuoti aktyviausius protestuotojus. Užuot pasiteiravę valdžios, kokios demokratinės pasipriešinimo priemonės, dažnai sorososų su pasigardžiavimu demonstruojamos per TV iš "oranžinių revoliucijų", korumpuotam seimui labiausiai patiktų (išsivolioti šiukšlių konteineriuose ar išverstoj mėšlo krūvoj, būti išterliotai dažais ar apmėtytai supuvusiais kiaušiniais), nuskriaustos liaudies atstovai entuziastingai įsijungė į diskusiją su šachmatų Čempione apie tarptautinę situaciją. Pagrindinė tema: kaip atrodys maištaujanti Lietuva baltarusių ir rusų akimis? Ar teisingai supras totalitarinis pasaulis, kai Lietuvos valdžia nuo savo rinkėjų apsitvers spygliuota tvora? Ar nesumaišys savo video siužetuose mūsų seimelio su zoologijos sodo gyvūnais ar net emigrantais?
Kai visi vieningai nutarė, kad bus blogai, ko gero, tada Seimo Šeimininkės veidelis ir pasipuošė kreiva ir paniekinančia šypsena. Matyt, nutarė, kad Jos priešininkai neverti net būti ant kilimėlio batams valyti. Tokių vieta - po kilimėlių, kad kitiems akių nebadytų.
Nes jeigu protestuotojams pasidaro svarbiau, ką apie juos pagalvos svetimos valstybės, o ne Lietuvos piliečiai, galima tęsti tuščias kalbas iki begalybės: Ką pagalvos pasaulis, jei lietuviai perims prancūzų „geltonųjų liemenių" patirtį ir ims marširuoti kiekvieną sekmadienį? Ką pasakys, jei koks nors arabiškai nusiteikęs lietuvis apgadins pareigūnų mašiną? O kaip mes atrodysime, jei, išsigandusi Tautos Tribunolo, korumpuota valdžia išsilakstys ir mes liksim begalviai?..
Todėl drįstu teigti, kad mitingo organizatorių pradėta partija su valdžia baigėsi, net neprasidėjusi. Šachas, matas ir... Belieka tik keiktis. (Deja, rusiškai.)
Autoriaus trigrašis: Nors ir esu nusivylęs Šeimų maršo ar demaršo delegacija (atsiprašau, bet „vedliais" man liežuvis juos neapsiverčia pavadinti), dėl dalyvavimo būsimajame mitinge dar neturiu galutinės nuomonės: jei bus išgirstas Tautos balsas, aš - už, jei vėl bus graudus mekenimas nuo scenos - pasuoju. Tad kiekvienas, manau, elgsis kaip jam lieps sąžinė arba savisaugos instinktai padiktuos. Mano nuojauta kužda, kad laiko priešintis „švabų" planams lieka vis mažiau, žmonių valia yra vis labiau palaužiama ir vis dažniau vieni su kitais elgiamės kaip ne žmonės... Apmaudu, kad vieni kitų nebesiklausome ir nebenorime suprasti ir išgirsti. Todėl vertinu net ir menkiausią "pasižmonėjimo" šansą, kas jį beorganizuotų, nes izoliacijoje - nesvarbu per karantiną ar po diktatūros įvedimą, manau, dar sočiai prisibūsime. Kai kurie gal net ir anksčiau bus izoliuoti. Bet kuriuo atveju savo įsitikinimų ir principų neatsisakau: man svarbiau ne ką apie mane svetimšaliai pagalvos, o ką mano apie mane mano tautiečiai.
