1 nuotr.„Krašto apsaugos ministrės" Dovilės Šakalienės pareiškimai ir Gitano Nausėdos bei Gintauto Palucko „tolerancija" šiai veikėjai verčia susimąstyti, ar galima dar didesnė patyčia iš Kovo 11-osios, kurią pasiekėme susitelkę, pasirinkę taikų valstybės atkūrimą?
Vos ne kasdien provokuojama Rusija, kad ši tikrai čia ateitų. Išminties nesimokoma iš Kinijos - ji mūsų priešė. Provokacijos Lietuvos vardu vykdomos, negalvojant apie pasekmes ir atsakomybę, jei karo veiksmai vyktų mūsuose. Jie nebūtų ilgai trunkantys, o pasekmes nesunku suvokti. Jei apie tai mąstysime.
Kariuomenės vadas ir „krašto apsaugos ministrė" ne tik „susirūpino", kad trūksta dar vieno karinio poligono Lietuvoje, bet ir prancūziško branduolinio ginklo. Nors mūsų Konstitucijos 137 straipsnis nustato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų. Beje, ir užsienio valstybių karinių bazių. Vokietijoje suprantama, kad dėl įsiskolinimo didinimo reikia keisti Konstituciją, o mus užvaldžiusiems nusispjauti į mus ir mūsų Konstituciją, kuriai, beje, jie yra prisiekę.
Po Vladimiro Zelenskio pakalbėjimo Miunchene apie Ukrainos branduolines ambicijas 2022 m. Rusija pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje. 1990 m. rugsėjo 12 d. JAV, TSRS, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, VFR ir VDR sutartyje dėl Vokietijos suvienijimo sutarta, jog ne tik branduolinis ginklas, bet ir užsienio kariuomenė negali būti dislokuota Rytų Vokietijoje. Todėl nereikia daug sveiko proto, kad ir Prancūzijos Prezidentas, ir Lietuvos žmonės suprastų, ką reikštų provokacija su branduolinio ginklo dislokavimu Lietuvoje. Viešai skelbiama, kad Prancūzija turi 290 branduolinio galvučių, o Rusija - apie 6500 vnt. Prancūzijos šio ginklo šiuolaikinių pernešėjų galimybių nežinome, o Rusijos raketos išbandytos Ukrainoje.
Jei 1990 - 1992 metais būtume veikę be atsakomybės supratimo, nesunku būtų atspėti to pasekmes. Tikrovė buvo paprasta ir aiški - per 30 tūkst. svetimų karių Lietuvoje. O jei šiuolaikinė viena didžiausių pasaulyje kariuomenių šiandien yra „tik" Kaliningrado srityje, tai jau galima mėgautis savo pareigų „svoriu", vieša retorika ir, neduok Dieve, veiksmais? Beje, 11-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priiminėjo įstatymus, kuriais mažino karines girininkijas, o Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 12-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai savo rinkimų programoje įsipareigojo ne tik atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, bet ir kurti neutralią Lietuvą.
Mūsų Konstitucijos 139 straipsnis nustato, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Tačiau pirmaeilė Lietuvos valdžios pareiga pagal šį Konstitucijos straipsnį yra išvengti karo Lietuvoje.
Panašu, kad iš politikų tik Donaldas Trampas bando stabdyti įsisiūbuojančius karo beprotnamio ligonius - atsakomybės už savo veiksmus ir sprendimus nebejaučiančius, korupcijoje paskendusius politikus. Tik iš pirmo žvilgsnio netikėta, kad D. Trampas nusprendė atnaujinti Džo Baideno nutrauktus JAV santykius su Rusija. Įdomiausia stebėti, kaip D. Trampu piktinasi tie veikėjai, kurie buvo ar tebėra TSRS/Rusijos tarnybų įtakoje. Jie taip piktinasi, kad nepastebėjo, jog JAV pratęsė sankcijas Rusijai. Tačiau svarbiau, kad karas baigtųsi, o karo kurstytojai atsidurtų teisiamųjų suole ne tik po karo, bet ir dabar. Kiekvienoje valstybėje. Ir Uršulė fon der Leyen su Kaja Kallas, kurioms nesuteiktos jokios teisės priiminėti sprendimus, tiesiogiai susijusius su visų Europos Sąjungos narių saugumu.
Nė vienas norintis šį karą tęsti nesiūlo jokios išeities. Tik karą. Lyg nesuprastų, ką reiškia karas iki mistinės Ukrainos pergalės, veidmainiškai ją aukojant. Šiam supratimui atsirasti, manau, labai padės D. Trampo administracijos intensyviai renkama informacija apie mastais sunkiai suvokiamą pačią amoraliausią korupciją - korupciją prisidengus karu. JAV inicijuotas įstatymas dėl Kongreso tyrimo dėl 174 mlrd. USD paramos Ukrainai dingimo. Ukrainos žiniasklaida jau skelbia žinias apie D. Trampo administracijos surinktą informaciją dėl 14 mlrd. USD JAV paramos dingimo Vladimiro Zelenskio administracijoje ir Ukrainos gynybos ministerijoje, taip pat apie Ukrainos valdininkų amerikiečiams perduodamą informaciją apie korupciją kariaujančioje Ukrainoje - finansinę korupciją ir ginklų perpardavimą trečiosioms šalims.
Profesionaliai kompromituojanti medžiaga naudojama jos neviešinant. Panašu, kad taip ir vyksta - V. Zelenskis jau sutiko su D. Trampo siūlymais ir reikalavimais. Tačiau JAV ir Ukrainos susitarimai Saudo Arabijoje neskelbiami, o Ukrainos Aukščiausioji Taryba svarsto, kaip juos sužinoti. Tai labai pavojinga padėtis Ukrainai - kompromituojančia medžiaga valdoma jos valdžia, kuri nuo tautos ir parlamento slepia, ką ir kokiomis sąlygomis ji susitaria su JAV, ar neaukoja Ukrainos žmonių likimo dėl savo asmeninio saugumo? Iki šiol slepiama, kieno nurodymu 2022 metais buvo išminuotos Krymo prieigos ir be kovos atiduota Chersono sritis bei didžioji dalis Zaporožės srities, didžiausia Europoje 6 reaktorių Zaporožės AE.
Paviršutiniškai mastantys ar konjunktūriškai kalbantys, taip pat tie, kurie siekia karo Ukrainoje ir Rusijos Kursko srityje tęsimo (tai akivaizdžiai demonstruoja, visų pirma, Jungtinė Karalystė ir jos valdomieji), jau iš anksto teigė, kad Rusija nesutiks su 30 dienų paliaubomis. Tačiau Rusija sutiko, bet pasakė, jog reikia aptarti jos sąlygas ir perspektyvą tapti visapusiška taikos sutartimi. Tie, kurie aiškina, kad Rusija nesutinka su paliaubomis, įsikarščiavę nepagalvoja, kokia sudėtinga susidariusi padėtis, kaip sudėtinga psichologiškai ir organizacine prasme trejus metus kariaujančioms šalims pradėti kalbėtis apie tai? Karas vyksta 2 tūkst. km fronto linijoje ir ne tik joje. Tačiau D. Trampas diplomatiškai tai pavadino santūriu optimizmu. Rusijos kariuomenei beveik apsupus Ukrainos kariuomenę Rusijos Kursko srityje, D. Trampas kreipėsi į V. Putiną dėl Ukrainos karių gyvybių išsaugojimo. V. Putinas atsiliepė, tačiau Ukrainos valdžia bravūriškai pareiškė, kad nėra apsupties... Kas liks kaltas ar kraštinis? Manau, kad D. Trampas ir V. Putinas įgijo dar daugiau svertų derybose su Ukraina. Tie, kurie šaukiate, kad V. Putinas nori, jog apsupti Ukrainos kariai pasiduotų, nuvykite ten ir išspręskite tai be ten vykstančių mūšių.
Visos šio Rusijos ir JAV (ir visų Vakarų) proksi karo Ukrainoje šalys gali eskaluoti padėtį. Negalvodami apie pasekmes, bet galvodami apie savo politinę ar net korupcinę naudą. Tačiau NATO prisipažino, kad šaudmenų sandėliai ištuštinti. Kuo ir per kiek laiko šiuos sandėlius užpildys Europos Komisijos sumąstytas 800 mlrd. eurų gynybos fondas, iš kurio skolintis jau atsisakė Nyderlandai? Tai kodėl europiečiams nesikalbėti su JAV ir Rusija?
Prisiminkime II pasaulinio karo aukų skaičius. Skelbiama, kad žuvo 50-55 mln. žmonių, iš kurių pusė - TSRS karių ir civilių. Ir rusų, ir ukrainiečių, ir lietuvių... Yra istorikų, kurių nuomone, žuvusių TSRS karių ir civilių - antra tiek. Tikri skaičiai neskelbiami ir šiandieniniame kare Ukrainoje ir Rusijoje. Karas - tai bėda, karu neišsprendžiami visi klausimai.
Pradėkime nuo savęs, padarykime tai, ką galime. Suvokime tikrovę ir nesivelkime į provokacijas. Po primityviai keltos patriotizmo bangos Karo komendantūrose įsiregistravo vos 6000 žmonių. O pirmoji valdžios pareiga yra išvengti karo mūsų teritorijoje. Pagrindinės to priemonės - ekonomika ir diplomatija, bet ne primityvus „atgrasymas", tapęs prastai slepiamu pasipelnymo šaltiniu. Negalime tikėtis JAV paramos, jei Lietuvos politika kirsis su JAV politika, jei oficialūs Lietuvos atstovai nebaudžiami keikia JAV Prezidentą ir jo politiką. Privalome be emocijų suprasti, kad JAV Prezidentui, visų pirma, rūpi jo vadovaujamos šalies ekonomika ir finansai, išlaidų mažinimas ir vidinis karas su tais, kurie siekia revanšo po pralaimėtų JAV Prezidento rinkimų ir kurių bendrininkai yra Europos Sąjungos biurokratinis antstatas. Ir tai, kad D. Trampo siekis taikiai baigti proksi karą Ukrainoje susijęs su jo vidine kova dėl valdžios išsaugojimo JAV, kad jis nerems ir negins tų, kurie yra jo priešininkų bendrininkai. Todėl atnaujinkime „Belaruskalij" trąšų pervežimą per Lietuvą. JAV ir Baltarusija dėl to jau derasi. Negi priversime strateginį partnerį JAV šias trąšas pirkti ne per Klaipėdą, bet per Rusijos uostus?
Privalu nedelsiant keisti neapgalvota nesikeičiančia retorika svaigstančius ne tik Lietuvos kariuomenės vadą Raimundą Vaikšnorą ir krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, bet ir užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį, tapusį dar vienu „kariautoju" ir nesuvokiantį, kad pagal pareigas jis yra Lietuvos diplomatijos vadovas. Jis buvo net Lietuvos VSD direktoriaus pavaduotoju ir ilgamečiu Respublikos Prezidentų D. Grybauskaitės bei G. Nausėdos patarėju saugumo ir žvalgybos klausimais. Tai koks tokių vadų vadovaujamo VSD profesionalumas ir kam jie dirba?
2018 metais Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Gudienė jų priimtomis teismo nutartimis panaikino Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos nutarimą atsisakyti tirti signataro Zigmo Vaišvilos pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktoriaus Alvydo Šiupario neveikimo, netiriant didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui - Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklą ir jos buvimą Rusijos Federacijos valstybės paslaptimi. Generalinė prokuratūra buvo įpareigota išreikalauti iš šių žvalgybos tarnybų duomenis apie jų atliktą veiklą, tiriant Z. Vaišvilos pareiškimą ir pateiktus duomenis, o nustačius, kad VSD ir AOTD prie KAM neveikia, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų vadovų neveikimo. Tuo metu teismai ir visuomenė dar turėjo kvapo. Prokuratūra - jau ne.
G. Nausėda be mūsų pritarimo mus jungia prie Jungtinės Karalystės ir tų, kurie š. m. kovo 15 d. paskelbė, kad Ukrainą „reikia apsaugoti nuo karo veiksmų nutraukimo." Jungtinės Karalystės iniciatyva Europos šalys siųs ten savo kariuomenes. Italija, Suomija ir Lenkija atsisakė tai daryti. Gal reikėtų ne tik susimąstyti, kodėl nesiųs, bet ir pasitarti su šiomis šalimis?
Ar 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijos užpultai Lenkijai padėjo Didžioji Britanija, kuri 1939 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudariusi sąjungą su Lenkija? 1939 m. kovo 31 d. Lenkijos nepriklausomybę garantavo ne tik Didžioji Britanija, bet ir Prancūzija, kurios per Tautų Sąjungą 1938 metais prispaudė Lietuvą atkurti diplomatinius santykius su Lenkija, okupavusia Lietuvos sostinę Vilnių.
1945 metais Tarybų Sąjunga laimėjo prieš Vokietiją, o 1991 metais TSRS iširo. Ar tai blogai? 1990 metais Lietuva taikiai atkūrė valstybę. Ar tai blogai?
Tad kodėl norime pribaigti Lietuvą kariniais veiksmais?
