Algimantas RUSTEIKA: Happy Christmas (War Is Over)?

Kas vyko

Trumpam atsiveria galimybių langelis baigti šios valstybės ir tautos naikinimo karą. D.Trampo pompastiškai nuolat kartojamas teiginys, esą tai "ne mano karas" ir jis "tarpininkauja" karui užbaigti - tragikomiškas.

Tai tavo, Donaldai, karas, nes tai yra Jungtinių Amerikos Valstijų, kurių prezidentas esi, karas. Proxy karas per tarpininką, vykstantis tarp Rusijos ir Globalių Vakarų su NATO, kurie yra tik JAV politiniai ir kariniai įrankiai.

Tokio karo galimybė buvo aiški jau 2008 metais, pradėjus rimtai svarstyti Ukrainos kelią į NATO. Ir tą Vakarų sprendimų priėmėjai puikiai suprato. Nes toks veiksmas būtų priimtas Rusijoje lygiai taip pat, kaip JAV būtų priimtas Kanados ar Meksikos įstojimas į Varšuvos paktą.

Abiem šiais atvejais geopolitiniai varžovai pasielgtų vienodai. Nepaisant to, JAV niekada nesirengė, nesirengia ir niekada Ukrainos į NATO nepriims. Tą visi pasaulyje, turintys daugiau negu dvi smegenų raukšles, puikiai žino.

Tai buvo paprasčiausia, eilinė apgavystė, ukrainiečiams ilgus metus pakabinta morka, siekiant JAV strateginio tikslo - susilpninti geopolitinį konkurentą. Ir nieko daugiau. Ukrainos tauta ir valstybė šiame žaidime atliko tik suviliotų samdinių ir patrankų mėsos vaidmenį, apmokant nerealiais pažadais.

2022 metų Rusijos įsiveržimas buvo suderintas su JAV ir Vakarų Europa, nes projektas tapo nebepelningu ir buvo nuspręsta jį baigti. Ambasados evakuotos ir visi ramiai laukė žaibiško karo pabaigos. Apie karą per tris dienas ar maksimum per savaitę buvo atvirai kalbama žiniasklaidoje, remiantis "šaltiniais".

Blickrygui neįvykus, buvo susigriebta ir įjungtas planas B su tokiu pat tikslu. Į baigiamą suderinti Stambule taikos susitarimą reaguota nedelsiant. Emisaro B.Johnsono vizito Kijeve metu prižadėta skirti viską ir taikos atsisakyta. J.Bidenas kasdien lemeno, kad "rems tiek, kiek reikės". Ir taip pagimdė naują svaiginimosi iliuziją apie "1991 m. sienas".

Tačiau niekas net nesirengė remti "kiek reikės". Rėmė reanimacijos lašelinės principu - tiek, kad pacientas nenumirtų. "Sankcijos" nusilpnino ne Rusiją, o pačius sankcionuotojus. Tačiau pagal A.Einšteino klasikinį idioto apibrėžimą nepavykęs "sankcijų" bandymas buvo kartojamas ir kartojamas, tikintis, kad kitą kartą tai jau tikrai pavyks.

Įvykių eiga neišvengiamai atvedė į dabartinę situaciją. Planas B nepavyko, tapo pernelyg nuostolingu ir jį reikia baigti. JAV ką galėjo, tą sau pasiėmė. ES nusilpninta ir tapo bejėgiais vasalais, NATO finansavimas atnaujintas, Nordstream susprogdintas. Europa klusniai perka amerikietiškas dujas ir pirks amerikietiškus ginklus. Daugiau čia nebėra biznio, reikia užsiimti Kinija.

Ukrainos galimybės

Pagal lietuviškos karo propagandos principus - jei nėra pergalingų žinių iš fronto, vadinasi ten visiškai blogai. Pokrovskas ir tuo pačiu Myrnohradas, iš kur piktybiškai, siekiant įrodyti D.Trampui, kad padėtis kontroliuojama, nebuvo leidžiama pasitraukti Ukrainos kariuomenei, nors padėtis buvo beviltiška - praktiškai jau prarasti.

Daugybiniai proveržiai kitose fronto vietose. Ypatingai pavojingas link Huliaipòlė, kur apėjus iš anksto gerai įrengtas gynybos linijas atsiveria operatyvinė erdvė lengvam puolimui iki pat Zaporožės. Net didelis Ukrainos rėmėjas, vokiečių karo korespondentas Julian Röpcke teigia, kad kariškai Ukraina artėja prie strateginio pralaimėjimo.

Kariuomenėje dezertyravimo atvejų vien oficialiai užregistruota daugiau kaip 300 000. Naujai rekrutuojamų, gaudant vyrus kaip gyvulius gatvėse, spardant, daužant ir grūdant į autobusiukus, skaičius jau mažesnis už pabėgančių, žūvančių ir sužeistųjų skaičių, kariuomenė mažėja. Daugelyje brigadų karių komplektacija siekia tik 25 - 35 proc.

Apie motyvaciją smurtu paėmus į karą, kai visa Ukraina žino kyšių kainas už paleidimą, nėra net ką kalbėti. Ypač karius demotyvuoja vadovybės melas apie padėtį fronte, apie ką kiekvienas gali pasiskaityti karių ir karininkų įrašuose socialiniuose tinkluose.

Seniai nebuvo girdėti ir apie bent kiek reikšmingą ginkluotės tiekimą. V.Zelenskis ir E.Macronas neseniai pompastiškai susitarė dėl 100 naikintuvų Rafale tiekimo. Tačiau tai tik ketinimų protokolas propagandai - nei tų lėktuvų Prancūzija, nei pinigų jiems pirkti Ukraina neturi ir jie geriausiu atveju gali būti pagaminti ir patiekti per dešimtį metų.

Tas pats ir su ketinimų protokolu dėl švediškų 100 ar 150 Gripen naikintuvų, kurių gal keletą ir gautų 2026 metais, jei būtų tam pinigų. O pinigų ne tik naujiems dideliems užpirkimams, bet ir einamųjų metų karo ir civiliniam biudžetui neužtenka. Pagal PURL programą nuo rugsėjo mėnesio buvo ginkluotei surinkta tik 2 mlrd.eurų. Pažadėjo ispanai 600 mln. Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija ir Švedija - dar 500 mln.

Tai iš viso bus 3 mlrd. O karui tęsti reikia dviems metams 135 mlrd. Kur dar 132 milijardai? Europa duos? Ta Europos Sąjunga, kuri nuo 2022 metų sumokėjo Rusijai 311 milijardų eurų už prekių ir energetinių išteklių importą, o Ukrainai suteikė tik 187 milijardų eurų paramą? Ką ji ten labiau rėmė?

O gal Europos Sąjunga duos 132 milijardus iš savo biudžeto, kuris per metus sudaro apie 186 milijardus ir seniai paskirstytas "žaliems kursams", visokioms išmokoms ir trinkelizacijai? Iš užšaldytų Belgijos "Euroclear" Rusijos aktyvų "reparacinės paskolos", kurios nepatvirtins, nes nesutiks ne tik Belgija, Slovakija ir Vengrija, bet ir eilė kitų ES valstybių? Ir kas iš tų "ryžtingųjų" tvirtins, jei ES valstybės turi Rusijoje daug daugiau aktyvų, kuriuos ta irgi atsakydama nusavins? Juk vien Vokietijos verslas turi Rusijoje aktyvų už 200 milijardų.

Gal duos TVF bent tuos 8 milijardus? Taigi ne, nes sąlyga jiems gauti yra "reparacinė paskola", kuri vargu ar bus. O gal ES vėl pasiskolins, nors jau pasiskolino ReArm programai 150 milijardų? O gal privers šalis nares skolintis ir duoti Ukrainai, nors daugelis valstybių ant krizės ribos ir atsisako tą daryti? JAV nei pinigų, nei ginklų dykai nebedalins.

Ar Mindičgeitas taps Zelensgeitu?

Prasideda karo ir tautos tragedijos metu iš valstybės ir piliečių vagiančios valdžios striptizas. Mafijos, kaip organizuotos nusikalstamumo grupuotės, veikimo principai yra paprasti ir visų žinomi. Tai "obščiakas", kada pinigai iš valstybinių ar privačių įmonių renkami į bendrą kasą, iš kurios vadeivos dalinasi, išmokama "dolia" gaujos nariams ir apmokama pati geriausia teisinė pagalba įkliuvusiems.

Niekada duoklės rinkti neina pats mafijos vadas. Duoklių rinkėjai tik gasdina mokėtojus vardu to, kuris turi realią galią ir kurio bijomasi. Energoatom kasmet išleidžia milijardus eurų AE eksploatacijai ir atnaujinimui, todėl tai labiausiai pažeidžiama vieta kyšininkavimui. Ar kas nors gali patikėti, kad T.Mindičius - kino prodiuseris, studijos „Kvartal-95 (kuri ką tik likviduota, kad paslėpti visus galus ir nebūtų išieškoti ten galimai pervesti pavogti pinigai) savininkas gali čia turėti įtakos?

Kas tas žmogelis, niekada neturėjęs ir neturintis jokio oficialaus posto nei Vyriausybėje, nei ministerijose ar valstybinėse įmonėse, kuriam moka duokles 5 milijardų apyvartą turintis ENERGOATOM? Tai tik mafijos mokesčių surinkėjas, iešmininkas. Verslo bendraturtis su V.Zelenskiu ir artimas, daugiametis šeimos draugas. Ir veikia vardu to, kuris vienintelis Ukrainoje turi realią galią, kas jau oficialiai įvardinta ir įtarimuose T.Mindičiui.

Tą jau suprato delfiai ir saldžiūnai, budriai ir nausėdos, jakilaičiai, makronai ir starmeriai. Mažomis dozėmis, po truputėlį tiesos akimirkai jau ruošia propagandos užzombintas mases net LRT. Ukrainiečiams irgi atsiveria akys. V.Zelenskio reitingas per pastarąją savaitę sumažėjo maždaug 40 proc. ir, remiantis uždarų socialinių tyrimų duomenimis, dabar yra mažesnis nei 20 proc.

Tik laiko klausimas, kada "Mindičiaus įrašuose" šalis išgirs savo prezidento, kurio kadencija jau seniai pasibaigė, balsą. Iš buto su auksiniu tualetu ir bide, kur Zelenskis su artimais draugais švęsdavo gimtadienius. Ir, mokyklose ir viešose įstaigose uždraudęs rusų kalbą, su draugeliais bendravo rusiškai. Kai šalis tiesiogiai pamatys, su kuo iš tikrųjų turi reikalą.

T.Mindičiaus ir jo korupcijos schemoje dalyvavusių asmenų pokalbių įrašuose prezidentas jau pasirodė. Telefono pokalbyje su duoklės surinkėju T.Mindičiumi, kuris vergiškai kalba apie savo lojalumą V.Zelenskiui. Įrašuose jau figūruoja ir Ali Baba - prezidento kanceliarijos vadovas A.Jermakas, su kuriuo prezidentas praleidžia vos ne 24 valandas per parą.

Ukraina jau matė ne tik auksinį tualetą, bet ir kito V.Zelenskio šeimos draugo, buvusio vicepremjero O.Černyšovo(Čer Gevaros) karo metu statomą kotedžų miestelį "Dinastija", kur namai numatyti Černyšovų ir Mindičių šeimoms. O Vitalijaus Šabunino, Kovos su korupcija veiksmų centro (ACAC) vadovo teigimu, taip pat V.Zelenskiui ir A.Jermakui.

Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) paskelbtame mafijos pinigų didelės raiškos vaizde gerai matomi dolerių pakuočių brūkšniniai kodai ir Kanzas sičio ir Atlantos bankų specialiosios žymos. Pagal šiuos ženklus nustatyta, kad tai FED pinigai, skirti naudojimui JAV viduje. FTB atstovas nuolat dirba NABU pagal tarpžinybinį memorandumą, pasirašytą įkuriant biurą. Nusikalstamu būdu grobstyti JAV mokesčių mokėtojų pinigus šioje šalyje - vienas sunkiausių nusikaltimų.

Neseniai dar daugiau FTB agentų atvyko į Kijevą. Pagal Retųjų metalų sutartį su Ukraina JAV turi jurisdikciją ir tirti, ir teisti pagal JAV įstatymus už nusikaltimus, susijusius su JAV valstybės interesais. Klasikinė mafijos nusikaltimų atskleidimo schema - vienas iš sugautųjų sutiks bendradarbiauti už atleidimą nuo atsakomybės ir viską papasakos. Kol kas to siekiama žūt būt išvengti.

Teismo sprendimu NABU detektyvas, atskleidęs Mindičgeitą, po šiai dienai sėdi kalėjime V.Zelenskiui lojalaus SBU tyrime, norint palaužti pagal bylą už kratos metu "atrastas" kanapes. O visi Mindičgeito herojai - V.Zelenskio draugeliai - teismo paleisti už milžiniškus, milijoninius visokių "geradarių" užstatus ir ramiai sau geria alų - jokių kalėjimo sąlygų ir spaudimo. T.Mindičius turi Izraelio dvigubą pilietybę ir, iš anksto įspėtas, pabėgo į tėvynę, kuri savo tautiečių niekada niekam neišduoda pagal jokius kaltinimus.

Ukrainos opozicija ir dalis V.Zelenskio partijos "Liaudies tarnas" deputatų buvo pateikusi prezidentui ultimatumą atstatydinti A.Jermaką. Aukščiausioji Rada to neišdrįso net svarstyti ir neribotam laikui sustabdė savo darbą. "Konsultacijoms". Kieno ir su kuo? Matyt, kol ateis iš šeimininkų galutiniai nurodymai. O A.Jermakas paskirtas deryboms dėl taikos su JAV atstovais, kurie jo visi vieningai neapkenčia.

NABU taip pat paskelbė apie tyrimą dėl korupcijos gynybos srities viešuosiuose pirkimuose. Kur figūruoja tos pačios grupuotės nariai. Karo metu tai jau ne šiaip turto prievartavimas, o valstybės išdavystė. Tai rodo, kad gynybos srityje išaiškės daugybę kartų didesni, milijardiniai vogimai.

Tuo praktiškai jau niekas nebeabejoja. Sunku net įsivaizduoti fronte žūvančių karių reakciją sužinojus, kad vagiami jiems skirti pinigai. Tai nusikaltimas, lygus marodieriavimui, kuris fronte baudžiamas mirtimi vietoje, be jokio teismo ir tardymo.

V.Zelenskio ateitis

Jos nėra - jis jau šalies praeitis. Niekas neabejoja tuo, kad V. Zelenskis jau dabar yra politinis lavonas. Klausimas tik toks - kada ir kokiu būdu jis bus palaidotas. Net ir be Mindičgeito ar Zelensgeito. Jokio kito atpirkimo ožio diktatoriaus valdomoje valstybėje be paties diktatoriaus nebūna. O pasibaigus karui neišvengiamai iškils atsakomybės klausimas.

Už tai, kas padaryta, pridaryta ir nepadaryta. Už Stambulo taikos sužlugdymą, kainavusį šimtų tūkstančių karių ir civilių žūtį, miestų sugriovimus, teritorijos netektis. Niekas, jokia retorika nebeišgelbės. Jo misija šioje žemėje paprasta - patvirtinti taikos planą ir išeiti į politinę nebūtį, išsaugant savo fizinį būvį. Jei bus labai gerutis šeimininkams - ir juodai dienai sunkiu triūsu sukauptus pinigus.

D.Trumpas nusprendė pasinaudoti dabartine situacija ir įtikinti V. Zelenskį padaryti rimtų nuolaidų dėl karo užbaigimo. Nesutikti sunku - tuojau pat būtų pradėta Mindičgeito serialo antroji dalis ir išgirstume A.Jermaką, dalinantį nurodymus ir surinktus pinigus. Paaukojus Ali Babą ir toliau nesutinkant, nebeliktų ko iš krentančio baliono mėtyti. Ir būtų paleista trečioji serialo serija - Zelensgeitas.

Beje, Antikorupcijos dotacijų centro direktorė Daria Kaleniuk užsiminė, kad pats Zelenskis ir jo aplinka, prasidėjus korupcijos skandalui, per Umerovą davė signalą Trumpui, kad jie yra pasirengę priimti jo taikos planą mainais į saugumo garantijas sau. Po to D. Trumpas davė leidimą pradėti procesą.

Asmeninio saugumo garantijas V.Zelenskiui ir visai jo aplinkai D.Trampas suteikė taikos plane, primygtiniu Ukrainos reikalavimu išbraukus punktą apie privalomą JAV pagalbos Ukrainai auditą, kuris atskleistų viską, kas ir taip žinoma, tik be konkrečių įrodymų. Dar laukia asmeninis jų susitikimas, kuriame ši garantija neabejotinai bus žodžiu patvirtinta. O visų karo meto nusikaltimų amnestija tą garantuoja ir esamame taikos plane.

Taigi V.Zelenskiui visi pasirinkimai blogi. Sutikus su D.Trumpo sąlygomis, opozicija apkaltins išdavyste ir pridės kaltinimus korupcija. Nesutikus - D.Trampas paleis NABU informaciją į viešumą, kas baigsis baudžiamosiomis bylomis ir sankcijomis pačiam V. Zelenskiui ir jo artimiausiam ratui. Taip pat gali panaudoti visą priemonių arsenalą, pradedant ginklų tiekimo vėlavimu net už pinigus ir nutraukiant visą žvalgybos informaciją.

Iki šiol JAV to nedarė vien todėl, kad nenori chaoso valstybėje. Todėl, kad D.Trampas nesirengia sunaikinti Ukrainos valstybės ir ji jam reikalinga kaip atsvara Rusijos įtakai regione. Tiesiog dabar prieitas lūžio taškas ir reikia fiksuoti situaciją tam, kad kritiškai neblogėtų ir nesibaigtų nevaldoma griūtimi. Be to, D.Trampas, ambicingas žmogus, pamatė ir visą V.Zelenskio bei ES "lyderių" veidmainystę ir apgavikiškumą.

Esminis klausimas yra tas, ar D. Trumpas sugebės išspręsti V. Zelenskio problemas, jei sutiktų su taikos planu. Manau, D. Trumpas gali išgelbėti V. Zelenskį, įsakydamas sustabdyti antikorupcines bylas, pasinaudodamas savo įtaka NABU ir SAPO. Ir suteikdamas V. Zelenskiui laisvę veikti ir paramą, jei prireiktų imtis veiksmų prieš vidaus oponentus, nesutinkančius su taikos planu.

Europos nepasitenkinimas tokiu atveju V.Zelenskiui būtų mažiau svarbus, nes sustabdžius karo veiksmus jis nebebūtų kritiškai priklausomas nuo ES finansinės paramos, kurios ir taip Europa nebedaug pajėgia duoti. Visi korupciniai nusikaltimai ir prisigrobti pinigai būtų dovanoti - tai JAV kaina už garbingą išėjimą iš proxy karo, kurio nebegali laimėti. Ir D.Trampo kaina už Nobelio taikos premiją.

Taikos planas

Tai joks ne "naujas" planas. Tai senas, geras Ankoridžo susitarimas. Kurio detales seniai žinojo ir "norintys ir negalintys" europidai, ir Ukrainos vadovai. Ir visi reikšmingų Globaliųjų Pietų valstybių nuo Kinijos ir Indijos iki Brazilijos vadovai, kuriuos su planu supažindino V.Putinas, planui pritarė.

Tai faktiškai visų didžiųjų pasaulio valstybių, išskyrus ES ir Ukrainą, aprobuotas planas, o ne kažkokia rašliava, kurios D.Trampas "net neskaitė", ką mums kiša buka propaganda. Ir labai naivu galvoti, kad šio plano detalės jau nėra suderintos su Rusija. Ir kad nėra griežtai numatyta, dėl kurių punktų galima, o dėl kurių negalima derėtis, nes jie yra esminiai.

Jau pražaistas variantas buvo V.Zelenskio lėkimas tartis pas europinius "lyderius" ir po to bendras spaudimas D.Trampui pakeisti savo nuomonę. Tik, kartą tam pavykus, antrąkart D.Trampas - derybininkas profesionalas - taip savęs apgauti neleis. Todėl Europos pimpačkiukai, nors jų niekas ir nekvietė ir jie nėra karo šalis, apsvarstę planą praktiškai paprieštaravo tik keliems punktams. Aišku, tiems, kurie dėl kurių Ankoridže sutarta nesiderėti ir kurie yra esminiai.

Pirmas - atiduoti Donbasą reiškia "kapituliaciją". Kapituliacija yra tada, kai kare valstybė pasiduoda, jos kariuomenė sudeda ginklus ir viską sprendžia nugalėtojas. Šiuo atveju nėra jokios kapituliacijos, tik paliaubos ir taikos sutartis pagal karo rezultatus. Ukraina išsaugoja valstybingumą ir galimybę kurti savo ateitį toliau.

Minskas-1 ir Minskas-2 susitarimai irgi buvo vadinami "kapituliacija", nors pagal juos Donbasas dabar būtų Ukrainos dalis, tik turėtų autonomiją federalinėje Ukrainos valstybėje. Bet Ukrainai to nereikėjo, P.Porošenka to pasirašyti neišdrįso po nacionalistinių jėgų klyksmo apie "kapituliaciją" ir demonstracijų.

V.Zelenskis laimėjo rinkimus su taikos šūkiu ir pažadu "pasirašyti sutartį nors ir su pačiu su velniu", kad tik būtų taika. Bet pagal Normandijos formatą susitikus Paryžiuje ir susitarus dėl tų pačių principų, jie nebuvo įvykdyti, nes tai "kapituliacija"! 2022 m. balandį-gegužę Stambule buvo preliminariai sutarta dėl taikos, prarandant Donbasą pagal esamą sąlyčio liniją, bet derybos nutrauktos, nes tai juk "kapituliacija".

Dabar eina kalba jau ne apie Krymo ir 2 sričių, bet apie Krymo ir 4 sričių netekimą. Tokia yra karo logika ir rezultatai šiai dienai. Atsisakius juos pripažinti ir pavadinus "kapituliacija", po pusmečio būtų deramasi dėl Krymo ir 6 sričių praradimo, nes karo eiga juk atves ir į tai. Ar bus geriau, patriotiškiau dar labiau sunaikinti tą griaunamą valstybę ir tautą?

Karas ir geopolitika yra realių sprendimų, o ne svajonių laukas. Taip, moralės čia nėra ir teisingumo jokio nėra. Tik pliki interesai ir realios galimybės. Kitokio pasaulio nėra ir nebus. Jis egzistuoja tik puspročių makaulėse. Ir vaikų darželiuose.

Ir dar. Taikos plane nenumatyta, kad JAV ir kitos valstybės pripažintų Ukrainos teritorinius praradimus de jure. Tik de facto. Kaip LTSR prijungimą prie TSRS, kurio Vakarai nepripažino juridiškai, bet faktiškai pripažino ir dėl Lietuvos nekariavo, nes neturėjo galių pakeisti to, kas yra. Kaip ir dabar neturi galios pakeisti realybės Ukrainos kare be branduolinio karo, kuris sunaikintų visus. Ir tokiu būdu "gelbėjamą" Ukrainą taip pat.

Ukrainos kariuomenė, kuri taikos metu buvo mažesnė nei 200 000, pagal sutartį 600 000 po karo per maža, kaip reikalauja ES? Tokios kariuomenės taikos metu Ukraina net finansiškai nebūtų pajėgi išlaikyti. Taikos kariuomenė - tik nuolat rengianti rezervą ir turinti ginkluotę karinė struktūra, kuri įgalina karo metu pašaukti visą milijoną ir užtikrinti, kad jis galėtų ir mokėtų efektyviai veikti.

Ir pagrindinis ES prieštaravimas - Ukraina negali atsisakyti NATO tikslo, kuris yra pagrindinė karo priežastis. Tai iš esmės yra ES siekis, kad karas nesibaigtų ir atvestų arba į trečią pasaulinį karą ir visuotinį susinaikinimą, arba į Ukrainos sunaikinimą. Į NATO, kuri yra tik JAV įrankis, Ukrainos JAV nepriims. Tai ES "plane" specialiai sakoma, kad sukeltų Rusijos prieštaravimų, nes Maskva bijo, kad pasikeitus valdžiai Vašingtone ir nuomonės gali pasikeisti.

Esminis ES ir Ukrainos planas - "pirmiau paliaubos, po to derybos", kas reiškia grįžimą prie Minsko susitarimų formato, kada paskelbus paliaubas derybos buvo vilkinamos, tęsėsi metų metais ir dėl nieko nebuvo susitarta. Dabar vyksta darbas pagal projektą - liaupsinti D.Trampo planą ir įtikinti D.Trampą dėl tokių jo pakeitimų, kurie būtų iš principo nepriimtini Maskvai. Tada toliau viskas eitų kaip iš pypkės - D.Trampo kaltinimai Rusijai atmetus taiką, sankcijos, Tomahawk tiekimai, pinigų lietus ir t.t.

Aišku, lieka dar ir kiti pavojai. Didelę problemą galima užmušti kita didele problema. Didžiule netikros vėliavos katastrofa su begale aukų ir pavojumi visiems (kokios nors AE ataka, Dnepro hidroelektrinių užtvankos ir pan.). Tik nemanau, kad Vašingtonas tokio žaidimo ir tikimybių nesupranta.

Pasakyta aiškiai, ultimatyvia forma - priimat iki ketvirtadienio. Padėkos dieną D.Trampui reikia kalakuto, gali išsikepti ir tą, kuris nepaklūsta. Palaukim ir pamatysim.

Pokaris

Pagrindinė Ukrainos problema po karo - jos politinė klasė. Kuri išaugo begalinės ikikarinės korupcijos, daug kartų padidėjusios karo sąlygomis, rezultate ir kitokios valstybės neįsivaizduoja. Dabartinė opozicija - P.Porošenka, J.Timošenka, V.Kličko, kartoniniai sorošiukai. Išlįstų R.Achmetovas ir kiti oligarchai. Visos valdžios struktūros nuo viršaus iki apačios korumpuotos. Kitų veidų ir jėgų politiniame lauke paprasčiausiai nėra.

Visi jie nenori jokių permainų ir įsivaizduoja, kad pakaks pakeisti V.Zelenskį ir kitus veidus valdymo kabinoje, o viskas liks taip pat. Na, tiesiog atėjo "mūsų laikas". Tie patys oligarchai, tie patys klanai, tas pats vogimas, tik veikėjai bus kiti. Ir pati tauta kol kas nerodo ženklų tikroms permainoms.

Galimos didelės įtampos ir sumaištis po karo, grįžtant iš fronto kariams ir veriantis vis gilesniam suvokimui, kas įvyko. Kaltųjų paieškos, revanšo nuotaikos pokariu bet kurioje valstybėje neišvengiamos. Nacionalistiniai Vakarų Ukrainos regionai sunkiai sugyvens su likusia Ukraina, galimi nepaklusnumo centrinės valdžios politikai ir skilimo atvejai.

Pakurstomi ir iš išorės, aišku. Politinė ir karo traumų išvargintos visuomenės krizė praktiškai neišvengiama. Kaip ir bet kokį chaosą, kurio valdžia negalėtų suvaldyti, kraštutiniu atveju gali bandyti spręsti karinis perversmas ar ginkluotos struktūros. To jokiu būdu nelinkėčiau, tačiau tokia tikimybė tikrai yra.

Pagal D.Trampo siūlomą taikos sutartį Ukraina galėtų būtų tokia, kaip ir skelbta jos nepriklausomybės deklaracijoje. Neutrali, nebranduolinė, naudingai bendradarbiaujanti su ES ir Rusija valstybė, turinti galingus resursus ir gamtos turtus. Tik aiškiai matau, kad to artimiausioje perspektyvoje nebus.

Nes nėra jokios patirties, kad valstybėje galėtų būti kitaip. Senas, primityvus kelias, kaip ir pas mus - kiti bus geresni, nevogs. Palinkėkime jiems taikos, kantrybės ir išminties. Nes, nutilus atrankoms, tuojau pat sulėks ES biurokratai, BlackRock fondai, kiti grobuonys Ukrainos "atstatyti". O ši šalis turi daug daugiau nei Mažeikių naftą ar Ignalinos AE.

Vito Tomkaus trigrašis: Ar tikrai buvo apvogta tik Ukraina, o ne, tarkim, Lietuva bei kt. ES šalys? Juk ukrainiečiams skirtus pinigus Zelenskio vagių gauja, užvaldžiusi ne savo tautos šalį, nes visi turi Izraelio pilietybę, jau seniai "įsisavino": tiesdami kelius (rusų tankams?) bei ruošdami blindažus (panašius į kapavietes). Net jei šiandien tiesioginė Zelenskio kaltė dar nėra 100 proc. įrodyta, jo kaltė nė kiek nesumažėja: argi ne jis atsakingas už savo rinktinius kadrus, kuriuos privalėjo kontroliuoti? Tą patį kaltinimą galiu drąsiai peradresuoti ir mūsų bučiuokliui Nausėdai su paramos rinkėjais ohmanais. (Irgi neaišku kokios tautybės.) Argi ne jie atsakingi už surinktų pinigų panaudojimą? Kiek ilgai dar vaizduos "šventas karves", kurių liesti ir skiausti nevalia? Kokias reikia turėti kiaulės akis, kad ir toliau ramia sąžine remti vagių gaujas, vaizduojant, jog nieko neatsitiko... P.S. Bent jau šūkį pasikeistų, kad "kovos iki paskutinio ukrainiečio". (Gal tiksliau būtų: "Iki paskutinio auksinio unitazo"?)