Algimantas RUSTEIKA: Išduoda visada savi

Kiek ten įrašų socialiniuose tinkluose per parą padaro D.Trampas? 10 ar 25? Ar kitą dieną pats bent prisimena, ką kalbėjo ar rašė užvakar? Kiek ryžtingų kalbų per savaitę pasako V.Zelenskis, ekrane šmėžuote šmėžuojantys dar ryžtingesni macronai, merzai, starmeriai ir nesuskaičiuojamos „europinės uršulės"... Tik atėjus laikui paaiškėja, kad esminiai sprendimai mažai ką turi bendro su ryžtingomis kalbomis ir dažniausiai juos priima ne šie kalbėtojai.

Savaitės politikos pagrindinė išvada: pasaulis jau suprato D.Trampą ir priprato prie jo verslininkiškos diplomatijos: užkelti kainą iki debesų, išgasdinti oponentą, po to nusileisti ir gauti pageidautinas nuolaidas. Amerikos hegemonija baigiasi, didieji konkurentai tarifų vėzdo nebebijo, nes turi savo kortų atsakui ir muitų padidinimas gali smogti pačioms JAV.

JAV

1. Nafta ir auksas

Indija vėl pradėjo pirkti naftą iš Rusijos Federacijos, nepaisant Vašingtono spaudimo Naujajam Deliui. Didžiausia šalies naftos perdirbimo gamykla "Indian Oil Corp" anksčiau atšaukė septynių ar aštuonių rusiškos naftos siuntų tiekimą, nes tiekimą vykdė "Rosneft" ir "Lukoil" dukterinės įmonės.

Dabar gruodžiui įsigijo penkias siuntas iš nesankcionuotų subjektų, iš viso apie 3,5 milijono barelių rusiškos ESPO naftos. Šios Indijos bendrovės finansų departamento vadovas teigė, kad ji ir toliau pirks rusišką naftą. Nedidelis pristabdymas - tik laikinas reiškinys tam, perregistruotų Rusijos naftos srautus nesankcionuotiems tiekėjams. Kaip ne kartą atsitiko praeityje po naujų sankcijų įvedimo.

Kinija pirko daugiau rusiškos naftos, nes kaupė rezervą nuo trumpalaikių tiekimo sutrikimų. Valstybė kuria dideles strategines naftos atsargas apsidraudimui nuo konflikto su JAV, dėl ko gali būti blokuojamas naftos tiekimas Kinijai jūra. Per devynis mėnesius kinai importavo daugiau nei 11 milijonų barelių naftos per dieną, iš kurių 1,2 milijono kasdien buvo laikomi rezervuose. Atsargų kaupimas tęsis iki metų pabaigos.

Kinijos naftos perdirbimo įmonės nemažina rusiškos naftos pirkimų dėl sankcijų "Rosneft" ir "Lukoil", kurios neleidžia vykdyti sandorių doleriais. Rusija eksportuoja tik 5% savo naftos už dolerius. Dominuojanti valiuta, sudaranti 67% Rusijos naftos eksporto, yra Kinijos juanis.

Didžioji dalis iš Rusijos importuojamos naftos patenka į nepriklausomas Kinijos naftos perdirbimo gamyklas, vadinamas "arbatinukais". Daugelis šių gamyklų turi ribotus dolerių aktyvus, vykdo verslą daugiausia per Kinijos regioninius bankus ir aptarnauja Kinijos klientus, taip apsaugodami juos nuo sankcijų poveikio.

Be to, aštuonios naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC+) valstybės - Saudo Arabija, Rusija, Irakas, JAE, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas lapkričio 2 d. po internetinio susitikimo nusprendė gruodžio mėnesį padidinti naftos gavybą 137 tūkstančiais barelių per dieną, o sausio-kovo mėnesiais sustabdyti tolesnį didinimą dėl išteklių pertekliaus rinkoje. Rusijai kvotos padidinimas gruodžio mėnesį bus 41 tūkstantis barelių per dieną, kas leis amortizuoti galimą laikiną pajamų sumažėjimą.

Vis didesnis susirūpinimas kyla ir dėl Vakarų šalių įšaldyto Rusijos suverenaus ir privataus turto, kurio vertė viršija 300 milijardų dolerių, kai G7 šalys įšaldė Rusijos užsienio valiutos atsargas. Pirmasis veiksmų ėmėsi Indijos centrinis bankas, kuris susigrąžino nemažą dalį aukso iš užsienio saugyklų.

Praėjusių metų spalį Indijos centrinis bankas iš Anglijos banko ir Tarptautinio atsiskaitymo banko perkėlė 102 tonas aukso. Gegužę repatrijavo dar 100 tonų - ši operacija viena didžiausių aukso perkėlimų nuo 1990 m. Rugsėjo pabaigoje iš šalies 880,18 tonos bendrų aukso atsargų 575,82 tonos jau buvo laikomos Indijoje.

Indijos centrinis bankas ir toliau spartins aukso grąžinimą, ypač kai nepaisoma tarptautinių įstatymų. Indijos investicijų bendrovės įkūrėjas Ritesh‘as Jainas sakė, kad "šioje naujoje eroje, jei nekontroliuojate savo aukso, jis iš tikrųjų nėra jūsų". Be to, investuotojai vis dažniau auksą laiko saugesniu už JAV dolerį, kuris ilgą laiką buvo laikomas pasauliniu rezerviniu turtu. Šiais metais doleris susilpnėjo visų pagrindinių valiutų atžvilgiu.

2. Pietų Korėja

D. Trumpas balandį pradėjo prekybos karą su Kinija iš jėgos pozicijos. Tikėjosi, kad muitai išlygins prekybos su Kinija disbalansą, o pažangių lustų tiekimo apribojimai suvaržys pagrindinio JAV ekonominio ir karinio konkurento technologinę plėtrą. Nei vienas iš šių tikslų nebuvo pasiektas.

Kinija apribojo retųjų žemių metalų ir magnetų eksportą, be kurio Vakarų automobilių gamyklos ir gynybos pramonė sustos. Nustojo pirkti sojų pupeles Jungtinėse Valstijose, o tai pastatė šalies fermerius ant žlugimo slenksčio. Ir štai, Pchenjane D. Trumpas atsisakė griežtų baudžiamųjų priemonių, kuriomis siekė paveikti Kiniją, padarė nuolaidų, sumažindamas muitus.

O Xi Jinpingas sutiko pašalinti atsakomuosius apribojimus tik laikinai, vieneriems metams. Tipo, jei būsi geras, dar metams pratęsiu... Visiškas JAV hegemoninės politikos "iš jėgos pozicijų" fiasco. D.Trampui konkrečiai ir praktiškai parodytos jo realių galimybių ribos.

Prieš susitikimą D.Trampas ne kartą viešai pareiškė, kad griežtai pareikalaus Kiniją nutraukti naftos pirkimą iš Rusijos. Ir štai, po susitikimo spaudai pranešta, kad JAV prezidentas su Kinijos lyderiu iš viso neaptarė rusiškos naftos klausimo: "Mes, tiesą sakant, neaptarėme naftos. Kalbėjomės apie tai, kaip galime dirbti kartu, kad pabandytume užbaigti šį karą", - sakė D. Trumpas.

Visas pasaulis laukė šio pokalbio, pats ne kartą ryžtingai apie tai kalbėjai - ir "neaptarėme"? Papasakok savo bobutei. Tiesiog buvai pasiųstas labai toli ir korektiškai susitarta tokiu būdu publikai pateikti savo pralaimėjimą derybose.

Tuo aiškiai parodyta, kad jokio bent kiek rimtesnio spaudimo dėl naftos V.Putinui nebebus. Nafta išliks pagrindiniu Maskvos karo finansavimo šaltiniu, tuo pastatant į dar sunkesnę padėti "europinius norinčius ir negalinčius". Kinijai naudinga tęsti karą Ukrainoje, ji niekada į jį tiesiogiai nesikiš ir savo interesus tenkins tiek, kiek tik įmanoma.

Rusija Kinijai - pigių energetinių resursų ir nepriklausomybės nuo JAV kontroliuojamų tiekimų jūra garantas. Kuo labiau Maskva tolsta nuo Vakarų, tuo labiau yra priklausoma nuo Pekino. Kare ekonomiškai ir finansiškai silpnėjantilys konkurentai - ES, Ukraina, Rusija - ir jų perkami milžiniški kiekiai komponentų dronams taip pat ir papildoma nauda, ir didėjanti įtaka.

Be to, bet kokie Kinijos žingsniai D.Trumpo reikalaujama kryptimi pirkti mažiau rusiškos naftos būtų ne tik nenaudingi, bet ir atrodytų kaip Pekino silpnumas Vašingtono spaudimui. Tai būtų smūgis Kinijos įvaizdžiui ir santykiams su sąjungininkais pasaulyje. Tada amerikiečiai galėtų naudoti panašias priemones prieš pačius kinus, grasindami sankcijomis ir priversdami kitas šalis atsisakyti importuoti iš Kinijos.

Bent jau dabar D.Trampui praktiškai nebeliko galimybių, nepakenkiant pačių JAV interesams arba pačiam neįsitraukiant į "Bideno karą", daryti reikšmingo spaudimo dėl karo Ukrainoje nei Maskvai, nei Kijevui, nei Briuseliui. Liko variantas - kol kas nieko nedaryti, palaipsniui tolstant nuo karo Ukrainoje temos, kol šalys pačios, spaudžiamos neišvengiamų neigiamų padarinių, ateis paprašyti pagalbos.

Tą praktiškai D.Trampas jau pasakė: "Mes abu dirbsime kartu ir žiūrėsime, ar galime ką nors nuveikti. Sutinkame, kad pusės užstrigusios savo pozicijose ir kovoja, ir, manau, kartais tenka leisti joms kautis. Beprotybė". Klausimo dėl Tomahawk'ų tiekimo net nesvarsto. Pozicija aiški.

3. Kausis viduje ir išorėje

D.Trumpas nurodė Pentagono vadovui Pete'ui Hegsethui užtikrinti, kad kiekvienos Amerikos valstijos nacionalinė gvardija būtų pasirengusi nedelsiant reaguoti. Pentagonas įsakė tūkstančiams Nacionalinės gvardijos karių per ateinančius kelis mėnesius dalyvauti visapusiškuose mokymuose, kad galima būtų numalšinti masinius pilietinius neramumus. Naujai sukurtos "greitojo reagavimo pajėgos", kaip Nacionalinės gvardijos dalis, bus apmokytos, aprūpintos riaušių malšinimo įranga ir pasirengusios dislokuoti iki 2026 m. sausio 1 d.

Naujasis frontas - Venesuela. D. Trumpas tebėra vienintelis JAV prezidentas XXI amžiuje, kuris dar nepradėjo tiesioginės karinės intervencijos. Viskas keičiasi, bet "demokratijos eksportas" - ne. Nes demokratija juk turi klestėti visame pasaulyje, ar ne?

Po Artimųjų Rytų karų, Irako ir Afganistano, po demokratinių "arabų pavasarių", sudraskiusių valstybes ir pražudžiusių milijonus žmonių, sukūrusių ISIS ir užvertusių Europą migrantų bangomis, po nepavykusio "demokratijos pavasario" Ukrainoje, baigiančio sudraskyti ir šią valstybę ir tautą, galimybių silpstantiems demokratinio pasaulio valdovams lieka vis mažiau.

Tenka demokratiškai, "po byškį" grįžti prie XIX amžiaus. Ir nuo Trumeno doktrinos, pagal kurią JAV galėjo kištis karine jėga "gelbėti laisvei" bet kurioje šalyje - prie senosios, gerosios demokratinės Monro doktrinos: kas jūsų - jūsų, bet Vakarų pusrutulis ir Lotynų Amerika - tai jau mūsų. Iki ginkluoto, ypač demokratinio kišimosi į Pietų Amerikos valstybių reikalus ir demokratinių intervencijų būdu kuriamų marionetinių vyriausybių. Vis šis tas į demokratijos pliusą, ar ne? Nafta ir jos demokratiniai doleriai juk kvepia.

Lėktuvnešis, 16 000 smogiamoji spec. komandosų dalinių grupuotė, visa kita pažangioji demokratija jau prie Venesuelos. Buvo gandas, kad netrukus prasidės demokratinė "sausumos operacija", kurį D.Trampas tuoj pat demokratiškai paneigė, kaip neigė ir prieš smogdamas Iranui. Todėl gal dar sulauksim tos demokratijos šventės.

Viduje demokratijai jau pasirengta. Naujoji, garbingoji Nobelio "taikos" premijos laureatė María Corina Machado demokratiškai JAV "sausumos operacijai" Venesueloje irgi pritaria. Viešai pasakė - gerai, kad išorės valstybė karine galia įsiveržtų į jos tėvynę. Ką gali žinoti, gal dar viena Svetka Tychanovskaja atsiras - geras pavyzdys užkrečiamas.

Rusija jau ratifikavo strateginės partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį su Karakasu. Venesuelos prezidentas N.Maduro kreipėsi į Rusiją prašydamas karinės pagalbos - tiekti raketas, taip pat padėti remontuoti radarus ir kovinius lėktuvus. Išsiuntė panašius kreipimusis į Kiniją ir Iraną, įskaitant laišką Kinijos prezidentui Xi Jinpingui su pasiūlymu išplėsti dvišalį karinį bendradarbiavimą.

Rusijos transportinis lėktuvas Il-76 nusileido Karakase. Il-76 gali gabenti iki 50 tonų krovinių arba iki 200 žmonių. Yra žinoma, kad tokio tipo orlaiviai anksčiau gabeno šaulių ginklus, raketas ir kitus karinius krovinius.

Žodžiu, nusipirkit spragėsių ir pasirenkit CNN tiesioginei, kaip bus bombomis ir raketomis eksportuojama dar viena demokratija. Jei D.Trampas išdrįs ir neapsigalvos, kaip ne kartą jau buvo.

RUSIJA

Praėjusią savaitę Valstybės Dūmoje vyko pirmasis kitų metų biudžeto svarstymas. Ką Rusijos biudžetas sako apie Kremliaus planus? Jo turinys prieštarauja dviem labiausiai paplitusioms tezėms: "Rusijai netrukus pritrūks pinigų karui" ir "Rusija ketina tuojau pulti Europą ir paskelbti visuotinę mobilizaciją". Pagrindiniai akcentai.

1. Išlaidos ir pajamos padidėjo labai nežymiai. 2025 m. pajamos siekė 38,5 trilijono rublių, o išlaidos - 42,298 trilijono rublių (3,8 trilijono deficitas). 2026 m. projekte atitinkamai 40,3 trilijono ir 44,07 trilijono (deficitas 3,79 trilijono). Pajamos iš naftos ir dujų išliko beveik tame pačiame lygyje (atsižvelgiant į jų plano sumažinimą 2025 m. gegužę): šiemet tai yra 8,3 trilijono rublių, o kitais metais planuojama 8,9 trilijono rublių (22% biudžeto pajamų dalies).

2. Karinės išlaidos išliko beveik tame pačiame lygyje. Netgi šiek tiek sumažėjo: 2026 m. planuojama 12,605 trilijono rublių (apie 137 mlrd. dolerių), o 2025 m. šios išlaidos siekia 13,5 trilijono rublių (apie 147 mlrd. dolerių). Tačiau išlaidos pagal punktą "Nacionalinis saugumas ir teisėsauga" buvo šiek tiek padidintos (finansuojama policija, Nacionalinė gvardija ir specialiosios tarnybos). 2026 m. jie sudarys 4,065 trilijono rublių (44,2 mlrd. dolerių), 2025 m. - 3,5 trilijono (38,0 mlrd. dolerių).

Taigi, biudžetas lieka beveik 2025 m. lygyje, kas padidina tikimybę, kad jis bus įvykdytas, o tai reiškia, kad visos išlaidos (įskaitant karines) bus finansuojamos. Šių metų biudžetas dėl mažesnių pajamų iš naftos ir dujų bus neįvykdytas nuo 4 iki 10 proc. pajamų. Tačiau net ir atsižvelgiant į tai, kad pajamos iš naftos ir dujų kitais metais neaugtų, biudžeto vykdymas atrodo realus dėl mokesčių padidėjimo ir infliacijos.

Taigi, Rusija biudžeto pajamas ir išlaidas paliko beveik tame pačiame lygyje. Įskaitant karines išlaidas. Tam, kad biudžeto pajamų planas radikaliai žlugtų, Rusija turi susidurti su didžiuliu naftos ir dujų bei visų kitų pajamų kritimu. To, kaip matome iš "sankcijų" poveikio, nebus.

Karinių išlaidų augimo trūkumas rodo, kad Rusija neplanuoja smarkiai didinti savo kariuomenės ir visuotinės mobilizacijos. Periodiškai šauks rezervistus, jei sutartininkų srautas pradės mažėti, kad papildytų Ukrainoje veikiančią kariuomenę daugmaž dabartiniu tempu ir išlaikytų arba palaipsniui didintų jos skaičių. Apie kokius nors planus didžiulėmis pajėgomis pulti Europą nei iš tolo nekvepia.

Išvada matoma paprasta akimi. Sekinimo karas Ukrainoje tęsis maždaug dabartiniu formatu, kai karinės pastangos bus didinamos ne dėl staigaus kariuomenės dydžio, o dėl naudojamų dronų ir robotinių sistemų skaičiaus padidėjimo, taip pat raketų ir bombų smūgių dažnumo. Kaip ir iki šiol, akivaizdžiai tikimasi, jog Ukrainos frontas žlugs dėl žmonių trūkumo ir socialinių bei ekonominių problemų užnugaryje, ypač jei pritrūks išorinio finansavimo.

EUROPA

1. Kova su netikėliais

Šimtų "lyčių" teisės lieka pagrindine ES "vertybe". Todėl Nyderlandai pasiūlė Slovakijai taikyti ES sutarties straipsnį, pagal kurį Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali sustabdyti tam tikras valstybės narės teises, pavyzdžiui, atimti iš šios šalies atstovo teisę balsuoti Europos institucijose (ES Taryboje ir Europos Vadovų Taryboje), jei kyla grėsmė, kad bus "šiurkščiai pažeisti pagrindiniai Europos Sąjungos principai".

Rugsėjo pabaigoje Slovakijos parlamentas patvirtino konstitucijos pataisas, įtvirtinančias tik vyriškos ir moteriškos lyties pripažinimą, taip pat draudimą nesusituokusioms poroms įvaikinti vaikus ir surogatinę motinystę. Tai buvo padaryta siekiant "sustiprinti tradicines vertybes ir išsaugoti Slovakijos kultūros paveldą".

Spalio 16 d. Nyderlandų parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią atsakyti už "ES teisės pažeidimus". Jame deputatai paragino karalystės vyriausybę reaguoti į Slovakijos veiksmus, kurie, jų nuomone, riboja LGBT+ asmenų teises ir prieštarauja Europos teisei.

Nyderlandų vyriausybė dabar neoficialiais kanalais aiškinasi, ar kitos ES šalys yra pasirengusios paremti šią iniciatyvą. Be to, Nyderlandai nori, kad Europos Komisija žengtų pirmąjį žingsnį nubausdama Slovakiją ir inicijuotų pažeidimo bylą ES Teisingumo Teisme.

2. "Norinčių ir negalinčių" pajėgos ir galimybės

E.Macrono veiklai Prancūzijoje pritarimo rodiklis 5 proc. per mėnesį sumažėjo ir dabar siekia rekordiškai žemą lygį - 11 proc. Ankstesnis rekordininkas buvo E. Macrono pirmtakas Francois Hollande'as, kuris 2016 m. pabaigoje, prieš pat paskelbimą, kad nekandidatuos antrai prezidento kadencijai, turėjo 11 proc. pritarimo reitingą. E. Macronas ir F. Hollande'as dabar turi mažiausiai populiaraus Prancūzijos prezidento titulą nuo 1981 m., kai apklausų bendrovė ir jos pirmtakai pradėjo rengti mėnesines apklausas.

Prieš metus Keiro Starmerio Leiboristų partija laimėjo didžiausią daugumą parlamente šiame amžiuje ir pasiuntė konservatorius, istorinį leiboristų varžovą, į didžiausią pralaimėjimą. Dabar, po 15 mėnesių valdžioje, Starmeris tapo nepopuliariausiu Didžiosios Britanijos ministru pirmininku.Tik 13 proc. rinkėjų teigia esantys patenkinti Starmeriu, o 79 proc. yra nepatenkinti.

Leiboristų partija smuko iki maždaug 17 proc., o "Reform UK" - dešinioji partija, vadovaujama Nigelo Farage'o - išaugo iki maždaug 35 proc. Daugelis leiboristų baiminasi, kad per kitus rinkimus, kurie vyks 2029 m., "Reform UK" gali gauti tokią pat didelę daugumą.

Tačiau šie didūs vyrai ir toliau siekia atstatyti savo leipstančius reitingus ant karo baimių kortos. Europos Sąjungos šalių bus paprašyta sukaupti papildomų skolų Ukrainai finansuoti, nes Belgija blokavo reparacijų paskolos išdavimą įšaldytam Rusijos turtui ir pinigų nebėra.

Todėl Europos Komisija siūlo surinkti dešimtis milijardų eurų bendros skolos, t.y. visiems mums dar susimesti. Artimiausiomis savaitėmis pristatys kolektyvinės paskolos šalims planą. Kai kurie diplomatai mano, kad idėja skolintis pinigų Ukrainai yra tik "siaubo istorija", siekiant priversti šalis sutikti su Rusijos turto konfiskavimu per "reparacijų paskolą".

Šiaip ar taip, šią savaitę Ispanijoje rengiamas Europos vadovų susitikimas. Vyks pusiau slaptai, sako, net draudžiant įsinešti mobiliuosius telefonus - matyt, kad JAV žvalgyba nepasiklausytų ir D.Trampas nesužinotų. Gal turi ką pasikalbėti, ko Vašingtone nereikia girdėti...

3. Vokietija ir kariuomenė

F.Merzas gegužę pareiškė, kad ketina paversti Bundesverą "stipriausia konvencine kariuomene Europoje" ir pažadėjo tam "visus reikalingus finansinius išteklius". Dabar paaiškėjo ir tai, ką recesijoje ir stagnacijoje skendinti valstybė darys už prisiskolintus pinigus.

Naujas Vokietijos karinių pageidavimų sąrašas kainuos 377 mlrd.eurų. Per kitų metų biudžeto ciklą bus pradėta 320 naujų ginkluotės projektų. "Rheinmetall" yra didžiausias laimėtojas, 88 mlrd. užsakymų. Iki 2035 m. iš viso bus pristatyti 687 "Pumas". Oro gynybos srityje Bundesveras siekia įsigyti 561 "Skyranger 30" trumpojo nuotolio sistemas apsaugai nuo dronų.

IRIS-T šeima sudarys būsimos Vokietijos oro gynybos architektūros stuburą. Bundesveras gaus 14 pilnų IRIS-T SLM sistemų, kurių vertė siekia 3,18 mlrd. eurų, 396 IRIS-T SLM raketų už maždaug 694 mln. eurų ir dar 300 IRIS-T LFK trumpojo nuotolio raketų, kurių vertė 300 mln. eurų.

Dronai taip pat įsitvirtina karinių pageidavimų sąraše. Bundesveras nori išplėsti savo ginkluotą "Heron TP" oro laivyną, veikiantį kartu su Izraelio IAI, siekdamas įsigyti naujos amunicijos už maždaug 100 mln. eurų. Po to seka keliolika naujų LUNA NG taktinių dronų, kurių vertė siekia apie 1,6 mlrd. Kariniam jūrų laivynui plane numatyti keturi jūriniai bepiločiai orlaiviai uMAWS, kurių vertė siekia apie 675 mln. eurų, įskaitant atsargines dalis, mokymus ir techninę priežiūrą.

Brangiausios naujienos bus kosmose. Už 14 milijardų eurų geostacionariniai ryšių palydovai, antžemines valdymo stotys, 9,5 mlrd. vertės žemos Žemės orbitos palydovų žvaigždynas ryšiui kariams ir vadavietėms. 15 "Lockheed Martin" naikintuvų F-35 papildymas, 400 sparnuotųjų raketų "Tomahawk Block Vb" už maždaug 1,15 mlrd. eurų, taip pat trys "Lockheed Martin Typhon" paleidimo įrenginiai ir t.t.

Planas numatytas 10 metų. Stengiamasi kuo daugiau lėšų skirti užsakymams vietinei karo pramonei. Jei viskas pavyks, tai toks didžiulis prisiskolintų pinigų antplūdis gali laikinai stabilizuoti ekonomines Vokietijos problemas ir tuo pačiu bent kiek pagerinti valdžios situaciją. Faktiškai todėl ir pučiama begalinė karo baimių psichozė.

UKRAINA

1. Frontas

Pokrovsko ir Myrnohrado aglomeracija praktiškai žlunga. Jau daugiau kaip savaitę miestas praktiškai apsuptas. Tai vadinamoji operatyvinė apsuptis, kai nėra visiškai uždaryto apsupties žiedo, bet užimti visi bent kiek reikšmingi keliai ir kariuomenė lieka be rimtos logistikos ir tik laiko klausimas, kada baigsis amunicija, maistas, vaistai ir žmonės.

Likęs dar neužimtas mažiau kaip 5 km bekelių laukų ruožas kiaurai, tiesiu taikymu prašaudomas iš visų pusių, virš jo kybo dronų debesys. Praeiti galima tik naktį, esant rūkui ar žemam debesuotumui, be jokios technikos, mažomis grupelėmis. Sunku net išvežti sužeistuosius, nekalbant apie jokią rimtą logistiką. Vis mažėja galimybės iš tokios apsupties išeiti. Išgelbėti buvo ir gal dar galima tūkstančius ten likusių karių, tačiau pasirinktas variantas "laikyti teritoriją iki galo".

Pasirinkta tam, kad "įrodytų" pasauliui ir D.Trampui V.Zelenskio pasaką apie "pergalingą puolimą", sukurtą siekiant gauti Tomahawk'ų. Taip bus prarasta ir teritorija, ir ten esanti kariuomenė. Buvo bandoma permesti Ukrainos specialiųjų pajėgų, tačiau jų desantuota tik 1 ar 2 straigtasparniais, t.y. lašas jūroje. Ukrainos karinių sluoksnių manymu, tai buvo daugiau O.Syrskio viešųjų ryšių akcija, pražudžiusi šiuos karius absoliučiai be jokio rezultato.

Ta padėtis jau kelia pasipiktinimą ir Ukrainoje. Buvęs Ukrainos gynybos viceministras Vitalijus Deynega: "Jei artimiausiu metu kas nors nepasirašys įsakymo išvesti karius iš Pokrovsko ir Myrnohrado, galime atsidurti situacijoje ne tik praradę nemažą skaičių labiausiai motyvuotų desantininkų ir jūrų pėstininkų (net nekalbu apie šimtų milijonų vertės turtą - jis prarastas ir nėra galimybės jį evakuoti). Galime atsidurti situacijoje, kai nebus kam užlopyti skylės fronte, o mūsų užnugaryje iškasti įtvirtinimai greitai pereis priešui".

Pasak jo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo ataskaitos "Kasdien susideda iš melo... Tiesą sakant, mes beveik praradome Pokrovską, o tai reiškia, kad nėra prasmės laikyti ir Myrnohradą (logistika liks tik su neadekvačia rizika ir laukais). Ir dabar neišdaviau jokios didelės paslapties - rusai tai puikiai mato iš savo dronų realiu laiku. Tai turi būti užfiksuota, o tie, kurie atsisako išvykti be įsakymo, turi būti išgelbėti".

Karinė praradimo esmė ta, kad kariuomenę dar galima bent be sunkiosios ginkluotės išgelbėti ir atitraukti į naujas pozicijas, kurios turi būti parengtos. Bėda ta, kad praradus šį rajoną, kuris buvo gerai fortifikuotas, toliau į Vakarus plyti stepė praktiškai be jokių rimtų įtvirtinimų, kuriuose būtų galima sėkmingai gintis.

2. Pinigai

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) gali sustabdyti finansinės paramos Ukrainai skyrimą, jei Europos Sąjunga nesusitars dėl 140 mlrd. eurų paskolos, užtikrintos įšaldytu Rusijos turtu. Tačiau Belgija atsisakė patvirtinti Maskvos turto naudojimą, nurodydama teisinę ir finansinę riziką. Kadangi didžioji dalis Rusijos turto priklauso Belgijos jurisdikcijai, be Briuselio sutikimo plano įgyvendinti neįmanoma.

Europos šaltiniai teigia, kad Rusijos turto konfiskavimas įtikintų TVF Ukrainos finansiniu gyvybingumu ateinančiais metais, ir tai yra būtina sąlyga norint finansuoti Kijevą iš fondo. TVF svarsto galimybę per trejus metus skirti Ukrainai 8 mlrd. Tačiau pagrindinė tolesnio skolinimo sąlyga yra ta, kad ES patvirtins Ukrainos finansinį stabilumą. Jokio sprendimo kol kas nėra.

Trumpai apibendrinant galima pasakyti, kad karas ir toliau neša ir neš tik praradimus, ir kuo toliau, tuo labiau sąlygos taikai bus sunkesnės. Ukrainoje patyliukais jau rengiamasi rinkimams. Valdžios nekontroliuojamoje žiniasklaidoje iškeliama vis daugiau korupcijos valdžios ir paties V.Zelenskio aplinkoje faktų, vyksta kova tarp Vakarų kontroliuojamų antikorupcinių struktūrų ir V.Zelenskiui pavaldžių institucijų. Tai - atskiro straipsnio tema.

LIETUVA

Estijos kariuomenės vado manymu, toje šalyje "girdisi per daug karo isterijos balsų ir per mažai konstruktyvių, informuotų diskusijų apie dabartinę saugumo padėtį". Mūsų vadukų manymu, karo psichozės dar per mažai. Tik kartais tenka gauti ir atgalinių smūgių, už kurių padarinius jie net nesiruošia atsakyti.

Po sienų su Baltarusija uždarymo ne tik apie 2000 mūsų vežėjų sunkvežimių stovi prie sienos. Atsakydama į tai Baltarusija uždraudė per savo teritoriją judėti Lietuvoje registruotiems sunkvežimiams, vilkikams, priekaboms ir puspriekabėms. Galima tik įvažiuoti/išvažiuoti per sieną, kuri Lietuvos sprendimu uždaryta iki 2025-11-30, o išimtys labai siauros.

Tiesioginiai prastovų nuostoliai: jei 2 000 vilkikų stovi, o vienos paros kaina (vairuotojas, degalai generatoriui, parkavimas, sutartinių terminų pažeidimai) apie 400-800 € per dieną, tai sudaro apie 0,8-1,6 mln. € per dieną vien iš prastovų. Viena savaitė tokio režimo - nuostoliai 5,6-11,2 mln. €.

Lietuvoje 2024 m. veikė 6 089 kelių vežėjai, turintys ES (Bendrijos) licenciją - tai faktinė tarptautinių ir sunkiųjų krovinių vežimo veiklą vykdanti bazė. Per metus perveža apie 140 mln. t krovinių.

Lietuvos kelių transporto sektorius (krovininis + keleivinis, bet krovininis dominuoja iki 90 %) kasmet įneša į valstybės ir socialinių fondų biudžetus apie 1,7-2,0 mlrd. eurų tiesioginių ir netiesioginių mokesčių. Tai vienas didžiausių mokesčių mokėtojų.

Didžiausi pervežamų krovinių srautai yra iš Europos į Rusiją, Kazachstaną, Vidurinę Aziją, Gruziją, Armėniją, Gruziją, Azerbaidžaną ir toliau į Kiniją. Tiesiausias maršrutas, aplenkiantis karo zoną Ukrainoje, eina būtent per Baltarusiją ir juo važiuoja didžioji dalis vilkikų.

Dabar šiam transportui reikės pačių didžiausių ir pajamingiausių pervežimų prieš Kalėdas arba atsisakyti, arba drastiškai kils pervežimų kaina ir mažės užsakymų, arba neįvykdyti jau sudarytų sutarčių, arba dirbti su nuostoliu stengiantis išlaikyti klientus, nes pervežimus bemat perims konkurentai.

Kelių transporto paslaugų eksporto pajamos: 2025 m. I ketv. buvo apie 1,37 mlrd. €, 2025 m. I pusm. apie 2,5 mlrd. €. Kiek bus nuostolių? Oficialaus bendro skaičiaus dar nėra, tačiau transporto organizacijos jau kalba apie dešimtis milijonų eurų.

Apylankų kaštai per Latviją: papildomi 300-800 km vienai kelionei, priklausomai nuo krypties į Rusijos-Kazachstano-Kinijos koridorių, tai 150-400 € daugiau degalams + 1-2 d. grafiko praradimas, t.y. dar po 200-400 € dienos sąnaudų.

Net jei pavyktų perrikiuoti 50-70 % reisų, vieno mėnesio papildomos sąnaudos gali sudaryti 10-30 mln. € sektoriui (priklausomai nuo srautų dalies, kuri realiai važiavo per Baltarusiją). Su kitais nuostoliais vežėjai per metus prarastų iki 300- 400 milijonų eurų.

Dar vienas, didesnis negu "kalio trąšų" valdžios smūgis Lietuvai ir jos verslams. Tuo pačiu mokesčių surinkimui į biudžetą. Kiek dar tokių smūgių bus? Reikės - juk dar pasiskolins, ar ne?

Dabar supratot, kodėl pas mus nėra užsienio agentų įstatymo? Nes užsienio agentai užsienio agentų įstatymo niekada nepriims ir nepasirašys. Priešai negali išduoti, nes jie priešai. Išduoda visada savi.