Nusišikti ir nusimyžti šuniui - tai ne mums. Net ne darbas, o ritualas, gal kaip mums feisbuką panaršyti. Perskaitai kitų postus, palieki savo žinutes. Sužinai naujienas.
Džeris Antrasis (visi mano šunys džeriai) - baltasis Vakarų škotukas. Linksmas, smalsus ir savanaudiškas mažius šikalius. Apuosto viską ir nebijo nieko.
Kartą jam nepatiko kovinis stafordšyras žudiko snukiu. Puolė agresyviai loti, kam vaikšto jo vietomis. Tas stovėjo nustebęs ir žiūrėjo iš viršaus su nuostaba ir pagarbiai. Mes su jo šeimininku, akivaizdžiai mafijozu, skaniai juokėmės. Nueidami atsisveikindami sumušėm delnais, kaip krepšininkai po tritaškio.
Ta žiema dar iki visatos atšilimo buvo. Speiguota, dažnai virš trisdešimt. Kvėpuojant sulimpa nosis ir vis bijai, kad mašina neužsives ir pirštai virs pagaliais, kol prisikursi laidais nuo kaimyno. Gatvėje trūko vandentiekis ir iš šulinėlių kylantis vanduo suformavo ledynus. Visiems gražu, tik ne vairuotojams, daužantiems ledo duobėse karterius.
Saulė virš horizonto paraudus nuo šalčio. Einam su Džeriu į jo feisbukus, kaip visada, vos praaušus, prieš darbą, į savo vietelę tuščioj dykvietėj už garažų. Šokinėja sau per pusnis, visas tuoj aplimpa sniego gumuliukų girliandomis, baltam fone šokinėja tik trys juodi taškeliai - akys ir nosis. Grįžus reiks vonioj atitirpinti.
Ir štai sustoja džipas. Išlipa storas jauniklis su uniforma, skruostukai raudoni. Aplinkos apsaugos inspekcija. Jūsų šuo laksto palaidas ir be antsnukio. Akys tokios tyros, valdiškos ir nekaltai kvailos. Šuo mažiukas, aplink nei gyvos dvasios, tik sniegas ir speigas. Bet vis tiek. Taip juk negalima, ponas.
Nesiaiškinu, matau - bukas beviltiškai. Tegu rašo, gal nuo to Lietuvoj pasidarys geriau. Rankelės didelės, baltos, nagiukai išpuoselėti kaip mergaitės. Padiktuoju adresą, telefoną ir viską, ką reikia. Tik matau, kad pavardę užrašo ne RUSTEIKA, o STEIKAS. Pagalvoju - užsiknisk, ausis reikia plauti, ir nieko nesakau.
Buvau ir pamiršęs. Po poros savaičių skambutis iš nuovados: jūs nesumokėjot baudos. Tai kad nieko nežinau. Padiktuoja telefoną, mano adresą - čia jūsų? Na taip. Jūs Algimantas Steikas? Nea, aš Algimantas, bet ne kepsnys ir prašom be patyčių.
Po trumpo pokalbio policininkas sumeta, koks reikalas. Tai nemokėsit? Ne. Ką, gal reiks į teismą paduoti? Pirmyn, tik neužmirškit, su ryžiais ar su bulvėmis paduosit.
Abu ilgai juokiamės. Nededu ragelio ir girdžiu, kai anam gale prieš išsijungiant sako - bl, pzdc, koks vėl bajeris su tais debilais iš aplinkos apsaugos.
O Džeris tai kitą vasarą mirė.