Algimantas RUSTEIKA: Pasaka apie Debilostaną ir balionus (savaitgalio feljetonas)

Valdžią rinko tie, kurie ją parinko. Su permatomomis urnomis, kad niekas netyčia nesumaišytų, už ką turi balsuoti. Debilostaną valdė imitacine demokratija Kupriuko Muzikanto patvirtintas aukštas, gražus ir bukas narcizas, valdomas trumpo, gražaus ir buko narcizo. Ir vieną gražią dieną jie paskyrė aukštą, gražią ir buką Vyriausiąją Vizirę.

Iš viršaus šią buką valdžią prižiūrėjo kelios gudrios užsienio ambasados - auklės, tik su didesniais automobiliais ir geresniu vynu. Bukiai turėjo kilnią misiją: nuolat atrasti grėsmių ir dar greičiau jas parduoti ir užsidirbti. Sunkiai vertėsi nuolatinėje grėsmių trūkumo krizėje.

O Debilostano padangėmis jau kelinti metai skraidė balionėliai, kurių niekas nematė ir niekam jie nerūpėjo. Ne šiaip balionėliai, o strateginiai cigaretnešiai. Taip tyliai sau plaukiojo padebesiais, niekam netrukdydami, o jaukiuose sostamiesčio priemiesčiuose kaip grybai dygo sodybėlės su "TEŠLOMIS" garažėliuose.

Tačiau BUKIAMS vis dar trūko vieno dalyko - karo, net dieną sapnavo karą atviromis akimis, kaip čiukčės sapnuoja baseinus Turkijoje. Reikėjo tik preteksto. Ir štai - balionai! Kontrabanda! Uždarom aerouostus ir sienas! Kaip jie drįsta neatsiprašyti už mūsų kontrabandininkus! Tai jau agresija! - džiūgavo Aukštas Ir Bukas.

Ambasados atatarė: Genialu! Įžvalgu! Solidarizuojamės! Fanatikai ėjo į aikštes skanduodami : „KALTAS TAS, KAS NEATIDARO MŪSŲ PAČIŲ UŽRAKINTOS SIENOS!" Tai hibridinis karas! - suklykė Aukštas Ir Bukas taip greitai, kad net ambasados nespėjo „labai susirūpinti". Ir kitą rytą siena su ruzzais-orkais buvo uždaryta.

Tvirti vartai, masyvi spyna, fejerverkai ir du televizijos kanalai, transliuojantys, kaip Graži Ir Buka didvyriškai užminuoja savo šalies kelią ir labai ryškiai fotografuojasi. Už sienos liko tūkstančiai pirklių vežimų su Debilostano ženklais. Jiems niekas nepaaiškino, kad jie dabar yra tiesiog turistai.

Toks vienas labai negeras ruzzų-orkų kolūkio pirmininkas vidury ratelio ir sako: "Atrakinkit ką užsirakinot ir viskas". Koks didelis įniršis! Provokacija! Tokie pareiškimai - agresyvi retorika! Jie nori, kad mes atidarytume tai, ką patys uždarėme! Atidaryti - negalim, tai strateginis, sankcionuojantis sprendimas!

Išsigandę furistai-turistai bandė lementi: bet mes bankrutuojam... prekės genda... mūsų vežimus konfiskuos... Tai ne mūsų kaltė!- atšauna Aukšta Ir Buka. Tai jų kaltė! Tai jie neleidžia mums atidaryti mūsų užrakintos sienos! Tai jie privalo ją atrakinti ir išleisti jus, kuriuos mes patys uždarėm!

Neaukštas Ir Bukas nedelsiant išsiuntė griežtą diplomatinę notą: „Reikalaujame nedelsiant atidaryti mūsų pačių uždarytą sieną, nes priešingu atveju mes būsime priversti toliau ją laikyti uždarytą, o tai bus jūsų atsakomybė!"

Vienas furistas-turistas, pavargęs, taip žmogiškai paklausė Aukštą Ir Buką: Bet kodėl jūs bent man vienam neatidarysit vartų? Taip tyliai, niekas nepamatys... AIB ryžtingai ir valstybiškai: Todėl, kad jei atidarysim vartus, atrodys, kad mes pripažinome, jog mes juos uždarėm! - ir nuvažiavo reikalauti tarptautinių sankcijų.

Per spaudos konferenciją Aukštas Ir Bukas su planšetiniu žemėlapiu rodė, kaip „jie blokuoja mūsų gebėjimą atrakinti savas spynas". Svarbiausia frazė tapo istorine: „Kai mes uždarom sieną, tai mūsų valia. Kai jos neatveria jie, tai jų agresija." Valdžia ėmė naudoti šią frazę ant marškinėlių, puodelių ir kaip šūkį ant rėmelių socialiniuose tinkluose.

Furistai-turistai, stovintys už uždarytos sienos iš pradžių bandė murmėti, paskui atsidusti, paskui tyliai keiktis po nosimi. Bet protestuoti - ne. Nes jie buvo iš Debilostano - tokie, kurie moka dirbti, mąstyti, skaičiuoti, bet visada, VISADA, bijo paprieštarauti valdžiai. Net jei valdžia padegtų jų namą ir imtų už tai mokestį.

Kai reporterė paklausė: Kodėl neprotestuojate?, vienas, plačiai šypsodamasis iš nerimo, drebančiu balsu atsakė: O kam? Valdžia vis tiek žino geriau, kaip mums bankrutuoti. Kitas tyliai pridūrė: jei surengsim protestą, jie pasakys, kad pažeidžiam nacionalinį saugumą ir .. ir... ir.. nemylim Ukrainos... Taigi jie stovėjo tyliai, tvarkingai, kaip šaldyti šprotai. Ir kiekvieną naktį prieš užmigdami klausėsi, kaip spragsi gesdamos jų prekės.

Tą pajutusi, valdžia nusprendė imtis nuoseklios, logiškos ir teisingos komunikacijos formos: Jie patys yra kalti! Jie turėjo žinoti, kur jie važiuoja! Jie juk patys važiavo! Jie turi būti atsakingi! Juk jie galėjo važiuoti kitur! Kur? - Nežinau! - su džiaugsmu atsakė Aukšta Ir Buka. - Tai jūsų problemos! Patys išprovokavote savo nuostolius savo egzistavimu. Valstybės sprendimai NIEKAIP čia nesusiję!

Prisijungė Aukštas Ir Bukas: Nusiraminkit! Jūsų nuostoliai - tai investicija į mūsų geopolitinę laikyseną! Kuo daugiau prarasit, tuo rimčiau mus vertins pasaulis! Reikia remti Ukrainą tiek, kiek reikės!... Furistai-turistai linkčiojo, kaip linkčioja žmonės, kuriems liko tik viena išeitis: išprotėti garbingai.

Ir priėmė tylų, masinį sprendimą. Praėjo kelios savaitės be protestų, be riksmo, be piketų. Ir jie tiesiog išnyko. Ne fiziškai - tiesiog perkelė verslus į neišprotėjusią šalį, kur sienos netikėtai neatsidarinėjo ir neužsidarinėjo pagal orų prognozę ir mėnulio fazes. Bet jie gėdijosi. Labai gėdijosi.

Valdžia išleido principinį pareiškimą: Šalis neteko šiek tiek ekonomikos, bet laimėjo principą! Verslininkai, bėgantys nuo nuostolių - ne mūsų žmonės! Jie bailiai ir nepatriotai. Ilgas Ir Bukas, stovėdamas prieš kamerą, ištarė istorinius žodžius: „Mes didžiuojamės tais, kurie liko Debilostane. Ir neklauskit, kiek liko". Buvo įsteigtas naujas medalis - Debilo kryžius „Už ištikimą buvimą bankrote". Tik nebuvo kam jo suteikti.

Jei kas furistus-turistus sutikdavo ir paklausdavo - tai kur dabar dirbi - tie atsakydavo: - Eee... taip sakant... užsienyje... bet čia laikina... kol pas mus stabilizuosis... ai... neskaičiuokit manęs kaip dezertyravusio... Jie net savo naujų įmonių logotipus slėpė po džemperiais, kad tik kas nors nepamatytų.

Ir Debilostane spontaniškai pakilo visuotinė liaudies išminties revoliucija. Aktyvizavosi Idiotų Minia - daugiatūkstantinis visuomeninis judėjimas, kuris visada žino atsakymą į bet kokį klausimą: „Taip ir reikia!" Šie žmonės niekada neturėjo verslo. Dauguma neturėjo ir rimto darbo, tik kūrybinį. Bet turėjo vieną neįkainojamą politinį resursą. Nuomonę. Nepajudinamą, nepagrįstą ir neatšaukiamą.

Liaudies išminties Maidanas priėmė rezoliuciją: jei kažkam blogai - reiškia, jam taip ir reikia. Idiotų Minios nariai puolė komentuoti: Taip jiems ir reikia! Važiuoja, matote, į užsienius su savo vilkikais! Trūksta jiems patriotizmo! Vienas ypač aktyvus komentatorius, žinomas kaip Internetinis Karys Nr. 45892, parašė: Aš šiaip nieko nesuprantu apie ekonomiką, bet jei valdžia sako, kad verslininkai kalti, vadinasi kalti.

Idiotuose tvyrojo pergalės nuotaika - nes kažkam buvo blogai, o tai jiems visada kėlė pasitenkinimą. Plačiai sklido liaudies valstybinė išmintis: Išdavikai! Jie ne patiria nuostolius - jie apsimeta! Jie visada gudrauja! Jie turbūt gauna naudą iš ruzzų-orkų! Jiems tik pinigai galvoj! Valdžia žino geriau! Reikia uždaryti visas sienas! Kad niekas niekur nevažiuotų! Išvis!

Portale „DEBILOSTAN DAILY" iškart išspausdino straipsnį „Verslininkų situacija skaudi, bet kalti jie patys, sako ekspertai".

Straipsnyje žurnalistas tvirtai rašė: „Taip, verslininkai neteko milijonų. Taip, jų prekės supuvo. Taip, jie bankrutavo. Bet turime suprasti - valdžia veikė išmintingai ir strategiškai: ne visada žmonėms reikia, kad jiems sektųsi. Kartais reikia, kad jiems nesisektų patriotiškai."

Kitas straipsnis: „Siena uždaryta mūsų labui - o jei ji būtų neuždaryta?" Žurnalistas paaiškino: Jei valdžia nebūtų uždariusi sienos, kažkas tikrai būtų ją uždaręs. Todėl valdžia tiesiog užbėgo tragedijai už akių. Komentaruose žurnalistas pats sau paspaudė „Patinka".

Komentarų skiltis - Idiotų Minia susirinko į puotą ir prasidėjo nacionalinė fiesta: Komentatorius123: TAIP JIEMS IR REIKIA!!!!! SĖDĖKIT UŽ SIENOS IR ŠALKIT!!!! Patriotas_Visada_Teisus: Verslininkai = parazitai. Valdžia = mūsų tėvai. Burbulis_Burbuliavičius: Aš pažįstu vieną verslininką. Jis kartą sakė, kad valdžia galėtų daryti kai ką geriau. Nuo tada aš jo nekenčiu.

Analitikas69: Realiai verslininkai patys save uždarė už sienos, nes jei jie būtų nevažiavę, jie nebūtų užstrigę. Portalas net įvedė TOP komentuotojų reitingą: „Didvyriai už klaviatūros". Pirmą vietą užėmė: „PiktsLiūts_777" kuris per 48 valandas parašė 912 komentarų, iš kurių nė vienas neturėjo veiksnio.

Kai turistai-furistai pagaliau emigravo ir perkėlė savo verslus į kitą šalį, portalas išleido ypatingą numerį: „Verslininkai pabėgo! Nepatriotiški! Gėda! Gėda! Gėda!" Straipsnyje jie vadinami bailiais, kaltinami „išdavę Tėvynę" ir siūloma sukurti registrą jų vardams skelbti.

Žurnalistas užbaigė: „Mes suprantame valdžią - reikia laikytis, išgyventi ir būti tvirtais. To reikia dabar Ukrainai. O verslininkai? Jie galėjo likti ir bankrutuoti čia, kaip tikri patriotai. Gėda, kad pasirinko likti gyvi."

Visi valdžios bukiai perskaitė komentarus ir išdidžiai nusišypsojo: pagaliau rado liaudies grupę, protingesnę už savo propagandistus. Ilgas Ir Bukas padarė pareiškimą: „Mes remiame savo žmonių poziciją - jie išdavė Tėvynę, nes išvyko. Bet prisiminkit: jie išvyko todėl, kad jų verslas neveikė, o neveikė todėl, kad mes jį sustabdėme. Ir už tai jie patys kalti."

Idiotų Minia plojo, stovėdami ant savo sofų, su traškučių maišeliais, su nuline atsakomybe, su nulinėmis žiniomis ir tuščiomis smegeninėmis. Jie kartojo:

- Taip jiems ir reikia...

- Taip jiems ir reikia...

- TAIP. JIEMS. IR. REIKIA.