Gediminas JAKAVONIS: Kaip sovietmečio anekdotų čiukčius pasaulyje keičia lietuviai

Sakoma, kad pasaulis išliko tik todėl, kad juokėsi, o juoko bijo net ir tie, kurie nieko nebijo. O kas lieka mums, lietuviams, kurių valdžioje sveikas protas jau ne tik deficitas, bet ir nuodėmė.

Prisiminiau anekdotą, kai į klausimą: „Kaip sekasi jūsų firmai?". Atsakymas buvo: „Žinot, mūsų bosas dabar perka loterijos bilietus". O į klausimą be jokio humoro: „Ką dabar veikia chaosą valstybėje sukėlęs, kai įsikišo į ministrų skyrimo procedūrą Prezidentas Gitanas Nausėda?". Teisingai, atsakė, kad „su žmona Diana nuvykęs į Vatikaną, kviečia šv. Tėvą į Lietuvą" - gausit tokį patį anekdotą.

Kažkada darželio auklėtojos vaiką, skriaudžiantį už save mažesnius, silpnesnius, drausmindavo žodžiais - „didelis ir durnas", o šiandien Lietuvoje taip su savo tautiečiais besielgiantis vadovas įvardijamas kaip „aukštas ir gražus".

Sovietmečiu tėvas kvailį, kuris, besiversdamas per galvą, aklai vykdydavo Maskvos pavedimus, apibūdindavo žodžiais: „Atleisk jam, Viešpatie, nes jis nežino, ką daro", bet tokių to laiko ideologinių aktyvistų, lyginant su dabartiniais, atrodo, buvo vienetai. V. Lenino žodžius, kad kiekviena valytoja gali valdyti valstybę, landsberginė Lietuva praktikoje įrodė daug kartų ir su kaupu.

Psichinę negalią turintis žmogus mūsuose prezidento skiriamas Krašto apsaugos ministru, finansistas vadovauja sveikatos apsaugai, šalies teisingumo ministerijai tinka vadovas, kuris su savo išsilavinimu ir gimnazijos direktoriumi negalėtų būti, visoje Lietuvoje, pasirodo, nėra geresnio Ekonomikos ir inovacijų ministro už LGBT paradų organizatorę, o, anot piktų liežuvių, užsienio reikalus tvarko britų žvalgybos MI-6 agentas...

Tarybiniais laikais daug keliavau po buvusią Sovietų Sąjungą ir niekaip negalėjau suprasti, kodėl maži, Šiaurėje savo tradicinį gyvenimą per amžius išlaikę čiukčiai, tapo bukumą, kvailumą ir ribotą mąstymą įkūnijantys anekdotų herojais.

Tačiau kodėl į visas Tarybų Sąjungos tautas iš aukšto ir net su pašaipa žvelgę, o prieš vakariečius besilankstantys ir keliaklupsčiaujantys mes, lietuviai, dabar viso pasaulio akyse tampame pajuokos objektais, aiškiau nei aišku. Nežinau, ar tai turėtų būti adresuojama visai darbščiai ir kantriai mūsų tautai, kuri nusipelno tokios valdžios, kokią išsirenka, ir jos dėka visi tampame idiotais.

Įsivaizduokim valstybę, kuri turi pačią didžiausią Europos Sąjungoje naftos perdirbimo įmonę ir ją padovanoja amerikonams, turi didžiausią žvejybinį laivyną ir jį likviduoja supjaustydama laivus, turi atominę elektrinę, galinčią elektros energiją tiekti ne tik sau, bet ir kaimyninėms valstybėms, o ją uždaro, kad nesudarytų konkurencijos Europos didžiosioms, dominuojančių valstybių ekonomikoms...

Kvailiai, durnių durniai, asilai! Ne - tai mes lietuviai! O kai save paskelbęs faktiniu valstybės vadovu V. Landsbergis dar pradeda iš Rusijos reikalauti, kad ši atlygintų okupacijos padarytą žalą, man V. Petkevičiaus „Durnių laivas" atrodo kaip nekaltas, vaikiškas rašinėlis.

Nežinau nė vienos kitos valstybės, be Amerikos indėnų genčių, kurios už stiklo karoliukus būtų taip išparceliavusios savo turtą, kaip tai padarė Lietuva, kad tik „patriarcho" anūkas už tai turėtų vilą Graikijos saloje, iš kurios Rusijos agresijos atveju galėtų vadovauti emigracijoje atsidūrusiai šalies Vyriausybei.

Bet kokiu atveju, išmintingai tvarkydamiesi su turtu, kurį paveldėjome atsiskyrę nuo Sovietų imperijos, galėjome būti lyderiais visoje Europos Sąjungoje. Kai kiekvienas vidutines pajamas Lietuvos valstybėje gaunantis mūsų šalies pilietis galėtų laisvai įsigyti vilą Graikijos salose, bet nepriklausomai mūsų valstybei ėmėsi vadovauti Marksizmo-leninizmo katedros dėstytojas su savo sukurta konservatorių partija.

Būkim biedni, bet teisingi - sovietmečiu kvailius viršininkais mažai kas skyrė. Jei turėjai atitinkamą išsilavinimą ir stengeisi gerai atlikti pavestą darbą, tau siūlydavo tapti kompartijos nariu.

Kad nepriklausomoje Lietuvoje padarytum karjerą, reikia turėti Landsbergių pavardę ar būti TS-LKD partijos nariu. Tavo gabumai, išsilavinimas ir atsakomybė už padarytas klaidas, nusikaltimus - ne šio pasaulio dimensija.

Kai valstybė statoma ant tokių „pamatų", darosi aišku, kodėl esame pagal savižudybių skaičių pirmaujanti tauta. Kodėl esame labiausiai mažėjanti tauta pasaulyje, kuriame pagal šį rodiklį jau aplenkėme ir Latviją, ir Kosta Riką.

Kai sau nemeluoji ir aiškiai įvardiji problemas, bėdų priežastis, supranti, ką reikia daryti, kad jas spręstum. Globalistinių ideologijų protektoratu tapusi Lietuvos valdžia pasirinko į tautos susinaikinimą vedantį kelią.

Bandau įsivaizduoti pokalbį po šimto metų, kai, pasak „pranašės" N. Oželytės, lietuvių tautos neliks:

- Tai Lietuvą kas nors okupavo ir visą tautą išžudė?

- Ne.

- Tai gal jūs, lietuviai, susipykę su visais kaimynais, žuvot karuose už „vertybinius" dalykus kovodami dėl kitų, svetimų šalių reikalų?

- Nežinau, bet mūsų „diplomatai" darė viską, kad Lietuvoje atidarytų antrą frontą.

- Tai kas jums atsitiko?

- Mums buvo gėda būti lietuviais, nes esam žydšaudžių tauta. Mes nesidauginom, nes sabatauskai, sabatauskaitės, juškaitės ir simonkos aiškino, kad šeimos - tai atgyvena. Kaip, pasirodo, atgyvena buvo ir mūsų seniausia pasaulyje kalba su savo taisyklėmis, kurių besilaikydamos, lietuvių moterys iškraipinėjo pavardes, kad taptų modernios ir vakarietiškos.

- Na, o kodėl nesaugojot savo kultūros, kuri yra tautos pagrindas?

- Todėl, kad desovietizacijos komisija išaiškino, kad tik landsbergių giminė, sugriovusi sovietų imperiją ir įveikusi Kinijos „drakoną", yra vienintelė „šviesa" tunelio gale.

- Na, o kodėl nieko nedarė jūsų prezidentas, vyriausybė, parlamentas? Ką veikė tautai nunykstant jūsų valdžia?

- Mūsų valstybės kūrėjas, anot Nemuno šalies burtininkės LRT direktorės Monikutės, tada buvo toks keikūnas Šurajevas, o viskam vadovavo Tapinas, kuris buvo aukščiau visų valdžių ir Dievo.

- Bet kai buvot okupuoti ir gyvenot sovietinėj imperijoj, jūsų tuometinė valdžia išlaikė šalyje smarkiai dominuojantį lietuvių procentą ir kalbą. Tai kas atsitiko, kad dabartinė valdžia, kuri taip nemėgsta rusų, Lietuvos sostinę pavertė rusakalbe?

- Užduodamas tokius klausimus, kalbi kaip vatnikas ir Kremliaus agentas. Aš su tavim daugiau nekalbėsiu...

P.S. Turim naująją premjerę Ingą Ruginienę, kurią įsiminiau kaip kovotoją prieš kažkada S. Skvernelio vykdomą miškų urėdijos reformą. Ydingų, nusikalstamų darbų tuometinis premjeras pridirbo ir su Lietuvos geležinkeliais, ir slapta išparceliavo „Igničio" akcijas. Turėjau vilčių, kad I. Ruginienė, tapusi premjere, pradės vesti Lietuvą „šviesos ir tiesos" keliu, bet, apsistačiusi apgailėtina patarėjų - ievučių ir poviliukų - komanda, nuves tik iki Stambulo konvencijos...