1 nuotr.Pradėkime nuo to, kad šią frazę Atgimimo laikotarpiu, bandęs stoti į kompartiją, mūsų šalies vadovas pasakė ne valstybine kalba. Reiškia, kad kaip ir visa iki tol mūsų Prezidento veikla buvo skirta užsieniui, o ne jį išrinkusiems tautiečiams.
Žiūrėkite, Vakarai, į mane aukštą ir grąžų, esu tinkamiausias vadovauti jums, atstovaudamas europinėms bei interatlantinėms organizacijoms, kurias metereologinių balionų atakomis priešai stengiasi nugalėti, naikindami „europines" vertybes.
Mums, prieš du dešimtmečius stojant į Europos Sąjungą, buvo teigiama, kad čia būsime apsisaugoję nuo sovietmečio korupcijos, kuri esanti nekontroliuojamas valstybes ir tautas žudantis valdžios blogis.
Tada, 2004-aisiais, pas mus niekas nekreipė dėmesio į tai, kad 2000-aisiais dėl korupcijos turėjo atsistatydinti visa Europos Komisija, kurios sudėtyje dabar dirba ir A. Kubilius.
Niekas nekreipė dėmesio ir į tai, kad dėl korupcijos buvo keliama baudžiamoji byla abi Vokietijas suvienijusiam kancleriui H. Koliui, o jau ką bekalbėti apie Ispanijos karališkąją šeimą...
Žiūrint į dabartinę Europos Sąjungą krečiančius skandalus, kuriuose dėl „Covid-19" skiepų savo „sveiką kailį" vos išnešė ir ne be lietuvių europarlamentarų jai atiduotų palaikymo balsų, vos savo poste išsilaikė Ursula von del Leyen.
Nesinori tikėti, kad korupcija - tai sovietinės sistemos atgyvena. Priešingai, pasaulyje vykstančių ir vykusių karų kontekste galima daryti išvadą, kad jie neretai tampa europinio valdančiojo elito praturtėjimo garantu.
Bet grįžkime prie to, nuo ko pradėjome. Nuo taip visų mūsų dabar nemėgstamo V. Lenino ir jo kažkada pasakytos frazės, kad „Komunizmas - tai Tarybų valdžia + visos šalies elektrifikacija".
Perfrazuojam šiuolaikinės Lietuvos aktualijas ir gaunam, kad šiandien mūsuose tai skamba kaip: „Gerovės valstybė - tai Prezidentūra + Lietuvos energetikų klanas".
Tvirtus pamatus tam padėjusiai burokevičiūtei - D. Grybauskaitei, o vėliau - jai ir visam save Lietuvos elitu laikančiam valdžios klanui teikiamą naudą šiandien tęsia mūsų „aukštas ir gražus" - Prezidentas G. Nausėda.
Atrodo, kad save ir savo šeimas iš energetikos pinigų, S. Skverneliui būnant premjeru, per „Igničio" akcijas gerove iki grabo lentos aprūpinęs mūsų išrinktųjų sluoksnis „apetito" stoka nesiskundė.
Kai tarptautinė žiniasklaida prabildavo apie kariaujančios Ukrainos nepasiekiančias jai skirtas paramas ir suaukotas pinigų sumas, nejučiomis prisimindavau lyderiais šiame procese esančius savo tautiečius, kurių prezidentas bučiavo ne savo, o kitos valstybės vėliavą.
Lietuva, nusidažiusi kariaujančios valstybės vėliavomis savo šalies savivaldybes ir įstaigas, elgiasi taip, kaip pačioje Ukrainoje nebuvo daroma. Ši šalis lietuviškų trispalvių neiškėlinėjo, o mūsų aukščiausioji valdžia visur ir visais būdais skatino įvairiausios rūšies paramas kovojančiai Ukrainai. Ir staiga, bac!
Korupcijos skandalas Ukrainoje, kur tarp atleistųjų - su tuo susijusiųjų įmonėje ir aukštas pareigas čia ėjęs buvęs G. Nausėdos patarėjas ir Lietuvos energetikos ministras J. Neverovičius.
Kalbėti frazėmis, kurias į viešą erdvę paleido buvusi šalies prezidentė D. Grybauskaitė, kad „tai ne prie ko", nors lietuviškai tai turėtų skambėti „niekuo dėtas", neįtikinama. Tuomet visas galimai su Ukrainos energetika susijęs Lietuvos rėmimo faktas, kuriame figūruoja tokių mūsų „didžiavyrių" kaip R. Masiulis, D. Kreivys ir Ž. Vaičiūnas pavardės, įgauna visai kitokį, mano manymu, Interpolo tyrimo objektų svorį.
Kiek mūsų šaliai vadovavusio G. Nausėdos įtakoje esančių ar buvusių, su energetikos sektoriumi susijusių žmonių, jų teiktos Ukrainos energetikos sistemai paramos buvo teikta šiai šaliai ir kiek ją pasiekė, jau ne tiek Lietuvos, o jau visos Europos Sąjungos teisėsaugos sistemos darbas, kol mūsų Generalinė prokuratūra „prakaituoja", tirdama su savivaldybėse dirbusiųjų politikų čekiukų bylas.
Kai kalbame apie mūsų šalies vadovo sąsajas su V. Leninu, kurio ideologo L. Trockio idėjų pagrindu pasaulį nutarė pertvarkyti K. Švabas, tai reikėtų prisiminti ir didžiojo proletariato vado pasakytus žodžius, kad „didžiausias mūsų menas yra kinas".
Laiko tėkmėje tas „telegrafų užėmimas" transformavosi į Lietuvoje mūsų visų pinigais išlaikomą Monikutės vadovaujamą valdžios melo ir konservatorių propagandos ruporą LRT.
Būtent iš čia visiems tautiečiams buvo transliuojami raginimai, kuriuose A. Tapinas, E. Jakilaitis, R. Miliūtė su O. Šurajevu ragino aukoti pinigus Ukrainai, pamiršdami informuoti, kad ,anot vakarietiškos žiniasklaidos, dėl korupcijos su Rusija kovojančios šalies žmonių didelė labdaros dalis apskritai nepasiekia.
„Dvarą" aptarnaujanti sisteminė žiniasklaida pasistengė neafišuoti to fakto, kad už iš Lietuvos žmonių surinktus pinigus „Blue/Yelow" nupirkti radarai gulėjo neveikiantys sandėlyje Ukrainoje.
Mūsų Užsienio reikalų ministerijos, į kurios darbą nuolat kišasi G. Nausėda, Kijevo priemiestyje Borodiankoje statomo licėjaus kaina išaugo nuo 3,8 iki 8 mln. Eur.
Viešoje erdvėje išreklamuotas šios mokyklos atidarymas praėjusių metų kovo 15 d. realiai įvyko tik spalio 10 dieną, kai ji pradėjo veikti.
Ar tai ne dvejų, t. y. Lietuvos ir Ukrainos korumpuotų valdžių draugystės rezultatas, pabandykime spręsti patys.
Baigiant sąsajas su V. Leninu, kuris svajojo apie pasaulinę revoliuciją, vadovavimą visoms tautoms, reikia pripažinti, kad sovietmečiu Lietuvoje savo idėjų šviesoje užaugino nemažai pasekėjų.
Ko vertas vien sovietinę imperiją sugriovęs konservatorijos Marksizmo-leninizmo katedros dėstytojas arba komunistinės Kinijos raudonąjį drakoną įveikęs jo anūkas.
O dabar atėjo G. Nausėdos eilė. Kai „raudonoji Dalia" taip ir nenugalėjo Baltarusijos „diktatoriaus", išmušė dabartinio mūsų šalies prezidento valanda.
Kaip Donkichotas prieš vėjo malūnus, jis žodžiu „sankcijos" drąsiai puolė Batkos balionus, nesulaukęs NATO ir strateginių partnerių pagalbos, nors šalies premjerė ir prašė uždaryti Estijos-Baltarusijos sieną, o prezidentienė Diana kreipėsi į vakariečių elitą savo, jų protu nesuprantama, „intelektualia" kalba...
P. S. TELEPATIJA. Norėjau parašyti daugiau, bet išgirdau su draugėmis žaidžiančios darželinukės anūkės Elžbietos žodžius: „...mergaitės, nejuokinkit voverių!".
Pagalvojau, kad jei prie „mergaičių" dar pridėtume „berniukus": Gitaną Nausėdą, Kęstutį Budrį, Žygimantą Vaičiūną, Vladislavą Kondratovičių..., tai ir bus straipsnio pabaiga.
