Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie gerąjį valdymą

Vis dar vyksta subtilūs praėjusio amžiaus pakaunės maištą primenantys kultūros vadybininkų bruzdesiai, kurie kovoja už savo teisę gauti neuždirbtus pinigus. O tuo metu, kažkur šešėlyje, vyksta įdomūs dalykai.

Šią savaitę valstybėje vyks rinkimai. Perskaitę šį sakinį neabejotinai pagalvojote, kad man protas pasimaišė. Vat ir ne. Viename savo įraše socialiniuose tinkluose prieš kurį laiką rašiau, kad Lietuvoje yra dvi valstybės valstybėje.

Viena jų yra LRT, kita - „Ignitis grupė". LRT vadovo rinkimų farsą, kur Monika Garbačiauskaitė-Budrienė buvo rinkta tol, kol buvo išrinkta daugelis jau pamiršo.

„Atsinaujinančiai energijai prioritetą teikiančios integruotos energetikos paslaugų bendrovės „Ignitis grupė" daugumos akcininkė Finansų ministerija atrinko naujus kandidatus į grupės stebėtojų tarybą - keturis nepriklausomus narius bei tris valstybės tarnautojus", - spalio 3 dieną pranešė „Ignitis grupė".

Taip vadinamais „nepriklausomais stebėtojų tarybos nariais" yra siūlomi visi iki šiol joje dirbę „ekspertai": Alfonso Faubel, Tim Brooks, Lorraine Wrafter bei Sian Lloyd Rees. Šie kandidatai kaip minėjau aukščiau eina pareigas ir dabartinėje „Ignitis grupės" stebėtojų taryboje.

Spalio 16 dieną Finansų ministerija pateikė likusius du kandidatus į nepriklausomus narius naujos kadencijos „Ignitis grupė" stebėtojų taryboje. Jais siūlomos Jutta M. Dissen ir dabartinėje tarybos kadencijoje dirbanti Judith Buss. Finansų ministerijos siūlomoms kandidatūroms dar turi pritarti bendrovės akcininkai. 

Valstybės tarnautojų atstovais siūlomos taip dabartinėje tarybos kadencijoje dirbančios ir dabar atranką laimėjusios Finansų ministerijos ekspertės Aušra Vičkačkienė ir Ingrida Muckutė. Nauja valstybės tarnautojų atstove siūloma Vyriausybės kanceliarijos ekspertė Lina Liubauskaitė.

Sakykite, ar esate girdėję bent vieną šių pavardžių, kurios atstovaus 75 procentus valstybės akcijų „Ignitis grupės" stebėtojų taryboje? Nežinantiems pasufleruosiu, kad „Ignitis grupės" įstatinis kapitalas yra 1 616 445 476,80 eurų, arba suprantamiau - 1,6 milijardo eurų.

Atkreipkite dėmesį, kaip įdomiai atrodo „Ignitis grupės" valdymo dėlionė: didžiausio akcininko - valstybės akcijas atstovauja trys kuklios, plačiajai visuomenei beveik nežinomos valstybės tarnautojos, Finansų ministerijos deleguotos atstovauti Lietuvos Respublikai.

Kitoje pusėje - ištisas žvaigždynas tarptautinių ekspertų: Alfonso Faubel yra ispanas, Sian Lloyd Rees - britė, Lorraine Wrafter - airių ir Tim Brooks - Jungtinės Karalystės pilietis, o Jutta M. Dissen ir Judith Buss - vokietės.

Pirmiausia - faktai. „Ignitis grupės" daugumos akcininkas yra Lietuvos Respublika, akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Valstybei priklauso 74,99 % akcijų; likusi dalis - instituciniai (15,06 %) ir mažmeniniai investuotojai (9,95 %). Kitaip tariant, suapvalinus - 75 prieš 25.

Ar tokia schema teisėta? Ne tik teisėta - ji sukurta būtent tam, kad taip ir būtų.

Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 665, kuris pasirašytas Andriaus Kubiliaus, patvirtintas „Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas" apibrėžia, kaip valstybė, būdama akcininkė, įgyvendina teises: kaip kontroliuoja dividendus, deleguoja atstovus, nustato principus.

Būtent šis aprašas - pagrindinis santykį tarp stebėtojų tarybos reguliuojantis dokumentas.

Kaip parenkami tie garsieji „nepriklausomi"? Pagal kitą kertinį teisės aktą - Vyriausybės nutarimą Nr. 631, pasirašytą Algirdo Butkevičiaus „Dėl Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo".

Šis aprašas (su vėlesniais pakeitimais, pvz., Nr. 196) sureguliuoja atrankos komisijas, nepriklausomumo kriterijus, dokumentų sąrašus. Kitaip tariant, visa užsienietiškų pavardžių karuselė Lietuvoje sukasi pagal taisykles.

O kaip tai atrodo žiūrint per verslo logikos prizmę? Tai labai įdomi ir problemiška situacija - ji kelia klausimų dėl proporcingumo, skaidrumo ir korporatyvinės valdysenos logikos. Pabandysiu argumentuotai paaiškinti.

Jeigu 25 % akcininkas deleguoja 6 iš 9 stebėtojų tarybos narių, o 75 % akcininkas- tik 3, tai iš esmės reiškia, kad sprendimų kontrolė atsiduria ne daugumos, o mažumos rankose.

Tai prieštarauja tiek Akcinių bendrovių įstatymo dvasiai (kur balsavimo teisės proporcingos akcijų kiekiui), tiek OECD gerosios valdysenos principams, kuriuos pati „Ignitis grupė" viešai deklaruoja taikanti.

Tokiu atveju daugumos akcininko (valstybės) reali įtaka tampa ribota, nors jis prisiima didžiausią finansinę atsakomybę ir reputacinę riziką; mažumos akcininkas (privatus investuotojas) įgauna neproporcingai didelę įtaką strateginiams sprendimams, o tai gali sukelti valstybės turto valdymo ir interesų konflikto klausimus, ypač jei tarybos nariai nėra pakankamai atskaitingi visuomenei ar Vyriausybei.

Tokį santykį - 6 prie 3 mažumos naudai - galima apibūdinti kaip institucinės logikos inversiją: įmonės, kur 75 % priklauso valstybei, valdymo kontrolė faktiškai atiduodama mažumai.

Tai nėra nei racionalu, nei etiška, net jeigu formaliai atitinka procedūras. Valstybės atveju tai reiškia akivaizdų įmonės valdymo praradimą, o tai - politinės valios erozijos ženklas.

Dabar - apie pinigus. „Ignitis grupės" atnaujintoje „Atlygio politikoje" juodu ant balto nurodyti fiksuoti mėnesiniai atlyginimų dydžiai stebėtojų tarybos nariams: nepriklausomas ST pirmininkas - 6 780 Eur/mėn. prieš mokesčius; nepriklausomas ST narys - 4 070 Eur/mėn.; valstybės tarnautojas, einantis ST nario pareigas - 3 390 Eur/mėn. Be to, yra komitetų „priedai": komiteto pirmininkas - 1 000 Eur, komiteto narys - 500 Eur per mėnesį (maksimumas - už darbą dviejuose komitetuose).

Šie tarifai taikomi visai kadencijai, o peržiūrimi tik kartą per kadenciją - maždaug jos viduryje.

Ką tai reiškia praktiškai? Trys Lietuvos tarnautojos už 3 390 Eur/mėn. atstovauja 75 procentus valstybės akcijų. Tuo metu privatūs „ekspertai", atstovaujantys mažumą, už tą patį darbą gauna 4 070-6 780 Eur/mėn. bei dar gali užsidirbti po 500-1 000 Eur papildomai komitetuose.

Taigi - vėl Kreivio paraparaparadoksas? Valstybė, turinti 75 procentus akcijų, savo „balsui" pasirinko trijų tarnautojų komandą.

Ne todėl, kad nenorėtų būti matoma, o todėl, kad toks modelis įtvirtintas teisėje: atstovavimo valstybės valdomose įmonėse mechanizmai ir atrankų aprašai sukurti tam, kad valstybės valdomos bendrovės (ypač listinguojamos) atitiktų EBPO gerosios valdysenos standartus - atitrauktų politiką nuo operacinio valdymo, o priežiūroje įtvirtintų nepriklausomus profesionalus.

Bet ar tokia pusiausvyra - protinga? Sąžiningos ir skaidrios įmonės atveju taip gali būti. Energetikai reikia tarptautinės patirties: jūriniai vėjų parkai, žaliųjų pajėgumų plėtra, finansų rinkos - tokias temas sunku suvaldyti neturint patirties.

Žinoma, mes turime teisę kelti klausimą, ar valstybei reikia tokių megaprojektų? Iš kitos pusės - trijų niekam nežinomų valstybės valdomų akcijų atstovių buvimas stebėtojų taryboje rizikuoja sukurti įspūdį, kad valstybė „užsnūdusi prie vairo", o sprendimus palieka „profesionalams iš užsienio".

Čia jau komunikacijos ir politinės atsakomybės klausimas: didžiojo akcininko balsas turi skambėti garsiai. Kitaip valstybė pralaimi - žiūrovas mato, kad 25 procentai akcijų turi balsą, o 75 procentai - tik pritarimo teises.

O ką tuomet daryti? Perrašyti teisės aktus? Bet jie atsirado būtent tam, kad valstybės valdoma, bet listinguojama įmonė negrįžtų į politinių simpatijų/antipatijų valdymą. Greičiau - sąmoningai „pakelti" valstybės atstovavimo profilį.

Jei jau valstybė turi 75 proc., ji turi ir aiškų naratyvą: į kurią pusę juda investicijos, kiek kainuoja strateginiai sprendimai, kaip valdoma rizika, kad nepriklausomi būtų nepriklausomi, o ne vieninteliai girdimi.

Ar toks valdymo modelis pasiteisina? Į šį klausimą kiekvienas jūsų gali sau atsakyti pats.

STT skelbiamoje „Lietuvos korupcijos žemėlapis" medžiagoje AB „Ignitis grupė" ilgus metus pastoviai buvo minima tarp institucijų, kur verslo atstovai dažnai įžvelgia korupcijos rizikas.

O naujausių Lietuvos verslo vadovų ir gyventojų apklausų duomenimis labiausiai korumpuota pramonės šaka Lietuvoje vienareikšmiškai tapo energetikos sektorius - verslo vadovų nuomone dažniausiai siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimui būtent šioje srityje.

Liūdna ne tik tai, kad slapta nuo visuomenės buvo privatizuota ketvirtoji dalis strategiškai svarbios įmonės akcijų.

Dar labiau liūdna dėl to, kad per 35 Nepriklausomybės metus Lietuva neužsiaugino savo specialistų, galinčių atstovauti valstybės ir jos gyventojų interesus šioje įmonėje.

„Kam jums, Kisa, pinigai, jei jūs neturite fantazijos" - sakė Ostapas Benderis, legendinis „didysis kombinatorius", kuris nesunkiai galėtų vadovauti Lietuvos energetikai savo kompanionui Kisai Voroobjaninovui, kai šis elgėsi pernelyg godžiai ir provincialiai, neturėdamas išmonės, kaip pasinaudoti sukauptais turtais.

Mūsų energetikos vadovų fantazijos stoka apkaltinti neįmanoma.