1 nuotr.Šią savaitę paskelbta, kad Aplinkos ministerijai vadovaujantis Povilas Poderskis savo patarėju įdarbino už brakonieriavimą teistą tūlą Rolandą Masilevičių. Viešai prieinama informacija, kad 2019 metais Masilevičius buvo nuteistas už neteisėtai nušautą elnią ir kitus gyvūnus bei gavo 1,1 tūkstančio eurų baudą.
Poderskio patarėjas Gediminas Žygelis atkakliai gynė savo boso sprendimą: „Masilevičius pasiūlė inovatyvius taršos valdymo sprendimus Kaune." To užteko. Kadangi Lietuva yra stebuklų šalis, už brakonieriavimą teistas Masilevičius dabar patarinės aplinkos ministrui. Sakoma, kad geriausi kovotojai su gaisrais - buvę padegėjai.
Povilas Poderskis - tai vardas, kuris Lietuvos viešajame sektoriuje jau tapo savotišku QR kodu: nuskenuoji ir niekada nežinai, ką gausi. Jo kelionė nuo IT projektėlių iki aplinkos ministro postelio - tai lietuviška pasaka apie šiuolaikinį lietuvišką pragmatizmą: jei turi naujausią telefoną, „Linkedlną", esi naglas ir pažįsti Šimašių - dangus ir ministerijos durys tau atviri.
2015 metais tuomet dar jaunas ir žvalus Kauno technologijos universiteto elektronikos ir telekomunikacijų inžinerijos absolventas Povilas pasibeldė į Vilniaus savivaldybės duris. Ne tam, kad sumokėtų už komunalines paslaugas, o kad taptų mero Remigijaus Šimašiaus patarėju IT ir atvirų duomenų klausimais. Jau tada jis įkūrė „Kompiuteriukų fondą", kurio šlovė sklido taip plačiai, kad net viešieji pirkimai nespėjo sekti paskui.
Meras Remigijus Šimašius džiūgavo, jog „Povilas atnešė naują požiūrį - jaunatvišką energiją ir technologinį išmanymą". 2017 metais Poderskis stryktelėjo karjeros laiptais ir tapo administracijos direktoriumi, įgyvendindamas skaitmenizacijos reformas: atvėrė savivaldybės duomenis, supaprastino elektronines paslaugas, pradėjo formuoti išmanaus miesto strategiją. „Mano tikslas buvo padaryti Vilnių skaidresniu", - teigė jis 2020 metais.
Tačiau jau tais pačiais 2020 metais pseudopandemijos metu Poderskis atsidūrė skandalo centre dėl plaučių ventiliavimo aparatų pirkimo. Savivaldybė pervedė 278 tūkstančių eurų avansą už 10 plaučių ventiliavimo aparatų įmonei „Andrikus", kuri taip jų ir nepristatė. Įmonės įstatinis kapitalas yra 2896 eurai, joje dirba vienas darbuotojas - direktorius.
Savivaldybė, atstovaujama Povilo Poderskio su šia įmone sandorį pasirašė nepaisydama to, kad viešai buvo žinoma, jog reali ventiliatorių kaina vos viršija 50 tūkstančių eurų. Pikti liežuviai plaka, kad savivaldybės pinigais įmonė padengė skolas už anksčiau įsigytą sviestą.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba apklausė Povilą Poderskį kaip specialųjį liudytoją. „Sprendimai buvo priimti skubos tvarka", - gynėsi Poderskis. „Teisėsaugos tyrimai yra kiekvieno iniciatyvesnio žmogaus valstybinėse įstaigose kasdienybė", - paaiškino jis nesuprantantiems. Tuoj po to, 2021 metų vasario mėnesį jis netikėtai paliko savivaldybę.
Pasak savivaldybės, „P. Poderskis esamas pareigas eis iki kovo pradžios ir „karjerą tęs aukščiausiose pozicijose versle". Remigijus Šimašius, miesto meras, savo feisbuko paskyroje tuomet teigė, jog „vienai moderniausių Lietuvos įmonių - „Tesonet" - labai pasisekė". 2024 metų rugsėjį iškilus specialistas tapo Statybos sektoriaus vystymo agentūros vadovu, prieš tai pabuvęs dar ir lobistu.
2024 metų gruodį daugeliui žadą atėmė, kai Laisvės partijos steigėjas Povilas Poderskis tapo „Nemuno aušros" deleguotu aplinkos ministru po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda atmetė jam netikusį žymų mokslininką Sigitą Podėną.
„Nemuno aušros" lyderis Remigijus Žemaitaitis naivuoliams pasekė eilinę savo pasaką apie tai, kad Poderskis iš pradžių buvo svarstomas kanclerio postui: „Prieš mėnesį kalbėjomės, ar jis tiktų kancleriu. Kai Podėno nepaskyrė ir Kovėra atsisakė, pirmadienį vakare galvojome, kas galėtų būti ministru, nebūdamas ginčo objektu tarp prezidento ir koalicijos."
Žemaitaitis pabrėžė Poderskio patirtį atliekų tvarkyme, statybų leidimuose ir daugiabučių renovacijoje bei bandė paaiškinti logiką: „Na, žiūrėkite, jis dirbo su atliekų tvarkymu. Be to, jis žino, kas yra statybos leidimai - tai beveik gamtosauga." Šitaip gimė ministras - ekologijos vizionierius iš IT pasaulio.
Pats Poderskis teigė, kad kvietimą tapti ministru gavo iš premjero Palucko: „Man paskambino Gintautas Paluckas ir pakvietė į komandą." Garsi politikos turistė, tuo metu dar būdama „Nemuno aušros" nare Agnė Širinskienė sakė, kad Poderskis labiau yra socialdemokratų kandidatas: „Nelabai jaučiu, kad jis mūsų ministras."
Tapęs ministru, Poderskis sulaukė kritikos dėl galimo interesų konflikto. Jo darbas Statybos sektoriaus vystymo agentūroje, kur STT nustatė korupcijos rizikų ir lobistinė veikla NT sektoriuje kėlė abejonių. „Ministro veikla bus stebima", - sakė prezidento patarėjas Ramūnas Dilba. Tą patį praeitoje kadencijoje prezidentūra kalbėjo ir apie Dainių Kreivį. Ir, kaip reikėjo tikėtis nieko nepastebėjo.
Šį pavasarį Poderskis eilinį kartą atsidūrė dėmesio centre dėl pernai vykusio apsilankymo Kauno izoliatoriuje, kur susitiko su „BaltCap" partneriu Šarūnu Stepukoniu, įtariamu pasisavinus apie 40 milijonų eurų. „Norėjau išgirsti jo istorijos pusę", - teigė Poderskis.
„Praėjusiais metais, kai sužinojau apie tragediją, kuri nutiko, buvau sukrėstas. Su Šarūnu Stepukoniu turėjome bendrų darbinių projektų kai ėjau savivaldybės administracijos pareigas ir buvome pažįstami kaip ir daugelis kitų vilniečių, verslo, valdžios, visuomenės atstovų", sakė ministras.
„Po to, kai Šarūną sulaikė, nusprendžiau, kad noriu sužinoti iš pirmų lūpų, kaip ir kodėl viskas nutiko. Man tai buvo svarbu, nes pasitikėjau ir gerbiau šį žmogų. Kreipiausi į prokurorę, kuri suteikė leidimą tokiam vizitui, tuomet vieną kartą buvau apsilankęs kalėjime, pasikalbėjome", - pridūrė jis, duodamas interviu ELTA agentūrai.
Tuo tarpu pikti liežuviai plaka, kad juos tampriai siejo niekaip neįvykdomas Nacionalinio stadiono projektas.
Povilas Poderskis - tipiška mūsų laikų valdininko figūra, kurios karjera atspindi viešojo administravimo galimybes ir iššūkius. Kai karjerą ženklina tiek skandalų, belieka vienas klausimas: ar tai genijus, ar tiesiog labai gerai išsimokslinęs aferistas, puikiai atitinkantis šių laikų reikalavimus? Bet gal tai tiesiog mūsų laikų herojus - su „LinkedInu", „Exceliu" ir be menkiausio sąžinės priekaišto.
„Ministru gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis."
Deja, šio reikalavimo jūs nerasite jokiame teisės akte - tokios nuostatos nėra nei Konstitucijoje, nei Vyriausybės įstatyme.
