Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie pažadus

Tikriausiai nė vienas, skaitantis šį tekstą nedrįsta abejoti, kad musės, skrendančios į dramblių susitikimą balsas tikrai bus išgirstas ir įvertinti jo keliami tikslai.

Atkreipkite dėmesį, kad tekste nebeliko ilgametės mantros apie Ukrainos stojimą į NATO. Kliedesiai apie tai jau ne kartą buvo mandagiai paneigti ne vieno aukšto pasaulio valstybių pareigūno.

Slovakijos premjeras Roberto Fico viešai pareiškė, kad jis „blokuos Ukrainos stojimą į NATO". Vokietijos pozicija, remiantis Volodymyro Zelenskio žodžiais, politkorektiškesnė, bet iš esmės reiškia tą patį: „Vokietija vis dar turi nusistatymą dėl Ukrainos stojimo į NATO, baimindamasi Rusijos reakcijos".

Pats Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas taip pat ne kartą yra išreiškęs aiškią poziciją prieš Ukrainos narystę NATO. Jo pareiškimai atspindi tiek simpatijas Rusijos požiūriui, tiek skeptišką vertinimą dėl Ukrainos integracijos į Vakarų gynybos aljansą.

Viename interviu jis tiesiai pareiškė: „Aš simpatizuoju Rusijos pozicijai, kad Ukraina neturėtų būti NATO narė." Kitu atveju Donaldas Trumpas pabrėžė, jog, jo nuomone, „nebūtų praktiška priimti Ukrainą į NATO." Šią skeptišką laikyseną dar labiau patvirtina lakoniškas, bet griežtas jo pasisakymas: „NATO - galite pamiršti [Ukrainą]."

Šios citatos aiškiai rodo, kad antrąją kadenciją pradėjęs Donaldas Trumpas neketina palaikyti Ukrainos narystės aljanse, o jo retorika formuoja signalą tiek NATO partneriams, tiek Kremliui - Ukraina, bent jau artimiausiu metu, lieka už NATO ribų.

Per pastaruosius trejus metus NATO viršūnių susitikimai Vilniuje, Vašingtone ir Hagoje buvo pristatomi kaip Ukrainos vilties ženklai - tarptautinis solidarumas, karinė parama ir kelias į aljansą.

Tačiau faktinė šių susitikimų dinamika atskleidžia kitą realybę: simboliniai gestai dažnai dengė vilkinamus sprendimus, o prezidentui Volodymyrui Zelenskiui buvo siūlomos vakarienės vietoje strateginių įsipareigojimų.

Atsiribokime nuo simpatijų ir antipatijų ir vertinkime realius faktus. Štai citatos iš oficialių šaltinių pastaraisiais metais rodo aiškų naratyvą - Ukraina liko aljanso retorikos šešėlyje.

Vilnius 2023: simbolinė parama be narystės

2023 metų liepos mėnesį Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo tikimasi aiškaus kvietimo Ukrainai prisijungti prie aljanso. Tačiau kvietimas taip ir nebuvo pateiktas. NATO komunikate teigiama: „Ukrainos kelias į narystę yra aiškus", tačiau kartu pažymima, kad kvietimas bus išsiųstas „kai sąlygos bus įvykdytos" - t. y., kai baigsis karas su Rusija.

Tuo pat metu kai kurie sąjungininkai ėmė kelti klausimą dėl Ukrainos dėkingumo už suteiktą pagalbą. Kaip tuo metu rašė portalas Politico, „Jungtinės Karalystės pareigūnai pabrėžė, kad Zelenskis turėtų būti labiau dėkingas už tai, ką gauna" (Politico, 2023-07-11). Tai signalizavo ne vien retorikos pokytį - tai buvo aiškus ženklas, kad parama tampa nebe sąjungininkų pareiga, o paslauga su lūkesčiais.

Vašingtonas 2024: rekordinė parama, bet su sąlygomis

2024 metų birželio mėnesį vykusiame NATO 75-mečio susitikime Vašingtone Ukraina vėl tikėjosi proveržio. Jungtinės Valstijos paskelbė apie rekordinę 60 milijardų dolerių paramą, kuri buvo pristatyta kaip „istorinis solidarumo aktas". Tačiau realybė buvo kitokia - parama buvo laikina ir stipriai priklausoma nuo JAV vidaus politikos konteksto.

Kaip rašė The Washington Post, „NATO sąjungininkai vengė tiesiogiai komentuoti, ką darytų, jei Donaldas Trumpas po rinkimų nutrauktų paramą Ukrainai" (Washington Post, 2025-06-24). Šis neapibrėžtumas rodė, kad parama gali bet kada nutrūkti, o Ukrainos ateitis priklauso nuo rinkimų rezultatų kitoje Atlanto pusėje.

Dar vienas svarbus aspektas - ginklų naudojimo ribojimų atlaisvinimas. Kanada, Jungtinė Karalystė, Lenkija ir kitos šalys leido Ukrainai naudoti jų tiekiamus ginklus smūgiams prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Tai buvo pristatyta kaip proveržis, tačiau kaip pabrėžia Reuters, „tai buvo išimtinis susitarimas, priklausantis nuo sąlygų ir nesukuriantis naujo veikimo standarto" (Reuters, 2024-06-25). Kitaip tariant, leidimas buvo ribotas ir neprilygo strateginei garantijai.

Haga 2025: vakarienė vietoje sprendimų

Ir štai 2025 metų birželio 24 dieną Hagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime Ukraina išvis nedalyvavo darbo posėdžiuose. Prezidentas Zelenskis buvo pakviestas tik į atidarymo vakarienę, bet ne į lyderių strateginį susitikimą. Kaip rašo AP News, „Zelenskis dalyvauja vakarienėje, bet nedalyvaus lyderių susitikimuose - taip siekiama išvengti Trumpo nepasitenkinimo" (AP, 2025-06-24).

Tuo pat metu NATO paskelbė apie planą iki 2035 metų padidinti karines išlaidas iki 5 % BVP. Tai buvo pristatyta kaip aljanso stiprėjimo ženklas, bet jame Ukraina nedalyvavo - nei kaip narė, nei kaip strateginė partnerė. Tą patį pabrėžė The Guardian: „Šių metų viršūnių susitikimas bus triumfuojantis Trumpui ir nuviliantis Ukrainai" (The Guardian, 2025-06-24).

Po Hagos viršūnių susitikimo paaiškėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neketina tęsti paramos Ukrainai tokiu pačiu mastu. Kaip skelbė Politico, „Ukraina šiemet sulauks gerokai šaltesnio sutikimo - JAV parama sustabdyta, ES šalys bando užkamšyti spragas" (Politico, 2025-06-23).

Per šių metų NATO viršūnių susitikimą Hagoje Ukraina gavo politinį palaikymą, tačiau be aiškių saugumo garantijų ar pažangos narystės aljanse kelyje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo pakviestas tik į oficialią vakarienę, bet ne į pagrindinį darbo susitikimą su aljanso šalių lyderiais, kas simbolizuoja silpnėjančią JAV paramą Ukrainai, kuri toliau telkiama per kitus formatus, tokius kaip ES ar gynybos paramos kontaktinė grupė. Akivaizdu, kad be JAV karinio indėlio šios iniciatyvos neturi pakankamos galios.

Europos Sąjunga ir Kanada pažadėjo papildomą 35 mlrd. eurų paramą Ukrainai, tačiau tai nėra pakankama, kad kompensuotų JAV atsitraukimą. The Guardian cituoja aukšto rango šaltinį NATO štabe: „NATO telkia lėšas, bet vis tiek daug kas priklausys nuo Vašingtono pozicijos".

Visi prisimename, kai 2025 metų vasarį, per susitikimą Baltuosiuose rūmuose įvyko vadinamasis „ovalinis incidentas".

Anot Reuters, buvęs JAV prezidentas Trumpas susitikimo metu pavadino Zelenskį „diktatoriumi" ir nurodė sustabdyti žvalgybinės informacijos perdavimą Ukrainai (Reuters, 2025-02-15). Toks elgesys ne tik simbolizavo JAV politikos pokytį, bet ir demoralizavo Ukrainos vadovybę bei kariuomenę, kuri priklausė nuo JAV žvalgybos.

Per trejus metus NATO susitikimų retorika buvo nuosekliai palanki Ukrainai - bet sprendimai buvo vilkinami, paramos apimtis ribojama, o strateginė narystė aljanse liko deklaratyvi. Kaip rašė Washington Post, „Ukrainos vadovai supranta, kad tikrosios paramos ribos priklauso ne nuo pažadų, o nuo interesų". O šie interesai keičiasi greitai - dažnai ne Ukrainos naudai. Ypač dabar, kai vis dar labai neaiški konflikto tarp Irano ir Izraelio baigtis.

Apie politikų lankstumą ir nuolatinį melavimą kažkada labai gerai pasisakė Vinstonas Čerčilis: „Politikas turi sugebėti pasakyti, kas įvyks rytoj, po savaitės, po mėnesio ir po metų - ir tada paaiškinti, kodėl to neįvyko."

O tuo metu fronte žūsta tūkstančiai...