1 nuotr.Kol Lietuvos seimo darbštuolėliai, pasibaigusioje sesijoje taip ir neprastūmę „čekistų" atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymo projekto išleido save į seimo statute nenumatytas atostogas, o nekonservatoriais apsimetantys konservatoriai inicijuoja sliekų mūšius tautinėje smėlio dėžėje, pasaulyje ir Europoje įvykiai sukasi pašėlusiu greičiu.
Ar apie viską, kas vyksta, mes esame pakankamai informuojami? Štai viena svarbiausių šios savaitės politinių temų Europoje mūsų teisingoje žiniasklaidoje nušviečiama labai nenoriai ir dar labiau subjektyviai.
Nieko nuostabaus, nes tai liečia pačią Uršulę von der Leyen, ištrintas jos žinutes ir augantį nepasitikėjimą bei politinį spaudimą: ar gali šios savaitės ketvirtadienį vykęs balsavimas dėl nepasitikėjimo tapti lūžio tašku ne tik šios apgailėtinos personos politinėje biografijoje, bet ir ES erozijos pradžia?
Balsavimo dėl nepasitikėjimo iniciatoriai tarp kitų klausimų kelia ir Uršulės asmeninės atsakomybės klausimą dėl pinigų panaudojimo, kadangi Komisija skyrė 35 milijardus eurų viešųjų lėšų COVID-19 vakcinoms, tačiau nesugebėjo užtikrinti skaidrumo ir atskaitomybės, ypač turint omenyje, kad 4 milijardų eurų vertės vakcinų dozės liko nepanaudotos, o tai kelia rimtų susirūpinimų dėl finansinės priežiūros ir administracinio neveiklumo.
Taip pat primenama, kad Bendrasis Teismas savo 2025 metų gegužės 14 dienos sprendimu panaikino Europos Komisijos sprendimą atsisakyti suteikti prieigą prie Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir „Pfizer" generalinio direktoriaus Alberto Bourlos trumpųjų žinučių, kuriomis buvo keičiamasi 2021 metų sausio 1 - gegužės 11 dienų laikotarpiu, susijusių su COVID-19 vakcinų pirkimu.
Uršulė von der Leyen, dabartinė Europos Komisijos pirmininkė, atsidūrė giliausio politinio ir moralinio nepasitikėjimo situacijoje pirmą kartą nuo pat savo paskyrimo į šį postą dar 2019 metais.
Jos vadovavimas Komisijai buvo pažymėtas didžiuliais iššūkiais - nuo COVID-19 pandemijos iki karo Ukrainoje, tačiau pastaraisiais metais į viešumą ėmė lįsti ir jos reputaciją temdyti vis daugiau skandalų.
Svarbiausias ir daugiausiai nepasitenkinimo sukėlęs - tai jau minėtas vadinamasis Pfizergate: netikėtai į viešumą patekusi istorija apie jos asmeninį susirašinėjimą su farmacijos milžinės „Pfizer" vadovu Albertu Bourla ir vėlesnį tų žinučių ištrynimą.
2021 metais, pačiame pseudopandemijos įkarštyje, kai Europos Sąjunga skubiai derėjosi dėl vakcinų tiekimo, von der Leyen asmeniškai bendravo su „Pfizer" generaliniu direktoriumi Bourla. Pasak „New York Times", būtent šių privačių žinučių pagrindu vėliau buvo sudaryta viena didžiausių vakcinų pirkimo sutarčių Europos istorijoje - 1,8 milijardo „Pfizer-BioNTech" vakcinos dozių, kurių bendra vertė viršijo 35 milijardus eurų.
Problemos prasidėjo tada, kai žurnalistai, tyrėjai ir Europos Parlamento nariai pareikalavo, kad šie susirašinėjimai būtų paviešinti. Europos Komisija pareiškė, jog žinutės buvo ištrintos ir nėra saugomos. Šis atsakymas sukėlė šoką ir pasipiktinimą ne tik visoje Europoje - skaidrumas, atskaitomybė ir viešųjų interesų apsauga yra esminiai demokratinės valdžios veikimo principai, o jų nepaisymas tokiame jautriame kontekste ne tik pakerta pasitikėjimą Komisija, bet ir kelia klausimų apie arogantišką pačios von der Leyen laikyseną.
Europos ombudsmenė Emily O'Reilly kritikavo Komisiją dėl netinkamo atsako į viešosios informacijos prašymą ir dėl to, kad institucijai „nepavyko išsaugoti pagrindinio demokratinio skaidrumo elemento - dokumentuotų sprendimų priėmimo įrodymų". Europos Audito Rūmai taip pat negalėjo gauti visų duomenų apie „Pfizer" sutartį.
Ši situacija jau vadinama viena rimčiausių skaidrumo krizių ES istorijoje.
Dar vienas klausimas, kuris dar labiau apsunkina situaciją - tai galimas interesų konfliktas dėl von der Leyen šeimos ryšių su farmacijos sektoriumi. Lyg tyčia tais pačiais 2021 metais jos vyras Heiko von der Leyen buvo paskirtas medicinos direktoriaus pareigoms JAV biotechnologijų įmonėje „Orgenesis", kuri labai artimai bendradarbiauja su „Pfizer" ir kitomis farmacijos kompanijomis, kuriant pažangias genų terapijas.
Šis paskyrimas sutapo su laikotarpiu, kai vyko aktyvios ES vakcinų pirkimo derybos, o tai paskatino spekuliacijas apie galimus interesų konfliktus.
Nors nepaisant įvairių spėlionių bei gandų nėra pateikta įrodymų, kad von der Leyen būtų asmeniškai pasipelniusi iš šių sandorių, visuomenėje kyla pagrįstų klausimų: ar pirmininkė turėjo nusišalinti nuo derybų su kompanija, kuri artimai susijusi su jos šeimos interesais?
Ar ES piliečiai gali tikėti tuo, kad tokių sutapimų šviesoje Komisijos sprendimai buvo priimti remiantis vien tik visuomenės sveikatos interesais, o ne asmeninėmis ar politinėmis paskatomis?
Todėl šią savaitę Europos Parlamentas svarstė nepasitikėjimo pareiškimą prieš von der Leyen vadovaujamą Komisiją. Iniciatyvą palaikė dalis kraštutinių dešiniųjų, tačiau augantis nepasitenkinimas jos vadovavimu jaučiamas ir tarp centristų, ir net tarp kai kurių socialistų bei žaliųjų atstovų. Formaliai dauguma pagrindinių frakcijų - Europos liaudies partija (EPP), socialistai (S&D), liberalai („Renew Europe") ir žalieji - pareiškė, kad neketina remti pareiškimo, tačiau daugelis jų kartu suformulavo griežtą kritiką pirmininkės veiklai.
Socialistų lyderė Iratxe García Pérez savaitės pradžioje teigė, kad šis balsavimas nebus palaikytas, nes „mes neduosime nė vieno balso tiems, kurie nori sugriauti Europos Sąjungą", tačiau tuo pačiu apkaltino von der Leyen išdavus Europos žaliąjį kursą bei bendradarbiaujant su dešiniaisiais ir proteguojant jų interesus.
Tai atspindi gilų nepasitenkinimą ir norą keisti vis labiau autoritariniu tampantį Uršulės vadovavimo stilių. Europarlamentarai vis dažniau kalba apie „centralizuotą, neskaidrų ir nedemokratišką" Komisijos veikimą, kuriame daug svarbių sprendimų priimami draugų būrelyje be jokių konsultacijų su Europos Parlamento nariais ar visuomene.
Tuo tarpu EPP vadovas Manfredas Weberis bandė šį balsavimą suvesti į paprastą ir iki gyvo kaulo blaiviai mąstantiems žmonėms pabodusį naratyvą - neva tai tik Putino sąjungininkų mėginimas destabilizuoti ES. Tačiau toks primityvus situacijos supaprastinimas ignoruoja esminius klausimus: ar ES institucijų vadovai turi būti atskaitingi piliečiams? Ar žinutės, kurios galėjo lemti milijardinių kontraktų sudarymą, gali būti „tiesiog ištrintos" be jokios atsakomybės?
Pats balsavimas dėl nepasitikėjimo, net jei jis ir nesibaigė atstatydinimu ir, kaip skelbia teisingos žiniasklaidos antraštės „Europos Sąjungos pareigūnė Uršula von der Leyen nesunkiai išlaikė pasitikėjimo balsavimą Europos Parlamente", gali turėti rimtų pasekmių jos politinei ateičiai.
Daugelis europarlamentarų gavo galimybę pasinaudoti proga išreikšti nepasitenkinimą jos valdymu ir pademonstruoti, kad ES institucijos negali veikti „už uždarų durų", ignoruodamos demokratinius procesus ir skaidrumo principus. Tuo labiau, kad pastaruoju metu jėgos svertai parlamente nors ir lėtai, bet keičiasi.
Ši istorija - tai ne tik apie vakcinas ar SMS žinutes. Tai ir apie pasitikėjimą demokratija, apie tai, kaip priimami sprendimai, kurių pasekmes jaučia pusė milijardo europiečių. Ir tai apie tai, ar Uršulė von der Leyen dar turi moralinį mandatą vadovauti Europos Komisijai.
Kažkada populiari roko grupė „Status Quo" 1974 metais parašė dainą, kurios priedainis puikiai iliustruoja pastarųjų metų Europos Sąjungos judėjimo kryptį:
„Leiskis žemyn, vis giliau ir giliau
Žemyn, žemyn - vis giliau ir giliau
Žemyn, žemyn - vis giliau ir giliau
Leiskis žemyn, vis giliau ir giliau."
