Ką tik pagalvojau: kaip gerai, kad kai kurias Lietuvos naujienas skaitau sėdėdama, o ne stovėdama. Nes nugriūčiau ir paskui tektų pas feisbuko draugus prašyti kokio „Traumelio" mėlynėms gydyti.
Štai neseniai perskaičiau LRT vadovės nuogąstavimus: „Politikų noras užtikrinti žodžio laisvę ir nuomonių pliuralizmą visuomeninio transliuotojo veikloje kelia nerimą, kad bus ketinama varžyti redakcinį visuomeninio transliuotojo savarankiškumą" .
Taigi, gerai, kad skaičiau sėdėdama. Pasirodo, mokesčius visuomeniniam transliuotojui - LRT - mokame ne tam, kad gautume visapusišką informaciją, o tam, kad užtikrintume paties LRT savarankiškumą, kuris, ne paslaptis, prasideda ir baigiasi ties vienos partijos propagavimu.
O kas toliau? Gal tas pats bus ir su kitais mokesčiais, juk ne veltui sakoma, kad „geras pavyzdys užkrečia"?
PSD mokesčius mokėsime ne tam, kad gautume sveikatos priežiūros paslaugas, o tam, kad užtikrintume Sveikatos apsaugos ministerijos savarankiškumą? Ir jeigu ta ministerija sulaužytas kojas pasiūlys gydyti zelionkės tepalu, o mes su tuo nesutiksime, tai bus pasikėsinimas į ministerijos savarankiškumą?
Mokesčius švietimo sistemai mokėsime ne tam, kad toji rūpintųsi jaunosios kartos ugdymu, bet tam, kad būtų užtikrintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos savarankiškumas?
Mokesčius „Sodrai" mokėsime ne tam, kad vėliau gautume pensijas, o tam, kad užtikrintume „Sodros" savarankiškumą?
Mokesčius gynybai mokėsime ne tam, kad pasirūpintume šalies gynyba, arba bent jau nusipirktume „Drakono dantis", bet tam, kad užtikrintume Dovilės savarankiškumą?
Sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti, bet apsiribosiu vienu pasiūlymu: gal jau pats laikas visiems mokesčių naudotojams susikurti atskiras savarankiškas gubernijas, į kurias niekas negalėtų „kišti nosies"?
Ir kuriose atskiri gubernatoriai imtų iš mokesčių mokėtojų duokles, kaip kokie stribai, pokario metu imdavę duokles iš kaimo gyventojų - tiek lašiniais, tiek raugintu pienu - ir visiškai nesiaiškindavę, kam ta stribų veikla apskritai reikalinga.