Margarita STARKEVIČIŪTĖ: Ekonomika skaičiais

Tikimasi, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,4 proc., o kitąmet - 3,0 proc., daugiausia dėl augančio vartojimo ir į apyvartą patenkančių antros pakopos pensijų lėšų.

Šis augimas viršija ES vidurkį (1,4 proc.), tačiau vidurkio atveju nevertėtų apsigauti - Lietuvos ekonomikos lygis sudaro tik apie 75 proc. ES vidurkio, todėl norint jį pasivyti būtinas spartesnis augimas, panašus į Lenkijos (atitinkamai 3,2 proc. ir 3,5 proc.).

Ekonomikos augimas didele dalimi priklauso nuo darbo našumo ir investicijų efektyvumo.

Deja, šiose srityse rezultatai nėra džiuginantys. Visų pirma, didžioji investicijų dalis nukreipiama į nekilnojamąjį turtą. Nuo 2015 m. iki 2025 m. II ketvirčio būsto kainos Lietuvoje išaugo net 254 proc. - tai vienas didžiausių šuolių ES (kartu su Estija).

Tuo tarpu kūrėjų yra mažiau 5 proc. visų užimtųjų, nusveria ir didelis skaičius žurnalistų bei viešųjų ryšių specialistų, matyt tai lemia valstybės institucijų užsakymai, noras pasireklamuoti. Nors dar daugiau reklamuojasi estai.

Vis dar galime vadintis pramonės šalimi, bet yra didelis statybų sektoriaus darbuotojų skaičius 8,4 proc. ir viršija ES vidurkį.

Ne vienam pastebėjus išraustas ir mėnesių mėnesiais apleistas gatves kyla akivaizdi išvada, kad statybų darbai yra prastai organizuojami, o sąmatos dažnai dirbtinai išpučiamos. Statybos sektoriaus sutvarkymas - vienas iš potencialių Lietuvos ekonomikos augimo šaltinių, taip buvo ir nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.

Jei statybų bendrovės teigia nerandančios darbuotojų, joms turėtų būti aiškiai pasakyta: pirmiausia reikia geriau organizuoti darbą, ir papildomų darbuotojų gali net neprireikti.

Atskiras klausimas - kodėl tokia didelė nekilnojamojo turto paklausa ir kiek ji susijusi su galimomis pinigų plovimo operacijomis, ypač dalyvaujant atvykėliams iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, kaip rodo migracijos statistika, abejoti verčia ir palyginti nedidelis darbuotojų skaičius šioje srityje.

Žinių ir technologijų taikymo lygis taip pat nėra pakankamas: dirbtinį intelektą savo veikloje naudoja tik apie 8 proc. Lietuvos įmonių - vienas žemiausių rodiklių ES. Todėl yra daug galimybių naudoti DI, siekiant padidinti našumą ir pajamas bei mažinti žemos kvalifikacijos kviestinių darbuotojų poreikį. Pastarieji, dažnai nemokėdami kalbos ir stokodami įgūdžių, tik blogina našumo rodiklius ir mažina verslo pajamas.

Pagal vidutinį metinį darbo užmokestį (29 104 eurai) Lietuva ES kontekste atrodo gana neblogai, nors ir atsilieka nuo 39 808 eurų ES vidurkio.

Tačiau tuo pernelyg džiaugtis nevertėtų, nes darbo užmokesčio augimas iš dalies finansuojamas naudojant „Sodros" rezervo lėšas.

Nenuostabu vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis - vos 38 proc. - yra mažiausias ES (ES vidurkis siekia apie 60 proc.). Šis santykis anksčiau buvo geresnis, tačiau nuo 2019 m. atlyginimai augo, o pensijų lygis atsiliko. Kas čia tuo metu vadovavo Lietuvai?

Europos Komisijos apžvalgoje nurodoma, kad fiskalinis deficitas Lietuvoje yra pakankamai tvarus, todėl valstybės biudžetą galima labiau naudoti valstybės sektoriaus reikmėms, o „Sodra" turėtų atlikti savo funkcijas - mokėti visas rūšis pensijų.

Be to, Europos statistika rodo, kad Lietuva turi daug administracijos darbuotojų - jų dalis tokia pati kaip didžiosiose Europos valstybėse, nors veiklos mastas akivaizdžiai mažesnis. Todėl anksčiau galiojusi praktika kasmet 5 proc. mažinti ministerijų ir kitų valstybės institucijų išlaidas būtų itin naudinga ir galėtų padidinti ekonomikos efektyvumą.

Kainų augimas prognozuojamas didelis, šiemet jis turėtų viršyti 3,4 proc., o kitais metais būtų 2,8 proc. Bet tai bendras kainų lygis, paprastai yra skaičiuojamas ir būtiniausių produktų krepšelio kainų augimas, Lietuvos statistikai kažkodėl to nedaro. Būtent pagal šį rodiklį indeksuojamos socialinės išmokos, o dabar tai skaičiuojama „iš akies".

Vis dar didelis nedarbo rodiklis, kuris yra apie 7 proc., jis yra procentu didesnis negu vidutiniškai ES.

Atrodytų visa švietimo sistema, pradedant mokyklomis ir baigiant darbuotojų perkvalifikavimu, turėtų būti peržiūrėta. Gal galima pasielgti kaip JAV, kur švietimo departamentas buvo panaikintas, nes nesugebėjo išmokyti vaikų rašyti. Lietuvoje irgi pinigus galima skirti tiesiog mokykloms, o vadovėlius konkurso būdu išleistų leidyklos, pakviesdamos žinomus specialistus juos paruošti.