2 nuotr.Išgirdau, kad Nacionalinio dailės muziejaus direktorius (Arūnas Gelūnas) nebeskolins meno kūrinių Vyriausybei ir premjerei. Įdomus valstybės muziejaus vadovo požiūris. Todėl aš, kaip LR pilietis, kad ir tiesiogiai iš Lietuvos biudžeto nefinansuojamas (nebent kaip pensininkas) noriu paremti išrinktą valdžią.
Siūlau Vyriausybei priimti kaip depozitą ir eksponuoti prestižinėse patalpose du M.K.Čiurlionio originalius darbus. Nuo 1997 metų laikiau juos Nacionaliniame dailės muziejuje pagal pasirašytą garantinį susitarimą su direktoriumi Romualdu Budriu.
Šie du darbai, oficialiai įrašyti į didžiojo kūrėjo palikimą, iki 1947 metų saugoti kompozitoriaus Igorio Stravinskio rinkinyje. 1947 metais juos Paryžiuje nupirko Freiburgo meno mokyklai vadovavęs dail. Vytautas Kazimieras Jonynas (į Prancūzijos sostinę ekspertais vyko Adomas Varnas ir Adomas Galdikas). Penkis dešimtmečius laikytus Vokietijoje ir Amerikoje, po V.K.Jonyno mirties šeima patikėjo juos man. Džiaugiausi juos kaip depozitą perdavęs R.Budrio muziejui. Deja, atėjus naujam direktoriui, į viešumą jie nebuvo ištraukti. Neparodė jų ir per Čiurlionio 150-mečio sukaktį.
Daug metų mačiau, kaip premjerai mielai fotografavosi su svečiais prie puikios Kazio Šimonio drobės. Gaila, kad ji jau nekabos premjerės kabinete. Bet kultūra turtingi ne tik mūsų muziejai, bet ir visuomenė. Todėl siūlau veltui Vyriausybei savo asmeninį turtą. Manau, rasite specialistų, kurie prižiūrės tinkamą paveikslų eksponavimą.
Jeigu Arūno Gelūno „sankcijos" sieks ir Prezidentūrą, siūlau analogišką dovaną. Gitanas Nausėda galėtų pasikabinti 1812 metų birželio 29-ąją Vilniuje pasirašytą Napoleono įsakymą Didžiajai armijai. Imperatoriaus pasirašytas trijų lapų dokumentas, minintis Lietuvos miestų vardus, parduotas pasauliniame aukcione Ispanijoje. O juk jis rašytas būtent tame kabinete, kur dabar šeimininkauja Lietuvos prezidentas. Ir jis, ir mes prisiminsime, kokiose epochos kryžkelėse buvo mūsų Lietuva.
