1 nuotr.Pirmasis neprašytą svečią užfiksavo pasienio gyventojas Zbignievas, kuris grįžinėjo iš Boleko, su kuriuo bendravo jau tris paras be perstojo. Stebėtojas buvo dar visiškai „šiltas", todėl niekaip nesuprato ore sklandančios grėsmės. Kadangi telefoną užvakar užstatė švogeriui Lolekui, užfiksuoti priešiško objekto negalėjo, bet atvaizdas liko smegenyse, segtuve „Legendos ir padavimai". Nežinodamas, kokio tikėjimo pasiuntinys,Zbignievas ėmė žegnotis ir melstis kalba, kurią dronas tikrai turėjo suprasti.
Onutė su Jonuku nakčia sėdėjo ant Meilės kalnelio dar nuo Joninių, Jonukas žadėjo nuskinti žvaigždelę iš dangaus, bet jos vietoje pasitaikė dronas. Kadangi Onutė buvo influencerė, tuoj pat nusirengė iki padorumo ribos, ėmė darytis selfius ir siųsti į Instagram. Taip apie įvykį pirmieji sužinojo kinai. Jonukas, iki tol nematęs tokio moters nuogumo, paliko sužadėtinę ant Meilės kalnelio ir nuėjo pas kaimo „žibuoklę" Teresę. Teresė taip pat jau buvo pastebėjusi droną ir vietoje kontraceptinių dėl viso pikto išgėrė dvi pakuotes kalio jodido.
Po dešimties minučių pasipylė drono nuotraukos Facebook. En face ir en profile, spalvotos ir juodai baltos.
Po gero pusvalandžio visiems Lietuvos gyventojams telefonu buvo išsiųstas pavojaus signalas. Kariuomenės ministrės įsakymu, nes ministrė, kaip ir priklauso, pirma iš visos ministerijos pajuto birbimą virš galvos, kuris žiauriai trukdė miegoti.
Gyventojams buvo draudžiama droną sekti, imti į rankas, gąsdinti, baidyti, žieduoti ir t.t., nes jau buvo karti patirtis su Šiaulių „pietinia apuokiukais". Sujudo visi pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų valstybės asmenų apsaugų agentai, tik nežinojo, į kurią slėptuvę vesti saugomuosius. Premjeras net apsidžiaugė: „Kaip gerai, kad aš atostogose, o tai ir tą būtų man prikabinę". Prezidentas pasakė, kad į slėptuvę eis tik papusryčiavęs, nes toks yra ES etiketas.
Galų gale į orą pakilo NATO naikintuvai, nes tokį pavojingą skrydį būtinai reikėjo suderinti su savo šalies ministrais, o šiems turėjo pritarti šalių vyriausieji valdžios organai. Paieškos buvo bergždžios, nes dronas, pasisukinėjęs virš Vilniaus ir neradęs taikinio, patraukė link Pajūrio.
Ryte buvo organizuota masinė drono paieška: išdalinti piešti pagal nupasakojimus drono portretai, nusakyta, iš kokių maždaug medžiagų jis pagamintas ir pažadėtas II pensijų reformos vieno mėnesio dydžio atlygis. Netrukus suinteresuotieji atlygiu ėmė tempti skardos, faneros ir šiferio gabalus, kuriuos čia pat vertino sudaryta valstybinė komisija.
O dronas dingo kaip į vandenį. Gal jį pasiglemžė atliekoms draugiškos Baltijos bangos, gal Ukrainos antidroninikai pasuko jį atgalios, o gal nukrito kokiam nežinomam miške kaip „Lituanica" ir liko ateities archeologų svajone.
O mes gyvenome toliau.
