1 nuotr.Prabudau geroje nuotaikoje, tik kažkodėl išpiltas šalto prakaito. Įtampa apie 500V tvyrojo ore. Žvilgtelėjau į laikrodį Jack Leman: perkūnėli pagoniškas - pramigau darbą. Supurčiau žmoną:
- Ar žinai kiek valandų, kelkis staigiai.
Buvau pasiųstas iš kur taip greit negrįžtama (nusisuko ant kito šono). Keisčiausia, kad telefonas buvo naujas su dar nenustatyta data ir laiku. Įjungiau planšetę. Ta pakvaišusi rodė visai kitokį laiką - valandą anksčiau. Bėgte į svetainę - sieninis laikrodis stovėjo, gegutė buvo padvėsusi be elementų. Dantų šepetėlį radau po kriaukle, breketus - tualetinio popieriaus krepšyje. Išbėgau į lauką.
Kaimynas Gabrielius kaip visada sėdėjo ant suoliuko, įsikibęs į stipraus alaus bambalį.
- Kiek valandų?
- Jei tu galvoji, kad alų gavau nelegaliai, klysti. Nusipirkau iš anksto.
- Nesiaiškink, sakyk, kiek valandų?
- Ką aš žinau. Laikrodžio neturiu. Sėdžiu čia lyg tai nuo ketvirtadienio.
Nusispjovęs sėdau į mašiną ir išvariau į darbą. Rotušės laikrodis rodė kažkokias nesąmones, matyt, municipalinis laikrodininkas buvo šiandien ne formoje, saulės laikrodis ant sienos nerodė nieko, nes nebuvo saulės. Prie darbovietės buvo tuščia, vieniša stovėjo šefo mašina. Vėluoju. Tarpdury rūkė tik vienišas apsauginis.
- Brolau, kiek valandų?
- Kad aš neturiu laikrodžio, parą budžiu, ateina pakeisti, važiuoju namo.
- O šefas seniai darbe?
- Tai kad jo nėra.
- O mašina?
- Vakar gerai užbaliavojo su Margarita, tai abu taksi išvažiavo apie vidurnaktį.
Pakilau į ofisą, ten buvo tuščia. Lydimas negeros nuojautos pakeliui užsukau pas gerai pažįstamą laikrodininką. Jį radau dar miegantį:
- Kiek valandų?
- Eik velniop nežadinęs, pasižiūrėk pats ant sienos.
Ant sienos kabėjo 84 laikrodžiai. Visi jie rodė skirtingus laikus, o kuris iš jų tikras ir pataisytas, nežinojau. Pasukau namo. Gabrielius ant suoliuko jau buvo kitame Nirvanos levelyje:
- Teresė šunį išvedė pavedžioti, tai sakė, kad šiandien sekmadienis. Blemba, kaip bėga laikas.
Smilkiniai kartojo: sekmadienis, sekmadienis... Ar ne šiandien turime persukti laikrodžius? Persukau. Mano Jack Lemanas laimingas atsiduso. Grįžęs tyliai nusirengiau, įlindau į lovą šalia dar miegančios Maniškės ir pagalvojau: „Na kodėl ne Indonezija, Malaizija, Singapūras? Ten šilta, laikas vienodas visada ir niekas nesuka galvos, kokia savaitės diena. Kada mes būsime taip atsipūtę?".
