1 nuotr.Ryte atsikėlęs, dar net nesiprausęs, skubu į prekybos centrą, nes ten - nuolaidos senjorams iki xx valandos. Besidairydamas pamatau, kad nuolaidos visai ne tam, ko man reikia. Atsiverčiu kortelę telefone, o ten tiesiog klykia asmeninė nuolaida. Pasijuntu pakylėtas - Tau ir tiktai Tau, ir niekam kitam. Furoras. Atsiverčiu, o ten - depiliacinis kremas (aš jau ir taip nuplikęs) ir kanceliarinis penalas amžiui iki 12 metų. Iš pykčio pradedu vaikėti.
Įdomumo dėlei pradedu ieškoti prekių be nuolaidos, nes raudonai žaliai geltonos etiketės tiesiog bado akis. Be nuolaidų randu plastmasinių puodų rinkinį ir higieninius įklotus... na, dar statybinius klijus su besibaigiančiu galiojimo laiku. Iš nevilties nusiperku meškerę su nuolaida - gal pagausiu kokią žuvį. Nusipirkus konsultantas įkyriai primena, kad prie jos dar būtinas valas, ritė, plūdė, svareliai, pašaras žuvims, sliekai, dzykai, boiliai. Kas tai yra nesuprantu, todėl meškerę grąžinu.
Tam reikalui turiu užpildyti 3 lapų grąžinimo prašymą, nurodyti priežastį, kodėl grąžinu ir palaukti dvi savaites, kol prašymas bus apsvarstytas. Pinigus grąžins per 14 darbo dienų.
Aišku, užsuku į vaistinę, kurioje akys irgi pavargsta nuo nuolaidų. Fantastika: senjorams visą parą galioja 25% nuolaida maisto papildamas. O kam man tie papildai, kai namie nėra maisto? Ir dar, nemažai vaistų - du už vieno kainą. O man antro nereikia. Man daktaras tik vieną rekomendavęs. Ką daryt? Mintyse pradėjau skaičiuoti, kas pigiau: puslitris degtinės, butelis Teresės šermukšninės (kaime paveldo pagrindu) ar 300 g. gudobelių ekstrakto? Tam reikalui turiu išsivedęs formulę: kaina, padalinta iš laipsnių. Atsidūstu, pas Teresę pigiausia. Ir toli eiti nereikia... ir į barą galima... ir laikas be apribojimų, nors naktį.
Nusiperku validolio. Kaip dovaną gaunu pakelį prezervatyvų. Bandau suprasti vartojimo eiliškumą pensininkui. Pasiimu buteliuką akių lašų ir delną žaibu nupurto kaina. Karštligiškai ieškau išeities. Sako, akims labai gerai morkos. Tai grįšiu į parduotuvę ir pirksiu dvi - kairiai ir dešiniai akims. Kairiai didesnę. Dar česnako vietoj antibiotikų.
O parduotuvėje ausis gręžia įkyrūs garso įrašai. Bamba kaip Petro boba... tą patį per tą patį... nuo ryto iki vakaro. Einu lauk, mindydamas reklamas po kojom, kliūdamas už reklaminių stendų. Gatvėje įkvepiu smogo, bet tampu nepriklausomas. Dabar svarbu negauti nuo ko nors į akį ir nepakliūti po kokio mero mašina.
Namie laukia kasdieniai darbai: užbraukti kalendoriuje dieną, paskaičiuoti, kiek liko iki pensijos, inventorizuoti piniginės turinį, suapvalinus iki 5 ct., sėsti prie televizijos ir pažiūrėti serialą apie banditus, nes anglų kalbos nemoku. Dar būtinai pažiūriu Jutūbo žinias - ukrainiečių ir rusų, kad galėčiau išaiškinti politinę padėtį moteriškėms kieme ant suoliuko. Tada visi pradedam laukti karo, kuris turi prasidėti per kokius penkerius metus. Belaukiant diena baigiasi. Kruopščiai su muilu išplaunu protezus ir atsigulu.
Sukalbu maldą, kad tik nesusapnuočiau ko nors baisaus apie valdžią.
