Manau, prezidentas paskubėjo išjuokti antilopės kandidatūrą, jei koks žemaitis ar koks Žemaitaitis pasiūlytų jam kaip savo kandidatą į vadovaujantį postą vyriausybėje arba seime. Iš pirmo žvilgsnio, aišku, tai - nerealu: nei iš Afrikos ją lengvai atsigabensi, nei iš zoologijos sodo ją lengvai kas atiduos, bet, pafantazuokim, kas būtų, jei prezidentas sutiktų antilopės kandidatūrą patvirtinti...
Seime ji, ko gero, būtų pavyzdingiausia: nei telefoną per posėdžius maigytų, nei svetimus mygtukus per balsavimus baksnotų, o jei bliautų - tik iš reikalo ir ant ko reikia. Veikiausiai tūnotų išsigandusi kamputyje ir pakraupusi stebėtų kaip seimūnai tvarko lietuvių likučius.
Vyriausybėje būdama antilopė gal tikrai nieko gero nenuveiktų, bet ir blogo nieko Lietuvai nepadarytų. Nebent viešai išsituštintų, gal ir ne vietoje, bet užtat, garantuoju, per tą vietą, kuri tam skirta, o ne per snukį, kas būdinga valdančiajai klasei.
P.S. Nors gal su kritika prezidento atžvilgiu aš be reikalo paskubėjau. Tereikia prisiminti, kaip savo pirmojoje kadencijoje jis prie prezidentūros „Skaidrumo akademiją" buvo sukūręs, kuri žadėjo kovoti su korupcija. Tarp kitų kovotojų įrašęs VSD, kuri iki šiol nieko apie CŽV kalėjimus „nežino", ir „Ignitis", kurioje bendrasavininkai iki šiol nedemaskuoti. (Ar neatrodo, kad tai baisiau už antilopes, nes veikiau primena krokodilus su begemotais, apie kurių nuveiktus darbus, pažabojant korupciją, Lietuva iki šiol nežino nieko!)