1 nuotr.Kokia gali būti demokratija, kai visi daro kas ką nori: ką nori - tą renka (o tiksliau - skiria) į valdžią, ką nori - tą pašalina, o kurie nepatinka - tų neprileidžia prie valdžios, palikdami juos už nubrėžtos ribos. O kas tas ribas braižo? Inkognito ir anonimai, kurių pavardžių niekas nežino. Nebent galima tiktai nuspėti, jei nebijai pats likti užribyje ir priskirtas sąmokslų teoretikams, kuriais anksčiau domėjosi psichiatrijos specialistai, o nūnai specai iš VSD ir LRT, tarp kurių vis mažiau lieka skirtumo, nes ir tie, ir tie neliečiami.
O savo šalių tikrieji šeimininkai staiga patapo diktatoriais, kaip antai - Lukašenka, Putinas ar koks kitas iš Šiaurės Korėjos „berniukas", žinoma, su sąlyga, kad jis ne iš kokios karališkos šeimos arba ne koks nors Arabijos šeichas, nes turintys „mėlynojo kraujo" (o dar geriau - naftos telkinių) karaliai arba sultonai, mums, demokratams, tinka net tada, kai pjausto galvas žurnalistams nevidonai arba moteris užmėto akmenim, kažkodėl tais atvejais demokratai nestaugia apie terorą, nes jiems kažkodėl tai viskas dzin...
Pardon, suklydau: būna išskirtinių atvejų! Tais atvejais, kai draudžiama LGBT ar neleidžia kumpanosiams lipti klumpakojams ant galvos, o juo labiau - narkotikais svaigintis nuolatos, būna, pasitaiko, kad per demokratinį pasaulį nusirita pasipiktinimo banga, su sąlyga - jei ji suorganizuota iš anapus, o ne iš čia, nes vietinių avių bliovimo pasaulio galingieji nesiklauso, jei kas ne laiku ir ne vietoje išsišoka - tuoj pat gauna per ausį, net jei esi Vengrijos ar Slovakijos premjeras ar net Lenkijos koks veikėjas trenktas...
P.S. O jei kalbėsime rimtai: ar kartais neatrodo, kad kažkas su mūsų demokratine sistema yra labai labai negerai? Kitaip paaiškinkite man, proto bokštai, kokiu būdu komunistinė ir diktatoriška Kinija per kelis dešimtmečius staiga tapo super galinga valstybe, net visokias kapitalistines amerikas palikdama užpakalyje! (Dabar turėtų įšokti į sceną Matukas su Žvygio šaika ir žviegti: „O mes padarėme Kiniją!!!")
