1 nuotr.Žinau, kad aiškinasi, o tiksliau - teisinasi, tiktai bailiai, bet aš per daug gerbiu savo „Respublikos" portalo bei „Vakaro žinių" dienraščio Skaitytojus, kurių, prisipažinsiu, kasdien vis labiau mažėja. Galbūt jau išmiršta po biški arba jau pavargo kariauti su kvailiais bei jų daromomis visokiomis nesąmonėmis... O gal mano tėvynainius valdžia išmelžė taip, kad dažnas nebeturi net kelių dešimčių eurų vieninteliam lietuviškam dienraščiui užsisakyti, nes dabar svarbiausia visiems yra gynyba, kuri labiausiai pasiteisina per puolimą.
Pardon, kad vietoj savęs kaltinu kitus, matyt, irgi nuo valdančiųjų užsikrėčiau puikybės manijos bacilomis. Ko gero, pats kaltas, kad nebemoku su savo auditorija bendrauti. (Tarkim, su tais, kurie piktinasi, kad priėmiau į darbą Celofaną.) Nesuprantu, kodėl sutartinai staiga visi užmiršo, kad mūsuose vis dar tebegalioja nekaltumo prezumpcija ne tik spėjusiems pasislėpti po deputatų neliečiamybės statusu, bet ir atlikusiems bausmę? Ar kas kada suskaičiavo, kiek laisvėje trainiojasi ir dar drįsta mokyti mus kaip toliau gyventi, praradus ir nusispjovus į savo valstybinius interesus?
Aišku, lengviausia savo tėvynainių, lietuvių, atsisakyti, išvejant juos į užribį arba į tolimus kraštus. Tik su kuo tada mes čia, Lietuvoje, pasiliksime?! Su imigrantais ir vagimis, įsitaisiusiais „šiltose vietelėse" valdžioje? Suprantu, kad, prisiveržus prie lovio, yra sunku nevogti. (Juk nieks nemėgsta baltų varnų!) Bet aš jų vietoje per rinkimus taip ir pasakyčiau: „Iš pradžių pasirūpinsiu savimi, po to - savo šeima ir draugais, o jei kas liks po to - viskas Lietuvai ir vardan jos gerovės!" (Tada naujai iškeptų politikų bent melagiais ir apgavikais nieks nebevadins, o jei per daug įsisiautėtų, galėtų choru rėkti: "Stop! Nes tuoj mums nieko nebeliks...")
O ką? Kam slėpti tai, ką visi politikai daro be gėdos ir sąžinės: kad ir tas pats Trampas, kurio draugelis net kelis milijardus užsidirbo per savaitę, kai šis iš pradžių sumaištį Niujorko akcijų biržoje sukėlė, o po kelių dienų beprotiškus tarifus muitams staiga atšaukė. Ką jau bekalbėti apie ginekologės Uršulės „makles" su Pfizer skiepais? Galima tik spėlioti: kiek milijardų ji iš mūsų kišenių išsikrapštė? (Dar gerai, kad taip uoliai nesikrapštė ten, kur pagal specialybę priklauso, nes vaikščiotume šiandien išsižergę, kaip tolimojo plaukiojimo jūreiviai.)
Užtat galima pasidžiaugti, kad „Respubliką" mūsų oponentai ne tik skaito, bet ir įdėmiai seka. Ar pamenate, koks „šaršalas" kilo, kai įteikiau Antanui „Celofanui" spec.koro pažymėjimą? Sujudo sukruto ne tik mūsų konkurentai, bet ir politikai, kurie iki tol mūsų kritiką ignoravo ir vaizdavo, kad „Respublika" nebeegzistuoja. Nors jiems kažkodėl visai nekliūna, kai per TV kalbina tokius „ekspertus" kaip apsivogęs buvęs diplomatas Puklevičius arba Medalinskas, pirkęs už Anglijos ambasados lėšas sau prezervatyvus. (Tikiuosi, asmeniniam naudojimui, o ne perpardavimui.)
Tad belieka priminti seną posakį: „Kaip Danguje - taip ir ant Žemės." O jei dar toje žemėje ganosi tokios klusnios ir naivios avelės kaip mes, piemenų vietoje aš irgi nesusiturėčiau asmeniškai nepasipelnęs: Kokia prasmė nieko sau nesusikombinuoti, būnant valdžioje, jeigu vis tiek visi rinkėjai yra šventai įsitikinę, kad - „Valdžioje visi vagys!" Kaip tokiais atvejais neprisiminsi, kad daugelis apie kitus sprendžia pagal save. Be to, reikia gi kažkaip išrinktiesiems pateisinti savo rinkėjų viltis bei suteiktą pasitikėjimą, ar ne? Kad po to neaiškintų, jog nauja valdžia ir vėl savo rinkėjus apvylė ir nuvylė...
P.S. Pabaigai pastebėsiu, kad bet kuris iš mūsų bet kada gali būti „supakuotas" kaip koks celofanas. O ypatingai tą lengva padaryti, kai mūsų riteriai, kurie tik „iš praeities sau stiprybę seeemia", kovoja, apžergę ne žirgus, o fotelius, kuriuos ne taip lengva iš vietos išjudinti. (Tad belieka tik su nostalgija prisiminti tuos senus laikus, kai visi bendrose komunalkėse „jodavome" ant medinių taburečių...)
