Esu labai spontaniškas žmogus: jei ką sugalvoju - iškart parašau, o tik po to pagalvoju. Nemanau, jog tai yra proto požymis, bet kas kaltas, kad šiandien pasaulis ne protu, o jausmais valdomas?
Na, ką gero aš galėčiau pasakyti apie Lietuvos politikų politiką kaimynų atžvilgiu? Tiesą sakant: nieko! O jei išsamiau...
Pateiksiu kelis elementarius, kad būtų visiems suprantama, pavyzdžius...
...Tupi ant šaligatvio kvailokas pudelis: visas toks orus, pats sau gražus, ramus, sušukuotas. O pro šalį eidamas dvimetrinis mužikas nei iš šio, nei iš to - iš visų jėgų spiria tam žaismingam pudeliui į pasturgalį...
Kaip manot, kokia būtų kitų praeivių reakcija?
...O dabar įsivaizduokite neūžaugą „dvarniašką", kuri it pasiutusi visus praeivius aploja ir vis taikosi įsikibti dantimis į skverną ar net kokio mažiaus skvernelį.
Ar labai nustebtų visi, jei kuris neapsikentęs, užuot bėgęs nuo pasiutusio kiemsargio, spirtų jam į pasturgalį taip, kad tas kaukdamas nuskuostų?
P.S. Ar dar beverta man aušinti burną apie Lietuvą ir jos politikus? (Verčiau eisiu su „Spartanu" pasiskraidyti, kol dar galima visokiems durneliams juo pasinaudoti.)