Zigmas VAIŠVILA: JAV - Rusija - Baltarusija. O kur ir kokia Lietuva?

Abiejų valstybių Prezidentai neatskleidė, dėl ko susitarė. Tai - tikresnė diplomatija, nei šiuolaikinių „politikų" svarbi „veikla" - kasdienis tauškimas dėl savęs parodymo.

Susitikimas truko 2,5 val., o ne skelbtas 7-8 val., kas rodo, kad šalys jau senai derina tarpusavyje rūpimus klausimus. Sureaguota ir į Vakarų žiniasklaidos galimas spekuliacijas - atsisakyta Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino susitikimo tete-a-tete. Vakarų žiniasklaida iškirpo epizodą, kurį nelengva komentuoti - V.Putinas važiavo drauge su D.Trampu JAV Prezidento automobiliu, kuriame yra ir JAV strateginės ginkluotės valdymas.

Šis epizodas ir V.Putinui pasitikti Elmendorfo-Richardsono karinėje bazėje patiestas raudonas kilimas rodo šių Prezidentų tarpusavio pasitikėjimą.

Susitikimo vietos pasirinkimo simbolizmas sietinas ir su tuo, kad ši JAV karinė bazė (jų Aliaskoje šešios), pradėjusi veikti 1940 metais, antrojo pasaulinio karo metais buvo svarbi tiekiant JAV paramą Tarybų Sąjungai. Žuvusių JAV ir TSRS lakūnų atminimas pagerbtas abiejose Beringo jūros pusėse.

Rusijos Prezidentas po susitikimo pasirašė įsaką dėl Sachalin-1. Į šį dujų ir naftos gavybos projektą leidžiama grįžti stambiausiai pasaulyje JAV tarptautinei bendrovei Exxon Mobil su sąlyga, kad ji tieks būtinas technologijas. Manau, kad dėl to JAV panaikins dalį sankcijų Rusijai.

Prasidėjo diskusijos dėl bendrų strateginių interesų ir tarptautinių santykių. Abiem pusėm pavyko išvengti pasaulio perdalintojų etikečių. Anot D.Trampo, tereikia išspręsti Ukrainos klausimą, po ko atsivertų didelės galimybės. JAV ir Rusijos susitarimu šis sprendimas permestas pačiai Ukrainai ir Europai. Tad susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos dar teks palaukti. Tęsinys - D.Trampo susitikime su Vladimiru Zelenskiu.

Paskelbta, kad JAV siekia jau ne paliaubų, bet supranta Rusijos siekį dėl visapusiškos taikos, kad Ukraina turi pasirašyti su Rusija susitarimą dėl taikos, kad šis karas - jau nebe JAV karas. Norite, europiečiai, finansuokite jį, pirkite ginkluotę iš JAV. Ir pirkite iš JAV energetinius išteklius, mokėkite JAV 15 proc. importo muitus. D.Trampas pajuto ES silpnumą ir tuo naudojasi. Tačiau bent kol kas D.Trampui nepavyko prispausti Kinijos, Indijos ir Rusijos.

Didieji pripažįsta jėgą. Kinija pragmatiškai pažadėjo D.Trampui neeskaluoti Taivano klausimo iki jo kadencijos pabaigos. Europiečiai pamatė, kad jų trejų metų neveikimas ir propagandinis užsiciklinimas Ukrainos klausimu bumerangu atsigręžė prieš juos pačius - D.Trampas parodė, kad su Rusija reikia kalbėtis ir ieškoti sprendimų.

JAV pareiškė, kad gali suteikti Ukrainai ir saugumo garantijas, bet ne NATO, į kurią Ukraina nestos. Tad ir mes atsidūrėme padėtyje, kai būtina susimastyti, o kas toliau? Kokia lieka NATO prasmė ir ateitis? Juk JAV pareiškė, kad gana europiečiams gyventi JAV sąskaita.

Ar neišsižergs tarp Vašingtono ir Briuselio Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad sveikina D.Trampo iniciatyvas, bet ragina įvesti Rusijai naujas sankcijas? Juk D.Trampas paskelbė, kad JAV bent artimiausiu metu to nedarys. Ne tik G.Nausėda blaškosi - ir Jungtinės Karalystės bei Vokietijos vyriausybių vadovai keičia retoriką. Ar ne Vokietijos divizija pas mus įkurdinama mūsų sąskaita? Ką ji čia veiks, kai kažkada gal ir atsiras čia su karių šeimomis, jei tarptautinė padėtis taip greitai keičiasi?

Po to, kai prieš pat Aliaskos įvykį D.Trampas paskelbė, kad paskambino Baltarusijos Prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir kad sutiko jo kvietimu atvykti į Baltarusiją, šiukšlininku vaikiškai apsiskelbusiam G.Nausėdai būtina suprasti, kad jo antibaltarusiška retorika ir veiksmai Lietuvos vardu pasiekė liepto galą - belieka būti išmestam į istorijos šiukšlyną.

Jei Lietuvos Seimas skubiai nepanaikins bene kvailiausio ir neatsakingiausio nutarimo paskirti Svetlaną Tichanovskąją Baltarusijos „prezidente", šiame šiukšlyne atsidursime mes visi. Ar skelbsime grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kai Baltarusija imsis saugumo priemonių JAV Prezidento vizito metu? Metas suvokti, iki kokio absurdo Lietuva privesta su savo „užsienio" politika!?

D. Trampas paskelbė, kad supranta Rusijos reikalavimus ne tik dėl rusų kalbos ir stačiatikių bažnyčios Ukrainoje, bet ir dėl Rusijos saugumo užtikrinimo. Tad JAV ir Rusijos derybose aptarti ne tik Ukrainos, bet ir Rusijos strateginio saugumo klausimai, t. y. tai, dėl ko 2021 metais V. Putinas nesusiderėjo su Džo Baidenu (2026 m. vasaryje neteks galios paskutinioji JAV ir Rusijos strateginės ginkluotės ribojimo sutartis).

2021 m. gruodyje V. Putinas D. Baidenui pareiškė, kad Rusija kariaus Ukrainoje, jei nebus užtikrinti Rusijos saugumo klausimai, o D. Baidenas atsakė - pirmyn. Ir Vakarai iš Ukrainos tylomis patraukė diplomatus, duomenis apie būsimą Rusijos puolimą perdavė V. Zelenskiui.

Sunku tapo tiems, kurie temoka vienintelį pirmoko klausimą, kieno Krymas, ir kurie šiuo klausimu grindė visą Lietuvos politiką. Susitikimas Aliaskoje - jau aukštoji matematika, kurios šie pirmokai vargu ar spės pramokti. Nes būtina suprasti šių įvykių ištakas ir tai, kaip gali spręstis ne tik Ukrainos, bet ir bendresni klausimai, ką reiškia JAV saugumo garantijos ne tik Ukrainai, bet ir Rusijai?

Tokiu būdu klausimo dėl Ukrainos sprendimas perkeltas ant jos pečių: norite taikos - pasirašote, nenorite - spręskite patys su Europa ir Rusija. Nes ir Rusijai reikia saugumo. Todėl V. Zelenskis, prieš lankymąsi JAV užsiangažavęs, kad nesutiks su jokiomis nuolaidomis, atsidūrė sunkioje padėtyje - Rusijos spaudimas fronte ir JAV apsisprendimas tiesiogiai nebedalyvauti šiame proksi kare Ukrainoje prieš Rusiją verčia Ukrainą priimti skausmingus sprendimus, mokėti aklo pasitikėjimo Vakarais kainą.

Nėra aišku, kada ir kuris karo veiksmų pabaigos variantas bus pasirinktas: Suomijos kapituliacijos prieš Tarybų Sąjungą (aukojant dalį teritorijų, bet išsaugant valstybę), Vietnamo (palaipsnis JAV išėjimas iš karo, leidžiant Šiaurės Vietnamui užimti Pietų Vietnamą) ar Korėjos padalinimas paliaubų demarkacijos linija (Šiaurės Korėjai netekus 2-3 mln. žmonių ir gyvenimą bei gamybą perkėlus po žeme kalnuose)?

Sprendimas dėl kruvino eksperimento Ukraina parodys naujos tvarkos pasaulyje užtikrinimo rėmus, nes senoji sugriuvo. Todėl karas bent kurį laiką dar tęsis. Nes D. Trampas įgijo JAV naudai vis silpnėjančią Europą. Jei jis šiuos „partneriškus" santykius su ES ir NATO partneriais nutrauks greitai, tai neliks galimybės juos ekonomiškai išnaudoti, o ir Nobelio Taikos premijos siekti.

Valstybių sugyvenimo po antrojo pasaulinio karo tvarką užtikrinusi JTO Chartija nebeveikia. Chartijos 35 straipsnis numato, kad grėsmės ar karo atveju dėl ginčo sprendimo valstybė narė, o ir ne narė (jei ji iš anksto sutinka laikytis taikaus ginčų sprendimo tvarkos) gali kreiptis į JTO. Tačiau Ukrainos atveju šie procesai nevyksta.

Tuo tarpu Rusija tai išnaudojo dėl Donecko ir Lugansko liaudies respublikų. Ukrainos Prezidentui V. Zelenskiui pasirašius 2021-03-24 įsaką dėl Krymo ir Donbaso susigrąžinimo, ir 2022 m. vasario viduryje Ukrainai suintensyvinus Donecko apšaudymą (ESBO puslapyje tai fiksavo Minsko susitarimų vykdymą kontroliavę ESBO stebėtojai) ir pradėjus šių sričių gyventojų evakuaciją, Rusija tik 2022-02-21 d. pripažino DLR ir LLR, kai šios kreipėsi į Rusiją dėl jų žmonių apgynimo.

1994 m. Budapešto memorandumas draudė Rusijos Federacijai, Jungtinei Karalystei ir JAV grasinti arba naudoti karinę jėgą ar ekonominę prievartą prieš Ukrainą, Baltarusiją ir Kazachstaną, „išskyrus savigynai ar kitaip pagal JTO chartijos nuostatas". Štai tokia dabartinė pasaulinė karinių konfliktų sprendimo tvarka.

Beje, Minsko susitarimus Ukraina pasirašė ne su Rusija, o su DLR ir LLR, kurios pagal šiuos susitarimus turėjo likti Ukrainos autonominėmis sritimis. Tačiau buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Prancūzijos Prezidentas Fransua Olandas prisipažino, kad jie net nesiruošė vykdyti Minsko susitarimų.

Tad kieno naudai veikė Prezidentas Petro Porošenko, šiose srityse nutraukęs Ukrainos valdžios ir teisėsaugos institucijų veikimą, pensijų mokėjimą? Kodėl 2014 metais Ukrainos kariuomenei buvo įsakyta išeiti iš Krymo ir viską palikti?

1989-1991 metais ir Tarybų Lietuvos, ir atkurtos Lietuvos parlamentai naikino Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, Sniečkaus (dabar - Visagino) tarybų sprendimus dėl jų autonomijų, įvedinėjo tiesioginį jų valdymą, bet nenutraukė ten valstybės institucijų ir teisėsaugos veiklos.

Todėl Ukrainos ura-patriotai Lietuvos valdžioje turi atsigręžti į Lietuvą. Ir atsistatydinti. Ne tik dėl jų „tarptautinės" politikos fiasko, bet ir dėl jų neteisėto buvimo valdžioje. 2024 m. spalio 14 d. rinkimų stebėtojams Gediminui Ustinavičiui ir Zigmui Vaišvilai VRK raštu patvirtino, kad rinkėjų parašai „Rinkėjo puslapyje" neatitinka įstatymo reikalavimų elektroniniams parašams. Tad Respublikos Prezidento rinkimuose neįmanoma buvo patikrinti kandidatų parėmimo parašų - visi 8 šių rinkimų kandidatai neturėjo teisės dalyvauti rinkimuose.

2024 m. Seimo rinkimuose stebėtojai nustatė, kad buvo atspausdinta ne 100 proc., bet 130 proc. pirmo turo rinkimų biuletenių, kad pertekliniai 30 proc. biuletenių buvo naudoti išankstiniame balsavime ir nebuvo apskaitomi, kad I turo metu beveik trečdalyje rinkimų apygardų, kurių duomenis stebėtojams pavyko gauti, per 20 proc. biuletenių rinkimų apygardos neperdavė apylinkių komisijoms ir nebuvo vykdoma šių biuletenių apskaita, kad VRK informacinė sistema, privalanti užtikrinti griežtos atskaitomybės rinkimų biuletenių apskaitą, to nedaro. Tik balsavimo dieną duomenys įvedami į ją, o šiuos duomenis galima keisti atbuline data.

Todėl kas nors, esantys valdžioje, išdrįskite pasakyti, kad esate teisėtai išrinkti. Tuomet drauge ir jūsų prašymu tikrinsime rinkimų duomenis.

Baigiant, patikslinsiu Vito Tomkaus straipsnį apie įvykdytą, anot jo, mafijinį Lietuvos užvaldymą, tęsiamą ir taip organizuojamais valdžios „rinkimais". Vytautas Landsbergis su bendraminčiais konservatorių partiją įsteigė tik 1993 m. gegužės 1 d., t. y. tuomet, kada po pralaimėtų 1992 m. spalio 25 d. rinkimų į Seimą drauge su Gediminu Vagnoriumi ir Sąjūdžio trupiniais žūt būt siekė susigrąžinti valdžią. Tai jiems pavyko 1996 metais.

O „Lietuvos aidą" steigė ne konservatoriai. Šis valstybės laikraštis buvo atkurtas 1990 m. gegužės 8 d.  V.Landsbergio iniciatyva valstybės vardu ir valstybės lėšomis. 1992 m. griūvant pirmajai G. Vagnoriaus vadovaujamai Vyriausybei, šio Ministro Pirmininko potvarkiu už simbolinius įkainius buvo leista „Lietuvos aidą" privatizuoti jo redakcijai. Taip į privačias rankas pateko šis valstybės laikraštis su pastatu Maironio gatvėje

Vilniuje. 1991 m. lapkrityje „Respublikai" paskelbus apie KGB agentą „Juozą", netrukus „Lietuvos aide" prasidėjo KGB „voratinklio" publikacijos su informacija apie kairiųjų pusės Aukščiausiosios Tarybos deputatų pavardėmis. Informaciją skelbė ir deputatai, kurie buvo Balio Gajausko vadovaujamos Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos KGB veiklai tirti nariai.

Ši kova dėl valdžios, nepavykęs bandymas Aukščiausios Tarybos Pirmininkui V. Landsbergiui suteikti stipraus Prezidento galias baigėsi šio parlamento pirmalaike griūtimi ir Seimo rinkimais 1992 m. spalio 25 d. Tą dieną Tauta referendume patvirtino ir Aukščiausiosios Tarybos paruoštą kompromisinę Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Taigi, kaip manos iš dangaus, laukdami naujos Vyriausybės ir naujos Seimo vadovybės, prisiminkime Bernardo Šou mintis: „Demokratija - tai oro balionas, kuris kabo jums virš galvų ir verčia spoksoti į viršų, kol kiti žmonės naršo po jūsų kišenes."