Zigmas VAIŠVILA: Kodėl leidžiamės vedami į dujų kamerą?

Gazos sektoriaus gelbėjimo pretekstu Iranas tęsia Izraelio apšaudymą, o JAV Iranui siūlo iki 50 mlrd. USD pagal sutartį dėl Irano branduolinės programos.

Po šio karo, Kanadoje vykusio G7 susitikimo, tapusio G6, po NATO „samito" Hagoje, dalyvių lankstymųsi ir liaupsių Donaldui Trampui tampa akivaizdu, kad:

a) Vakarų šalys, įskaitant ir JAV, pasirungusios karo veiksmais ir ginkluote su Rusijos-Irano-Pakistano-Kinijos ašimi, netrokšta pačios tiesiogiai dalyvauti kare;

b) kitos NATO šalys karine prasme be JAV ne kažko vertos;

c) į karą įkišta ir apgauta Ukraina paliekama likimo valiai;

d) JAV traukiasi iš Ukrainos „klausimo" ir siekia šios kruvinos agonijos tęsinio Ukrainos ir kitų Europos šalių sąskaita, karo įrankius perkant iš JAV;

e) JAV ne tik neįveikė Jemeno husitų, bet ir nebediktuoja visam pasauliui;

f) svarbius klausimus Donaldas Trampas derina ne su NATO šalimis, bet su Vladimiru Putinu;

g) viršila D. Trampas jo komandų nevykdančius „eilinius" gali apdovanoti ir viešu „matu";

h) D. Trampas, Emanuelis Makronas, Fridrichas Mercas ir kiti panašūs valstybių vadovai savo viešai skelbtą nuomonę per naktį gali pakeisti į priešingą.

JAV nuėmė sankcijas „Rosatomui" dėl AE statybos Vengrijoje.

Ar aiškus D. Trampo atsakymas dėl NATO sutarties 5-o straipsnio taikymo „partneriams"? Aiškesnis jau neslepiamas jo siekis gauti Nobelio taikos premiją.

Panašu, kad suvedžiotos ir pamestos Ukrainos klausimas taip pat jau nuspręstas. Rugpjūčio pabaigoje baigiasi JAV Prezidento Džo Baideno administracijos Ukrainai skirta pagalba. Gal po kruvino rudens išvysime ir spektaklį dėl karo Ukrainoje pabaigos? Ukrainos valdžia Konstitucijos dieną dalino Ukrainos Konstituciją be dalies jos straipsnių turinio...

Tokiu atveju pagalbos Ukrainai trupintojai turi skubėti - šios galimybės jiems užsidarys.

O mes, Lietuvos žmonės, ieškokime atsakymų į klausimus, kodėl karinės išlaidos vykdomos be strategijos ir už keliagubas kainas, beatodairiškai skolinantis ir didinant mokesčius?

Šie veikėjai puikiai supranta, ką daro ir kad už visa tai gali tekti atsakyti. Arba sprukti iš Lietuvos. Kaip Gabrieliui Landsbergiui. Todėl ir neadekvačių ministrų Dovilės Šakalienės bei Kęstučio Budrio paskyrimai patvirtina, kad juos pasirinkusieji supranta, kaip pavojinga jiems patiems tai daryti (pasirašyti sandorius) ir kalbėti (visiškai nusišnekėti, provokuoti Rusijos agresiją prieš Lietuvą). Kas bus toliau? Juk net D. Trampas viešai pareiškė, kad nereikia bijoti Rusijos puolimo. Kol jis bus JAV Prezidentu. Tik kuo greičiau mokėkite tuos 5 BVP procentus!

Policijos reidai Vokietijoje į 170 interneto komentatorių namus dėl jų kritikos naujajai valdžiai rodo, kur link mus veda. Korumpuotų ir dalykine prasme beviltiškų Europos šalių ir ES vadovų desperacija ir argumentų neturėjimas - akivaizdūs. To nemato tik nenorintys tai matyti ar neturintys tam laiko. Todėl ne valstybių, o jų valdžių savigynai valdomos demokratijos šalyse eskaluojama antirusiška propaganda, kuria prisidengiant, priimami „demokratiški" įstatymai, atvirai ruošiami nelojalius asmenis žudyti turintys ginkluoti „patriotai".

Vilniaus 1 policijos komisariato vyresn. tyrėja Oksana Gigevičienė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano pareiškimą, žudymą pavadinus "kraštutinių priemonių taikymu". Netikrintos konkrečios aplinkybės, neapklausti tie veikėjai, iš jų neišreikalauti nežinia kam nelojalių asmenų sąrašai. Skundą pateikiau Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei.

Šauliai save vadina Landsbergio kariuomene. Prasidėjo tai, 1990 m. spalio 5 d. susprogdinus skulptoriaus Broniaus Vyšniausko paminklą „Kryžkalnio Motina". 2018 m. sausio 3 d. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime Vytautas Šustauskas ir Žilvinas Razminas paliudijo, kad tai įvykdyta Vytauto Landsbergio nurodymu, perduotu jiems per Andrių Tučkų. Už 1000 USD atlygį, kurio pusė liko nesumokėta.

Po šių liudijimų V. Landsbergis ir A. Tučkus nesikreipė dėl šmeižto. Signatarė Nijolė Oželytė „Kryžkalnio Motinos" susprogdinimą pavadino labai žemu įvykiu, kokius daro tik Rusija...

V. Šustauskas knygoje „Laisvė ir kraujas" (2006 m.) aprašė, kaip 1991 m. sausio 13 d. Aukščiausioje Taryboje savanoriai iš Panevėžio jam siūlė imtis sunaikinti 10 pagrindinių V. Landsbergio politinių oponentų - A. Brazauską, K. Prunskienę, V. Beriozovą ir kitus. Sąraše buvo nurodytos ne tik pavardės, bet ir vietos, adresai, kur šie asmenys gali slėptis.

Pasipiktinusi dėl Nobelio Taikos premijos skyrimo TSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui, Norvegų tauta savo taikos premiją skyrė Lietuvių tautai, kuri 1991 m. sausyje taikiai apgynė Lietuvos laisvę. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis nusprendė, kad jis turi valdyti šią, mūsų tautai skirtą, premiją.

Iš Artūro Skučo knygos „Pėstininko užrašai" (2012) sužinojau, kad A. Skučas ir V. Landsbergis dar prieš 1990 m. balandžio 20 d. įvykius spaustuvėje Maironio gatvėje Vilniuje žinojo, kad TSRS vidaus kariuomenė panaudos karinę jėgą prieš mus, be ginklų saugojusius paskutinę Lietuvos valstybės kontroliuotą spaustuvę. ŽINOJO, bet NUSIUNTĖ MUS TEN.

Divizijos štabo viršininkas Dmitrijus Mironenko tiesiogiai nurodė pulti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos ir TSRS liaudies deputatą Zigmą Vaišvilą. Sausio 13-osios bylos 4 ir 5 tomai patvirtina, kad Respublikos prokuroro Artūro Paulausko nurodymu dėl šio 20 Lietuvos piliečių sužalojimo iškelta baudžiamoji byla 1990 m. gegužės 25 d. buvo perduota TSRS karinei prokuratūrai. Baltarusijos prokuratūrai Lietuvos prokuratūra perdavė Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio nužudymo bylą... G. Žagunį nužudę milicininkai broliai Fajasiai Baltarusijoje buvo išteisinti.

1993 m. liepos 31 d. protestuodami dėl V. Landsbergio prarastos valdžios, ginkluoti Jono Maskvyčio vadovaujami Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos savanoriai savavališkai išėjo į pakaunės Altoniškių mišką. Savanoriai atsisakė prisiekti išrinktam Lietuvos Prezidentui Algirdui Brazauskui, kuris vėliau tvirtino, kad buvo sulaukęs tiesioginių grasinimų savo gyvybei. Audrius Butkevičius nedelsdamas grįžo iš Turkijos, pasirašė įsakymą dėl jų grįžimo į dislokacijos vietą ir susitarė su savanoriais, kad jie nutraukia maištą.

A. Butkevičiui susiskambinus su Sauliumi Pečeliūnu, šis susisiekė su V. Landsbergiu. Po to savanoriai maištą tęsė. V. Landsbergis knygoje apie 1993 m. savanorių maištą rašė, kad savanoriai su ginklais į mišką išėjo grybauti, tačiau kažkodėl dėl maišto apkaltino Rusiją. 1993 m. rugsėjo 22 d. signatarų Algirdo Patacko ir Nikolajaus Medvedevo vadovaujami mūsų parlamentarai įtikino savanorius baigti maištą.

2000 m. spalio 2 d. J. Maskvytis nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme tik už neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų įsigijimą, laikymą ir realizavimą. 1993 m. spalio 30 d. prie maištininkų stovyklos sodyboje nušauta Žaneta Sadauskaitė. Kaltu pripažintas vienas maištininkų Haroldas Valaitis.

Pasibaigus maištui, suimtas jo dalyvis Remigijus Kuršas. Pabėgo iš areštinės ir netrukus rastas iškritęs iš trečio aukšto. 1994 m. lapkričio 6 d. sprogdintas Bražuolės geležinkelio tiltas. Atsitiktinumo dėka išvengta traukinių avarijų. Geležinkelio apsaugos būdelėje nusišovė buvęs maišto dalyvis Irmantas Ruplys. 1996 m. Kauno SKAT rinktinės štabo pusrūsyje rastas nusišovęs štabo vyr. sandėlininkas Edmundas Simanavičius.

1997 m. sausio 31 d. nužudytas Juras Abromavičius, tyręs pakaunės savanorių maištą. Nužudymo bylą tyręs prokuroras A. Marcinkevičius buvo nušalintas nuo tyrimo. 2007 m. gruodį Seimas balsų dauguma pritarė Seimo komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti išvadoms: „J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais šių partijų nariais".

Komisijos išvadose taip pat teigiama, kad J. Abromavičius buvo surinkęs duomenų apie savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą. Prokuratūra tyrimą dėl J. Abromavičiaus nutraukė 2006 m. rugsėjį, konstatavus, kad jo žmogžudystę įvykdęs asmuo pats yra nebegyvas, o su konservatoriais susijusių įtariamųjų žmogžudystės užsakymu kaltei įrodyti nesurinkta pakankamai įkalčių, todėl bylos tyrimas sustabdytas.

J. Abromavičiaus nužudymo bylos senaties terminas suėjo 2017 m. 1997 m. vasarą maudydamasis nuskendo maišto dalyvis Rumšiškių kuopos vadas Kornelijus Rudauskas; mirė karininkas Gediminas Pulokas. 1997 m. gruodžio 10 d. nusišovė J. Abromavičiaus nužudymo bylos įtariamasis Vladas Grybauskas. 1998 m. Varėnoje nusišovė dar vienas maišto dalyvis Remigijus Kazokaitis.

Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai) įkurta 1993 m. gegužės 1 d.

Kodėl nužudyti „Mažeikių naftos" direktorius Gedeminas Kiesus, jo sūnus ir vairuotojas?

Seime nagrinėjamas įstatymo projektas dėl papildomų Lietuvos sankcijų Baltarusijai ir Rusijai. Lietuvos užsienio reikalų ministras spręs, kam bus neleista naudotis savo turtu ir lėšomis, negauti jokių lėšų, jei palaiko asmeninius ar kitus santykius su sankcionuotais Baltarusijos ir Rusijos asmenimis.

O jei tie mūsų asmenys, pvz. yra giminaičiai ir net nežino, kad, kažkokio Kęstučio Budrio nuomone, jų giminaitis kažką padarė? Ar Ingrida Šimonytė, nutraukusi „Belaruskalij" trąšų tranzitą per Lietuvą ir tokiu būdu įgyvendinusi Rusijos saugumo operaciją, siekiant iki 2022 m. vasario 24 d. finansiškai ir politiškai parklupdyti Baltarusiją, bus įrašyta į šį sąrašą? Duomenis apie tai pateikiau Lietuvos Generalinei prokuratūrai.

Po JAV Prezidento atstovo Ukrainai Keito Kelogo vizito į Baltarusiją žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Baltijos šalys atnaujins prekių tranzitą iš Baltarusijos ir Rusijos. Įdomu, ką galvoja Gintautas Paluckas? Juk prieš Lietuvą dėl „Belaruskalij" tąšų tranzito nutraukimo - dvi arbitražo bylos. 12 ir 15 milijardų eurų.

Ar K. Budrys į tokį sąrašą įrašys Rusijos valstybės paslaptį Dalią Grybauskaitę, kurios patarėju dirbo ir kurios dėka tapo Lietuvos VSD direktoriaus pavaduotoju?

Primityvus ir tiesmukas mūsų Tautos Atgimimo istorijos perrašymas, esant gyviems jos kūrėjams ir dalyviams, ir dirbtinai eskaluojama rusofobija yra skirti mūsų gąsdinimui, skaldymui ir valdymui.

Sąjūdžio Seimo tarybos narys poetas Marcelijus Martinaitis 1991 metais rašė: „Kada nors bus rašoma Atgimimo istorija, tik ar kas žinos ir supras, kas buvo tie Sąjūdžio pirmeiviai, apkalbėti „agentais", „parsidavėliais", kas galėjo taip išjudinti Lietuvos žmones iš įšalo? Kažkada galvodavom, kad užtenka nutildyti apie 100 inteligentų, ir komunistų partija galėtų švęsti pergalę. Gal pusė tų žmonių, pirmosios kartos sąjūdininkų, jau vienaip ar kitaip apkalbėta. Diegiama mintis, jog buvo bloga, įtartina Sąjūdžio pradžia, gal net paties saugumo įsteigta, nes viskas prasidėjo, kai AŠ ar MES kur nors užkopėme ant pakylos. Lietuva neturės savo didžių laikotarpių, kai istorija vis bus perrašoma pagal kieno nors asmeninius įgeidžius. Tikriausiai nebus galima skelbti visų Pirmojo Sąjūdžio nuotraukų arba teks ne vieną veidą užtušuoti, kaip dabar daroma dar tik žodžiais. Panašiai darydavo sovietai - užtušuodavo grupinėse nuotraukose žuvusius kosmonautus, Sibire savo pačių nupiltus bendražygius. Ar ir vėl neturėsime istorinių ištakų, vaizduodami Europos elgetas?"

Ši pranašystė tampa tikrove. Profesorės iš Vokietijos Aleidos Asman nuomone, atminties, kaip kultūrologijos sąvokos, individualios ir kolektyvinės atminties formavimo analizė grindžiama tuo, kad socialinės grupės neturi kolektyvinės atminties, kad jos ją susikuria: „Bendri praeities atskaitos taškai ir kultūrinės tradicijos padeda tokiems kolektyvams susikurti bendrą tapatybę (mes), kuri... tėra dalyvavimas, apimantis mokymąsi, identifikaciją ir kitas priklausomybės formas."

Frydricho Nyčės nuomone, esminė taisyklė, renkantis praeities atskaitos taškus -svarbiausia sukurti herojišką grupės įvaizdį ir jį sureikšminti mitiniais priešo vaizdiniais. Psichologiškai ypatingas vaidmuo tenka gebėjimui prisiminti trauminius įvykius, kurių akivaizdoje „savaime užsidaro suvokties vartai". Taip ir gyvename.

Istorijos perrašinėjimas, praeities vienpusiškas atvaizdavimas ir dirbtinis tariamo patriotizmo skatinimas - tai sąmoningas manipuliavimas mumis. Tačiau tai nereiškia, kad mes, kaip avys, turime klusniai visa banda eiti į dujų kamerą, suvokdami, kur mus veda.