Zigmas VAIŠVILA: Mąstantys, užsičiaupkite!

Įdomesnis ir prasmingesnis būtų klausimas, kodėl Ukraina jį be šūvio atidavė Rusijai? Nelabai mąstančios personos. Neatsakingos ir nelaisvos savo veiksmuose. Nors prisiekusios tarnauti „žmonių gerovei".

Dėl eilinių 13-os kontrabandos gabenimo balionų prie Baltosios Vokės sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas, sutrikdyti 6000 keleivių skrydžiai. Lyg nebūtų žinoma, kad kontrabanda oro balionais ir dronais - tai mūsų pasieniečių darbo kasdienybė. Iškirskime ir savus miškus, bet neimportuosime medienos iš Baltarusijos.

Importuokime kalio trąšas su gyvsidabriu iš Maroko (turiu tai patvirtinančius sertifikatus), bet nepirksime jų iš Baltarusijos. Sumokėkime kelias dešimtis milijardų eurų už „Belaruskalij" Lietuvos monopolizuoto deficitinių pasaulyje kalio trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimą po arbitražo teismų sprendimų ir žlugdykime „Lietuvos geležinkelių" bei Klaipėdos uosto darbą, bet neleisime Lietuvos prokuratūrai tirti Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės veiksmų, nuo 2022 m. vasario 1 d. nutraukiant šį tranzitą, ignoruojant rašytinius perspėjimus Lietuvos Vyriausybei ir VSD, kad to siekia Rusijos spec. tarnybos (įrodymus pateikiau Generalinei prokuratūrai).

Net Gabrielius Landsbergis nusišalino nuo šios provokacijos įgyvendinimo.

Lietuvą „valdančios" marionetės nusprendė būti europietiškos isterijos dėl rusiškų dronų priešakyje, nors įrodymai, kad juos siunčia Rusija, nepateikiami. Gal Gintautas Paluckas nušalintas nuo Ministro Pirmininko pareigų, nes jis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams š. m. kovo 17 d. patvirtino, kad nuolat gendantys kabeliai Baltijos jūroje išvis buvo nutraukti.

Dronų isterijos priepuolyje vėl viešai primintas šis melas nemąstantiems, kad kabeliai nutraukti ir kad tai padarė rusišką naftą pervežantis „šešėlinis" tanklaivis su velkamu inkaru!

Kiek gi mus maitins šiais primityviais melais, ko tuo siekiama? Matyt, I.Ruginienė dar paklusnesnė Ministrė Pirmininkė, lyginant su G.Palucku. Kaip ir D.Šakalienė - mūsų krašto gynėja, K.Budrys - mūsų interesų užsienyje atstovas.

Neprastūmė U.von der Leyen eilinės primityvios aferos - statyti Europoje dronų sieną. Nieko naujo - 2014 m. Maidano „didvyris" Arsenijus Jaceniukas, po perversmo užsienio kuratorių dėka tapęs Ukrainos Ministru Pirmininku, skyrė milijardus sienai tarp Ukrainos ir Rusijos statyti. Nei sienos, nei milijardų...

O ką jau bekalbėti apie korupciją karo priedangoje - nepalyginamai didesnės galimybės. Viktorijos Niuland prisipažinimu ir Prezidento Donaldo Trampo patvirtinimu, šiam perversmui Ukrainoje įgyvendinti JAV skyrė 5 mlrd. USD. Kurį laiką D.Trampas ir V.Zelenskis viešai nesutarė, kiek Džo Baideno vadovaujama JAV administracija skyrė Ukrainai karo reikalams nuo 2022 m. - 300 ar 170 mlrd. USD?

Dėl šių skaičių, matyt, išsiaiškinta, kai D.Trampas prispaudė V.Zelenskį pasirašyti Ukrainos sandorį su JAV dėl Ukrainos išteklių dėl 300 mlrd. USD skolos. Bent iš dalies šį skirtumą paaiškino Rusijos prankerių Leksuso ir Vovano eilinė auka - patrolinta demokratė buvusi JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose ir atleista USAID vadovė Samanta Pauer (Samantha Power), tariamai Ukrainos Prezidentui Petro Porošenko paaiškinusi apie gerus laikus „prie Baideno", pasigyrusi 15 tūkst. USAID pavaldinių veikla Ukrainoje nuo 1992 m., papasakojusi, kaip finansavo „nepriklausomus" žurnalistus Maidano metu ir kaip nuo 2022 m. Ukrainai kiekvieną mėnesį skirdavo net 1,5 milijardo dolerių grynaisiais.

Jokių ataskaitų JAV Kongresui apie pinigų panaudojimą neteikdavo. Per Pasaulio banką gaudavo papildomas garantijas, nes JAV finansų departamentas kas mėnesį tam skirdavo „tik" 1 mlrd. USD.

Ar įsivaizduojame, kiek tokių ir panašių saitų sieja V.Zelenskį ir su Europos „partneriais"? Ar ne tai yra pagrindinė priežastis, verčianti Europos „lyderius" taip blaškytis, ypač po to, kai JAV Prezidentas D.Trampas pasakė, kad Ukraina - tai Europos problema, o Europa neapsisprendė Ukrainos rėmimui paskolomis panaudoti areštuotus Rusijos Centrinio banko rezervus?

Prancūzijoje vyksta masiniai protestai ir riaušės (nelyginkime su lietuviškomis „riaušėmis") - „Blokuokime viską". Tokia reakcija į biudžeto taupymo planus ne karo išlaidų, o žmonių sąskaita. Visoje šalyje - gatvių blokados, degantys šiukšlių konteineriai, stabdomas viešasis transportas. Prezidento Emanuelio Makrono populiarumas - 15 proc.

Todėl galimybė „kariauti" užsienio fronte - jam išsigelbėjimas. Tačiau ir spec. operaciją prieš rusišką naftą gabenusį „pilkąjį" tanklaivį (nedraustą Anglijoje) teko nutraukti kitą dieną po „popieriniam tigrui" vadovaujančio diktatoriaus Vladimiro Putino viešo komentaro. „Lufthansa" ruošiasi atleisti 2 tūkst. darbuotojų Rytų Vokietijoje.

Tad kažkaip reikia maskuoti problemas. Patogiausia žmonių dėmesį nukreipti į užsienio priešą. Kaip ir prieš rinkimus Moldovoje. Kurti baimę žmonėms ir per baimę juos valdyti.

D.Trampui atsiribojus nuo įvykių Ukrainoje ir Europoje (išskyrus dujų, naftos ir ginkluotės pirkimą iš JAV įmonių), aiškėja, kad Europos „lyderiai" neturi jokios strategijos, iki ausų paskendę melo ir korupcijos liūne, pradeda suvokti, kad be JAV priedangos karui neturi, ką mums pasiūlyti. Todėl ir daro tai, ką temoka - paskubomis kurpia primityvias pasakėles.

Didelė visuomenės dalis nebepasitiki savimi ir nesugeba kritiškai mąstyti, per taip vadinamą „covid-19" pandemiją priversta ir įpratinta aklai tikėti valdžios skelbiamu „mokslu". Valdžioje atsidūrę statytiniai, būdami neadekvatūs jų užimamoms pareigoms, neturi ir pasirinkimo. Jiems užsienio priešas būtinas, kad gąsdinti visus ir naudotis paskutine proga pasinaudoti savo pareigomis.

Kodėl 1960 - 1980 metų Vakarų šalių lyderiai, būdami patyrę politikai, siekė ne konfrontacijos su branduoline Tarybų Sąjunga, bet elgėsi santūriai, mažino įtampą ir didino bendravimą?

Gal jie atsiminė pasibaigusį II pasaulinį karą, suvokė galimas konfrontacijos pasekmes? 1956 metų įvykiai Vengrijoje ir 1968 metų įvykiai Čekoslovakijoje parodė, kad Vakarai nepereina į tiesioginę priešpriešą su TSRS. Nepamirškime ir karų Korėjoje, Kinijoje, Vietname, Kambodžoje... Tik po TSRS išardymo NATO buvo įsidrąsinusi Jugoslavijoje.

Kodėl turime manyti, kad galime aklai pasitikėti dabartiniais akivaizdžiai neatsakingais ne tik Rusijos, bet ir Vakarų lyderiais, kurie nežinia ko siekia? Ir jie, būdami tik statytiniais, vargu, ar žino ne tik mūsų, bet ir savo ateitį, tarkim, bent po 10 metų?

Vakarai skelbia apie paramą Ukrainai, o „DW" skelbia, kad Prancūzija, Ispanija, Belgija ir Olandija už sankcijomis Rusijai pabrangintas skystas dujas, naftą ir jos produktus nuo 2022 metų Rusijai moka daugiau, nei remia Ukrainą. Todėl ir kuriami įvairūs mitai, kad nekalbėti apie šiuos akivaizdžius Vakarų „demokratišką" politiką demaskuojančius faktus.

Ir Lietuvoje vyksta kova už buvimą statytinių valdžioje, kad dar paplaukioti finansiniuose karo isterijos srautuose. Kito paaiškinimo nematau. Nes viskas, kas susiję su mūsų valstybingumu, - jiems antraeiliai faktai. Prieš 35 metus 1990 m. spalio 9 d. buvo atkurta Lietuvos muitinė. Sienų kontrolė buvo vienas esminių Vakarų reikalavimų Lietuvos valstybės pripažinimui.

Ar prisimins tai šių dienų mūsų „valstybininkai"? Ar bus taip, kaip Marcelijaus Martinaičio dienoraščiuose parašyta 1995 metais: "Save vadinantys patriotais labai džiūgauja, jeigu kas pradeda tvirtinti, jog 50 metų Lietuvoje nebuvo nei kultūros, nei mokyklos. Juk to siekė sovietiniai okupantai, kaip caro valdžia XIX a. ... Ir bolševikai kalė į galvas, kad ir Nepriklausomoje Lietuvoje nieko nebuvo ir negalėjo būti. Panašiai apie bolševikmetį sako kai kurie „patriotai", visą tą laiką pratupėję krūmuose ir išlindę, kai pavojus praėjo. Savo didžiausiu nuopelnu jie laiko tai, kad „tada nieko nedarė", kol staiga iššoko kaip bezdamas iš butelio, kuris pusę amžiaus buvo užkimštas. ... Jei jų klausytume, tai niekada nesuprastume, kokiomis pastangomis ir aukomis saugotas kultūros tęstinumas, kiek tai kainavo pavieniams žmonėms!.. Kad nors dešimtadaliu daugiau tada būtų buvę drąsių žmonių, kurie savo narsumą rodo dabar, beviltiškai pavėlavę... Šitaip elgdamiesi mes niekada neturėsime savo tikros istorijos, nes ištisi jos tarpsniai perleidžiami svetimiems... Kelių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorija perleidžiama okupantams, vaizduojant, jog visose srityse buvo tik jų viršus, o lietuviai - tik jų vergai ir pakalikai, išskyrus keletą, kuriuos neseniai ištiko patriotizmas. Kaip dar labiau galima apšmeižti savo tautą?"

Pažiūrėjau LRT filmą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Vargu, ar galėtume šiandien didžiuotis šiuo palikimu, jei ne jo seserys ir... „sovietinė" pagalba. Valerija Čiurlionytė-Karužienė ne tik 1915 m. Lietuvių dailės draugijos įgaliota į Maskvą lydėjo nuo karo evakuojamus brolio paveikslus, o 1919 m. rūpinosi jų grąžinimu į Lietuvą.

Ji viena pati nuvyko į Maskvą ir prasibrovė pas TSRS kultūros ministrę Jekateriną Furcevą, įtikino ją, kad būtina pastatyti M. K. Čiurlionio paveikslams atskirą muziejaus Kaune priestatą, kad šiuos paveikslus turi restauruoti geriausi restauratoriai. Maskvos gatvėse stovėjo milžiniškos eilės norinčių pamatyti į parodą garsiojoje Pavelo Tretjakovo galerijoje atvežtą M.K.Čiurlionio kūrybą.

Po kokiais epušės lapais tirtėjo „kultūrininkai", kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2018 m. sausio 5 d. paskelbė, kad mirusieji aktorius Donatas Banionis, smuikininkas ir dirigentas Saulius Sondeckis, kardinolas Vincentas Sladkevičius bendradarbiavo su KGB? 2018 m. sausio 18 d. atsakymu signatarams Bronislovui Genzeliui, Audriui Butkevičiui ir Zigmui Vaišvilai LGGRTC vadovė Teresė Birutė Burauskaitė patvirtino, kad tai padaryta „žurnalistams ir politikams raginant kuo greičiau tuos KGB dokumentus išviešinti."

Po Z.Vaišvilos kreipimosi dėl šių aplinkybių ištyrimo Seimo valdybos sudarytai Seimo darbo grupei T.B.Burauskaitė patvirtino, kad tai padaryta politikų nurodymu. Seimo nariai neišdrįso paklausti, kas tie politikai?

Pažymą apie kardinolo V.Sladkevičiaus tariamą bendradarbiavimą su KGB surašęs Marius Ėmužis Seime patvirtino, kad ką jau ką, bet V.Sladkevičių tuo kaltinti nėra jokio pagrindo. Ir šiuos įrodymus turiu, tačiau pažymą apie kardinolo „bendradarbiavimą" su KGB M.Ėmužis surašė, o LGGRTC ją paskelbė www.kgbveikla.lt.

Už šį „didvyrišką" pasiaukojimą Seimas M.Ėmužiui 2021 metais skyrė Valstybės Nepriklausomybės stipendiją.
Ne po Lietuvos katalikų bažnyčios ar „kultūrininkų", bet po Z.Vaišvilos kreipimosi Tarpžinybinė Liustracijos komisija priėmė 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą: „komisija negali pripažinti, kad Lietuvos Respublikos pilietis Vincentas Sladkevičius slaptai bendradarbiavo su KGB." Identišką sprendimą po artimųjų kreipimosi ši komisija priėmė ir dėl Sauliaus Sondeckio, Donato Banionio.

Kardinolui V.Sladkevičiui 1991 m. sausio įvykių metu patikėjome saugoti Kovo 11-osios Aktą. Į Aukščiausiąją Tarybą Aktas grąžintas 1992 metų vasarą.

Klausimėlis „valstybininkams". Ar mūsų valstybės atkūrimo Aktą „kgbistui" kardinolui Vincentui Sladkevičiui patikėjęs Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis yra kgbistas?

Prisiminkite šias valstybingumo pamokas, Lietuvos „kultūrininkai", vaikams paaiškinkite šias tiesas.

Ne tik tai, kokie jūs šiandien sau reikšmingi.