Zigmas VAIŠVILA: Ukrainos „galia“ Vladimiras Zelenskis, Lietuvos „galia“ Gitanas Nausėda

Kaip ir karo proga „priglausti" dešimtys milijardų. Kas dar tikite, kad „patriotas" V. Zelenskis gelbės ne save, o šalį, į kurią jis spjovė iškart po išrinkimo 2019 metais, pažeidęs Konstituciją, paleidęs Aukščiausiąją Tarybą ir į naująją už susimokėtas duokles susirikiavus jo įsteigtos „Liaudies tarno" partiečiams?

Žadėjo taiką, bet 2021 metais jo reitingai smuko iki 13 proc. Gelbėjo karas.

Panašiam Lietuvos „antram aukščiausiam pareigūnui" Arūnui Valinskui kukliau sekėsi.

Melu toli nenueisi, tačiau jis būtinas tokiems valdžios siekėjams. Todėl ir mūsuose „nepastebėta", kad 2023 m. rudenį (karo metais!) Kijeve nuteista bent dalis tų, kurie 2014 metų Maidano perversme po susitarimo dėl pirmalaikių rinkimų pasirašymo šaudė į protestuotojų nugaras.

Donaldas Trampas skuba, nes jam reikia rezultatų. Svarbiausia - neprarasti JAV valdymo. Tad paskelbė, kad naikina 92 proc. Prezidento Džo Baideno įsakų, kuriuos už pastarąjį pasirašė speciali mašina. Kova už valdžią JAV aštrėja.

D. Trampui nusispjauti ne tik į JAV proksi karę-Ukrainą, jos valstybingumą, kažkokių apgailėtinų veikėjų vadovaujamas Baltijos šalis, bet ir į Europos „lyderius", vadovaujančius NATO „partneriams".

Ypač įgijus įrodymus apie jų sąsajas su korupcija Ukrainos „gynimo" priedanga. Po A. Jermako piramidės griūties šių įrodymų sparčiai gausės.

Žiurkės pirmos bėga iš skęstančio laivo. JAV valstybės sekretorius Markas Rubio atsisakė susitikti su ES užsienio politikos „formuotoja" Kaja Kalas, minima iš JAV karo ministerijos nutekintoje informacijoje dėl „ukrainietiškų" 48 mlrd. Daug kam naudingesnis būtų negyvas V. Zelenskis.

O tiems, kurie „mąsto" tik tiek, kad reikia kuo daugiau biudžeto lėšų skirti karo reikmėms, verta susipažinti su Adolfo Hitlerio valdytos Vokietijos ekonomika ir jos logika.

1933 m. A. Hitleris Reichsbanko prezidentu paskyrė Jalmarą Šachtą, efektyviomis ekonomikos ir finansų reformomis pokarinėje Vokietijoje sustabdžiusį hiperinfliaciją ir stabilizavusį markės kursą.

J. Šachtas sukūrė valstybės balanse neapskaitytą finansų piramidę, suartinusią nacistus su Vokietijos stambiuoju kapitalu ir leidusią slapta finansuoti karinę pramonę. Po I pasaulinio karo Vokietijai buvo leista turėti tik 100 tūkst. karių ir simbolinę ginkluotę.

Keturi Vokietijos pramonės gigantai įkūrė vos 1 mln. markių įstatinio kapitalo bendrovę MEFO, leidusią valstybės balanse neapskaitomus 5 metų vekselius, kuriais buvo atsiskaitoma su gamintojais. Gamintojai vekselių pagrindu gaudavo komercinių bankų paskolas.

1930 metais JAV iniciatyva pradėtas vykdyti Jango planas, kad mažinti Vokietijos reparacines išmokas, panaikinti reparacinį mokestį pramonėje, mažinti mokestį transporto sistemoje, likviduoti užsienio kontrolės organus ir... išvesti okupacinę kariuomenę iš Reino krašto.

Planas buvo atšauktas 1932 m., nes tuo naudojosi politikai šovinistinėms idėjoms propaguoti. A. Hitleris nebegrąžino kreditų, gautų iš Anglijos ir Prancūzijos reparacijoms mokėti.

1935 m. gegužės mėn. slaptu įstatymu J. Šachtas buvo paskirtas karinės ekonomikos generaliniu įgaliotiniu ir pradėjo rūpintis Vokietijos ekonomikos paruošimu karui.

Užimdamas ir Reichsbanko prezidento bei ekonomikos reichsministro pareigas, jis įtakojo markės kurso svyravimus karinei pramonei finansuoti. Taip buvo sukurta reicho karinė pramonė, leidusi pradėti II pasaulinį karą.

1937 m. J. Šachtas pradėjo nerimauti dėl galimos infliacijos ir nustojo leisti MEFO vekselius. Tačiau ir Reicho skola sparčiai didėjo, ją reikėjo dengti.

Pradžioje tai daryta žydų turtu, vėliau - okupuotų Austrijos, Sudetų regiono ir Čekoslovakijos resursais, pramone. Juos panaudojus - užimta Lenkija. Panaudojus Lenkijos resursus - Prancūzija, kuri mokėjo Vokietijai ir kasdienius mokesčius už jos okupaciją. Prancūzijos resursai naudoti Tarybų Sąjungai užpulti.

Nepavykus iškart paimti Maskvos, pasinaudota Ukrainos resursais ir pasukta link Kaukazo, kur buvo Baku išgaunama nafta... Kaliniai dirbo vergais karo pramonėje. Šios finansinės piramidės tąsa - finansinis krachas arba karas.

Kitos išeities nebuvo. 1939 m. J. Šachtas pasisakė prieš įsiveržimą į Lenkiją, 1941 m. atsistatydino. Tačiau karo mašina jau važiavo.

Naivu manyti, kad šiandieninis ginklavimasis, jau 4 metus vykstant karui Europoje, bus be pasekmių. Jei laiku nesustosime, sulauksime to paties pasirinkimo - finansų krizė ar karas?

Po TSRS griūties, siekiant valdyti jos buvusias respublikas, buvo pasirašyta 1993 m. lapkričio 1 d. įsiteisėjusi Mastrichto sutartis dėl Europos Ekonominės Bendrijos pertvarkymo į politinę Europos Sąjungą.

Tą pačią dieną Džordžas Sorošas paskelbė apie savo „atviros visuomenės" idėją, atneštą mums, anot jo, atsparesniems propagandai, nei vakariečiai. O šią tvarką, anot Dž. Sorošo, turi palaikyti išorinio priešo netekusi NATO, turinti mūsuose kurti vidinius konfliktus.

Italų istorikas Roberto de Matje laišku Europos Parlamento narius perspėjo, kad šios sutarties neslepiamas tikslas - Europos Sąjungą paversti viena supervalstybe, o nacionalines valstybes - jos regionais, kad šis procesas netruks atvesti Europą į karą.

„Teisinga" žiniasklaida kaskart vis skelbia būsimus Rusijos su jos ištekliais padalinimo žemėlapius. Nepamirškime, kad Venesueloje - didžiausios pasaulyje naftos atsargos.

Tad kurios šalies valdžia galima pasitikėti? Pažiūrėkime, kaip laikosi mūsų „gerovės" ir „Lietuvos galios" kūrėjas Gitanas Nausėda? Po šeštadieninio šnektelėjimo su Evelina Šimkute.

Nutarta 2026-2030 metais gynybai kasmet skirti ne mažiau 5 proc. BVP, 2026 m. KAM - 4,8 mlrd. eurų (5,38 proc. BVP) ir kasmet dar papildomai 1,6 mlrd. eurų. 2026 m. - tai 23 proc. biudžeto pajamų ir 17,5 proc. išlaidų. 6,5 mlrd. eurų skolinsimės. Vyriausybės nuomone, tai - pusiausvyra tarp saugumo, socialinio teisingumo ir fiskalinio tvarumo.

1935 m. Lietuva irgi buvo nusprendusi pradėti vykdyti ginklavimosi programą, per septynerius metus KAM kasmet skiriant po 25  mln. litų.

Gynybos išlaidų didinimui nepritarė Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis, 1939 m kariuomenės vadas Stasys Raštikis dėl to konfliktavo su Prezidentu Antanu Smetona ir sutarė dėl papildomų 150 mln. Lt skyrimo ginklavimuisi.

Valstybės biudžeto išlaidos KAM pakilo nuo 17-20 proc. 1931-1934 m. iki 25-27 proc. 1936-1939 m. Tačiau po TSRS ultimatumų S. Raštikis pareiškė, jog kariuomenė dar neparengta, konfliktą reikia spręsti taikiai.

1940 m. birželio 1 d. Lietuvos kariuomenėje buvo 28005 žmonės, o paskelbus mobilizaciją galima buvo pašaukti 120400 atsargos karių.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje  - apie 23 tūkst. karių ir tarnautojų.

Tačiau diskusijoje dėl karybai skiriamų lėšų nematau esminio klausimo aptarimo - koks gynybos išlaidų santykinis dydis palyginti su jos ūkio visumine produkcija, jos perspektyva? Į jį neatsakius, nėra prasmės ginčytis dėl to dydžio racionalumo.

Matant su sveiku protu ir logika nesuderinamus Prezidento ir Vyriausybės sprendimus dėl sienos su Baltarusija uždarymo ir nuoseklų tranzito uždarinėjimą, kertama mažiausiai 20 proc. valstybės biudžeto pajamų šaka.

Tačiau Marijos žemėje nieko naujo - 2023 m. rugpjūtyje VRM ministrė Agnė Bilotaitė skelbė, kad Lenkija, Lietuva ir Latvija pasiruošusios vienu metu uždaryti sieną su Baltarusija. Mes ardome elektros tiekimo linijas, Latvija - net geležinkelius. Kažkada pusę Latvijos biudžeto sudarė tranzito pajamos.

Pasigedau ir „gerovės" valstybės kūrėjų komentarų dėl Latvijoje sugautų lietuvių kontrabandininkų, skraidinusių balionus iš Baltarusijos. Kontrabanda vyksta, tik esant priedangai abipus sienos. Nevaidinkime nekaltų mergelių.

O vieną tokią (Svetlaną Tichanovskają) pats metas grąžinti į Baltarusiją, kurios Prezidentas Aleksandras Lukašenka, paruošęs mainams eilinę 100 politkalinių partiją, skrenda į JAV pas D. Trampą.

Pasišauta ant Vilniaus Rotušės kabinti lentą su Vokietijos kanclerio Fridricho Merco žodžiais: „Lietuvos saugumas - mūsų saugumas. Vilniaus apsauga - Berlyno apsauga". Matyt, 2002 m. ten pakabinta lenta su JAV Prezidento Džordžo Bušo žodžiais, kad Lietuvą pasirinkę savo priešu, taps ir JAV priešu, jau nebesaugo mūsų.

Tačiau pakalbėkime rimtai. Po „gerovės" valstybės valdžios provokacijų Rusijos Valstybės Dūmoje vėl atnaujintos diskusijos dėl santykių su Lietuva dėl nuosekliai įgyvendinamo tranzito į Kaliningradą, vykdomo ne pagal Lietuvos, bet ES ir Rusijos sutartį, nutraukimo.

Rusija ruošiasi denonsuoti sutartį su Lietuva dėl sienų. Ačiū Dievui, Lietuvos teismai viešai paaiškino „patriotams", ką reiškia Lietuvos ir Baltarusijos sutarties dėl teisinės pagalbos nutraukimas - Lietuva nepripažįsta automatiškai kiekvieno Baltarusijos teismo sprendimą vykdymui Lietuvoje.

Tam yra specialios teisinės procedūros Lietuvos apeliaciniame teisme. Abejotino teisinio raštingumo Lauryno Kasčiūnui, kaip Seimo nariui, patarčiau susipažinti su Lietuvos įstatymais.

Tačiau Lietuvos Seimas susidariusioje situacijoje turėtų ne Vokietijos karius Lietuvoje skaičiuoti, bet nedelsiant denonsuoti Juozo Urbšio ir Kazio Škirpos su Lietuvoje pagarsėjusiu Joachimu fon Ribentropu pasirašytą 1939 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstybės sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo.

Būtų gražu, kad ir Vokietija, kaip TSRS, pripažintų negaliojančiais nuo pasirašymo momento visus 1939 metais J. Fon Ribentropo ir Viačeslavo Molotovo pasirašytus slaptus Vokietijos ir TSRS sutarčių protokolus.

Nors Wikipedia pradėjo skelbti F. Merco biografiją, tačiau joje nesimato, kad jis 6 metus vadovavo „BlackRock" padaliniui Vokietijoje. „BlackRock" yra Vokietijos ginkluotės giganto „Rheinmetall" akcininkas ir investuotojas.

„Rheinmetall" pastatė 34 gamyklas Ukrainoje, o Baisogaloje stato 155 mm artilerijos sviedinių gamyklą. Lietuvos Vyriausybės sutarties su „Rheinmetall" sąlygų nežinome.

Mūsų valstybei priklausančios energetikos įmonė „Epso-G Invest" ir „Giraitės ginkluotės gamykla" kišamos į šį projektą per bendrą įmonę „Rheinmetall Defence Lietuva".

Valstybės įmonei tapus akcine bendrove, netrukus ji privatizuojama. „Giraitės ginkluotės gamykla" gamina ne artilerijos sviedinius, bet NATO standartus atitinkančias kulkas. Per 4 karo metus „Rheinmetall" vertė išaugo 20 kartų.

Prieš savaitę minėjau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-11-19 sprendimą, kuriuo panaikintas Seimo kanceliarijos atsisakymas organizuoti 14 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų susitikimą su Seimo Pirmininku dėl dingusių svarbių valstybės dokumentų.

Ir dėl XI šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1988-1990 m. komisijos Lietuvos valstybinio suvereniteto ir nepriklausomybės atkūrimo planui, šios komisijos pirmininkų kolegijos posėdžių medžiagų, kurių pagrindu ši Aukščiausioji Taryba 1990 m. vasario 7 d. nutarimu nustatė, kad Lietuvos valstybė buvo Tarybų Sąjungos okupuota, ir paskelbė, kad Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos įstojimo į TSRS deklaracija, kaip neišreiškusi lietuvių tautos valios, yra neteisėta ir negaliojanti, ir pareiškė, kad 1940 m. rugpjūčio 3 d. TSRS įstatymas „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos priėmimo į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą", grindžiamas Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. deklaracija, yra neteisėtas ir Lietuvos juridiškai nesaisto.

Šių dingusių dokumentų svarbą šiandieninei Lietuvai atskleidžia 1990 m. vasario 7 d. posėdžio stenograma. Komisijos pirmininkas Mokslų akademijos prezidentas akademikas Juras Požėla dalykiškai atskleidė 1939 m. Vokietijos-TSRS sutarčių pasekmes Lietuvai.

1940 m. birželio 14-15 dienų TSRS ultimatumas Lietuvai ir papildomo neriboto armijos kontingento įvedimas, kaip agresija ir Lietuvos okupacija, po kurios sekė aneksija.

Reikalavimas pakeisti Lietuvos Vyriausybę, naujos Vyriausybės formavimas, diktuojant TSRS atstovams. Žymesnių opozicijos atstovų suėmimas Seimo rinkimų išvakarėse.

Jokios net užuominos apie stojimą į TSRS „Lietuvos darbo liaudies sąjungos" rinkiminėje platformoje ir renkamų Seimo narių neįgaliojimas svarstyti stojimo į TSRS klausimą. 99,9 proc. rinkėjų tariamas dalyvavimas.

Pagal 1938 m. Konstituciją Seimas nebuvo įgaliotas priimti sprendimus dėl nacionalinio valstybingumo. Nustatyta, kad garsiųjų Ribentropo-Molotovo slaptųjų protokolų originalai buvo TSRS archyvuose nuo 1946 m.

Nustatyti 1940 m. liepos 6 d. priimto Liaudies Seimo rinkimų įstatymo prieštaravimai 1938 m. Konstitucijai (aktyvios rinkimų teisės balsuoti suteikimas 21 metų piliečiams, nors Lietuvos Konstitucijos 78 str. nustatė tam 24 metus; pasyvios rinkimų teisės būti išrinktam Seimo nariu suteikimas 21 metų piliečiams, nors Konstitucijos 76 straipsnis tam buvo nustatęs 30 metų reikalavimą).

Iš 79 išrinktų Liaudies Seimo narių 17 jų neturėjo 30 metų. Konstitucijos 106 straipsnis buvo nustatęs, kad Konstitucijai priešingi įstatymai neturi galios.

Justas Paleckis Lietuvos Prezidentu taip pat tapo, pažeidžiant Konstitucijos 70 str., nes Prezidentas A. Smetona nebuvo atsisakęs pareigų ir nebuvo miręs. Tik pasitraukęs į užsienį.

Pradžiai tiek pradžiamokslio dabartinio Seimo nariams. Prieš priimant Seimo nutarimą sudaryti laikinąją Seimo komisiją dėl šių pradangintų Lietuvos valstybingumui šiandien labai svarbių dokumentų susigrąžinimo valstybei.