1 nuotr.Daug kas kalba, jog Rusija nebūtų pajėgi kovoti dviem frontais, bet aš manau, kad čia jau nebe pajėgumų klausimas. Jeigu rusų valdžiai galvoje sraigteliai atsisuks dar labiau, Rusijos kariuomenė atakuos ir kitas priešiškas jai valstybes. Aš bijau, kad tarp tų valstybių būsime ir mes.
Aš bijau, kad prancūzai su vokiečiais ilgai skaičiuos, svarstys ir piktinsis, platins pranešimus spaudai su skambiomis citatomis. O mūsų namai tuo metu bus griaunami... Aš bijau, kad Lietuvoje esančių kariškių nepakaks duoti rimtą atkirtį, o paskaičius apklausas, suprantu, kad daugelis jaunų žmonių tuo metu jau bus pakeliui į užsienį. Bijau, kad nebus kam ginti mūsų namų, čia liks tik tie, kurie nepajėgūs bėgti, kurie neturi pinigų bėgti.
O tokių Lietuvoje vis daugiau. Maisto kainos kyla akyse, apie skanų maistą dažnai nebegalvojama, renkamasi tai, kas tuo metu parduodama su nuolaidomis, kas galioja paskutinę dieną. Išsigelbėjimu tampa makaronai. Aš bijau, kad žmonės labai pikti, labai įskaudinti, todėl nekils lemiamai kovai. Aš bijau net pagalvoti, ką gali padaryti į mano namus įžengęs rusas.
Bet bijau ir savų. Vilniuje kasdien užpuolamos moterys, neseniai išprievartauta mergaitė, ėjusi iš mokyklos. Prieš porą dienų kaimynai užfiksavo prie namų besivoliojančius narkomanus, o vakar kieme lakstė vyras pasiutusiomis akimis su pistoletu rankoje! Jau daugiau kaip pusantros savaitės neranda vaikinuko, ėjusio iš gimtadienio ir prapuolusio kaip į vandenį miesto centre! Aš bijau, kad jo neberas... Bijau, kad geri vaikai pražūva, o tie pasiutusiomis akimis lieka.
Bijau, kad per daug ramiai gyvenome, per daug atsipūtėme, per naiviai rinkomės valdžią, per daug ponų užsileidome sau ant galvos, per atlaidžiai auklėjome anūkus. Bijau, kad ateina baisūs laikai.
