Pamenate prieš keletą metų žinomo Lietuvos žurnalisto išsakytus žodžius, kad influenceriai kraunasi asmeninį kapitalą, bet visuomenei jie niekaip netarnauja.
Kokios aistros tada užvirė, kaip tas žmogus taip pasakė! Tokie žodžiai užgavo nuomonės formuotojus, kurie šiandien graibstomi reklamdavių dėl sekėjų skaičiaus, savo veiklos, žinomumo, gražios išvaizdos ir t.t.
Tąkart ir taip skaičiau tuos žodžius, ir taip, bandydamas suprasti, ar jie jau tikrai tokie įžeidžiantys? Mes tikrai išmokę žaibo greičiu įsižeisti, nepasigilindami į kritikos esmę. Manau, esu žmogus ir tolerantiškas, ir niekam nelinkintis pikto, neskirstau žmonių. Man įdomūs kiti dalykai.
Bet, sutikite, mes kiekvienas lygiuojamės į savo autoritetus, - vieniems jie yra influenceriai, gražūs, daug keliaujantys, kalbantys su džiugesiu apie pagaliau įvykusias skyrybas, plastines operacijas ir panašiai (ne visi apie tai kalba, suprantu). Kitiems autoritetai yra misionieriai, keliaujantis po pasaulį, padedantys pasaulio vargingiesiems.
Galbūt tai kunigai, gal gydytojai, tai žmonės, pašventę savo gyvenimus dėl kitų. Bet jie tiek nefilmuoja savo veiklos ir nerenka sekėjų skaičiaus, jų tikslas nėra iš to gauti reklamos, uždarbio. Nors parama jiems praverstų, jie tiesiog neturi laiko internetui.
O ką čia galėtum parduoti, galbūt tavo kūnas suvargęs, keliauji po skurdžias teritorijas, nelabai kam įdomus esi, kokie sekėjai čia pirks paslaugas ar produktus... Tokiems paprastai padeda turtingųjų suteikta parama. O turtingieji tikrai aukoja ir garsiai apie tai nerėkia visam pasauliui.
Visame šiame kontekste gana bauginantis dalykas yra tai, kad visuomenėje nėra autoritetų balanso. Tai rodykime visus, ir pramogų pasaulio žmones, ir gydytojus, ir kunigus, ir mokytojus, visus, kad jaunimas turėtų į ką lygiuotis, galėtų atsirinkti, pagaliau suprasti.
Bet kai atsivertęs bet kokį portalą vos ne kasdien matai tuos pačius veidus, tuos pačius nuomonės formuotojus, suvoki, kad tokia informacija jaunimui išneša smegenis. Jei kasdien juos rodo, apie juos kalba, taigi jie dievai.
Nes, pavyzdžiui, paaugliai jau suvokia, kad negyvena tokiame glamūre ir pertekliuje, kaip mato nuotraukose iš influencerių namų, kelionių ir pan. O tada pasišiaušia: noriu gyventi taip, kaip jie! Ir tada - padėk Dieve tėvams, seneliams ir visam pasauliui.
Bet ar svarbiausias tikslas - gyventi gerai ir būti šauniu tarp šauniųjų. O gal svarbiausias tikslas - skleisti žmogiškumą, atjautą savo darbais, nebūtinai afišuojant savo grožį ar materialinę padėtį.