Daugiau kaip šimtmetį buvo puoselėjama idėja Vilniuje, ant Tauro kalno, turėti Tautos namus. Šiuo metu ant Tauro kalno statomos dvi koncertų salės, ir Tautos namams vietos nelieka. Tačiau Tautos namų idėjos negalima palaidoti.
XX a. pradžioje steigti Tautos namus siūlė J. Basanavičius, M. K. Čiurlionis. Vilniuje tuo metu buvo maža lietuvių tautybės gyventojų, todėl reikėjo puoselėti lietuvybę ir lietuviškumą. Tai aktualu ir mūsų dienomis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,Tautos namų idėjai pritarė daugiau kaip 300 žymiausių Lietuvos mokslininkų, kultūros kūrėjų, kitų profesijų gyventojų.
Be lietuvybės puoselėjimo, mūsų laikais Tautos namai turėtų ir kitą aktualią paskirtį. Dažnai kalbama apie dvi Lietuvas - sostinę Vilnių ir regionus. Tautas namai turėtų būti Lietuvą vienijanti įstaiga. Sostinėje, Tautos namuose, kas savaitę regionų savivaldybes ir tautinės bendrijos) galėtų rengti kultūros dienas. Per metus įvyktų apie 40 ar 50 Lietuvos savivaldybių kultūros kolektyvų viešnagių sostinėje. Iš regionų atvykę svečiai supažindintų vilniečius su savo meno kolektyvais, patys susipažintų su dabartine sostine, jos kultūriniu gyvenimu, susitiktų su savo kraštiečiais. Tai būtų paskatinimas ir sostinės žinomiems menininkams, mokslininkams, kitų profesijų vilniečiams dažniau pasisvečiuoti gimtinėse ir tėviškėse.
Tautos namams Vilniuje reikia ieškoti patalpų.
Šiuo metu Vyriausybė ir Vilnius miesto savivaldybė numato buvusius Vilnius sporto ir koncertų rūmus pritaikyti Kongresų centrui. Tačiau aiškėja, kad galutinai nespręsta, kas yra šių rūmų savininkas. Savo kadencijos pabaigoje premjerė Ingrida Šimonytė buvusius Vilniaus sporto ir koncertų rūmus atidavė žydų bendruomenei. Rūmai yra nacionalinės reikšmės istorijos ir kultūros paveldas. Būtina išsaugoti jų istorinę ir kultūrinė vertę. Jei žydų bendruomenė perėmė šiuos rūmus,.ji turėjo įsipareigoti, kada šį kultūros paveldo pastatą suremontuos, rekonstruos ir saugos jų kultūrinę paskirtį. Dabar matome. kad rūmų ir jų aplinkos tvarkymo darbai nevyksta. Neprižiūrimas pastatas nyksta. Kultūros paveldo departamentas turėtų viešai paaiškinti, kodėl šių rūmų savininkė - žydų bendruomenė nevykdo įsipareigojimo suremontuoti ir sutvarkyti šį pastatą bei jo aplinką ir kokių veiksmų imamasi, kad būtų vykdomas kultūros paveldo apsaugos įstatymas.
Aišku, kad žydų bendruomenė nėra pajėgi tvarkyti ir valdyti buvusius Vilniau sporto ir koncertų rūmus . Todėl vyriausybė turėtų susigrąžinti šių rūmų savininko teises. Tai padarius, būtų galima priimti sprendimus dėl jų sutvarkymo ir kultūrinės paskirties išsaugojimo.
Kadangi šiuo metu siūloma rūmus pritaikyti kongreso centrui, reikėtų pagalvoti ir apie platesnę jų kultūrinę paskirtį.
Šių rūmų veikla būtų konkretesnė ir naudingesnė Lietuvos kultūrai, matyt, ir ekonomikos požiūriu, jei buvusiuose Vilniaus sporto ir koncertų rūmuose įsikurtų ir Tautos namai. Tada ši kultūros įstaiga būtų abi Lietuvas - sostinę Vilnių ir regionus - vienijantis centras. Joje svečiuotųsi regionų savivaldybių gyventojai, atvežę į sostinę savo kultūros programas Čia vyktų ir tautinių bendrijų renginiai. Dalis patalpų būtų skirta žydų bendruomenei. Žinoma, įsikūrus šiuose rūmuose Tautos namams, juose galėtų vykti ir Kongresai.
Buvę sporto ir koncertų rūmai yra Vilniaus senamiesčio apsauginėje zonoje, nuo Vilniaus pilių teritorijos juos skiria tik Neries upė. Miesto cente vykstančiuose regionų kultūros dienų ir tautinių bendrijų renginiuose lankytųsi daugelis vilniečių ir turistų iš pasaulio šalių Sostinės kultūrinis gyvenimas taptų gyvesnis ir įspūdingesnis.