respublika.lt

Jaunuolis pareiškė: įsigyti būstą - neįmanoma

(78)
Publikuota: 2024 vasario 29 11:40:20, Ignas Janeliūnas, Vilniaus universiteto studentas
×
nuotr. 2 nuotr.
„Pixabay“ nuotr.

Kol pastaruosius keletą metų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje nekilnojamojo turto kainos muša rekordus ir prie dar sunkesnių pragyvenimo sąlygų priveda gausybę gyventojų, mūsų šalies valdantieji į šią tendenciją ne tik numoja ranka, bet ir atsuka nugarą.

 

Nugaros atsukimu gyventojams, o ypač jaunoms šeimoms aš vadinu dar praėjusių metų pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtą sprendimą siekti griežtinti paramos pirmajam būstui įsigyti sąlygas, tokiu būdu dalį atsakomybės perkeliant ant kiekvienos savivaldybės pečių ir suteikiant dar daugiau erdvės nekilnojamojo turto rinkos žaidėjams pralobti.

Tačiau apie viską nuo pradžių. Per pastarąjį laikotarpį smarkiai mažėjo mūsų visų perkamoji galia. Nepaisant to, infliacijos šuoliai lėmė palūkanų didėjimą, o energetinių kaštų grandinėmis supančiotas eilinis gyventojas įsitikino, jog pats laikas susiveržti diržus ir permąstyti savo finansinę būklę.

Visos šios tendencijos stipriai atsiliepė ir vienai konkrečiai gyventojų grupei, kuriai aktualios tapo ir SADM kuriamos reformos. Ministerija, atsižvelgusi į pastarųjų metų statistiką ir kitus išskaičiavimus, ne tik kad nori sugriežtinti paramos jaunoms šeimoms, siekiančioms įsigyti pirmąjį būstą, teikimo tvarką, bet ir jau praleido progą imtis veiksmų, jog šiųmetiniame patvirtintame valstybės biudžete minėtos paramos eilutė nesumažėtų keturis kartus.

Toks dvejopas sprendimas ne tik kad ateityje nebeskatins jaunų šeimų baigus mokslus išvykti dirbti, gyventi ir kurti savo ateitį atokesniuose regionuose, bet ir visiškai sužlugdys dar nuo 2018 metų prie eksministro Lino Kukuraičio atsiradusią paramos būstui sistemą.

Per pastaruosius kelerius metus parama pasinaudojo jau kone 6000 šeimų, kurios savo namų židinį pasirinko kurti aplink žiedines savivaldybes ar tolimesniuose rajonuose, vadinasi, deklaravo savo gyvenamąją vietą naujoje teritorijoje, o tuo, žinoma, tikrai apsidžiaugė kiekviena savivaldybė.

Savaime suprantama kodėl - jaunų specialistų grįžimas ar atvykimas į periferijoje vis labiau atsiduriančius regionus ne tik užtikrina prisidėjimą prie vietinių paslaugų klestėjimo ar ekonomikos stabilumo išlaikymo, bet ir įtvirtina miestelio kaip viso regiono centro išlikimą ir vystymąsi kultūrinėje, edukacinėje ir kitose srityse.

Tačiau dabar finansinės paskatos pirmą būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisos privertė savivaldos politikus nemenkai sunerimti. Jeigu prieš tai paramos skyrimas buvo ministerijos atsakomybė, ši nusprendė ta atsakomybe pradėti dalintis - jaunoms šeimoms tokiu atveju tektų kreiptis jau ir į savivaldybes, jog šios apmokėtų netgi pusę būsto kredito pradinio įnašo iš savo biudžeto lėšų. Tačiau ar kas nors pamąstė, iš kokių lėšų tokį užmojį kiekviena savivaldybė galėtų įgyvendinti?

Šioje vietoje situaciją gelbėjančiu sprendimu galėtų tapti lūkestis ne tik palikti galioti paskatinimą jauniems žmonėms save sieti su gimtuoju kraštu, bet ir atsisukti į visiškai priešingą pusę - atverti galimybes jaunoms šeimoms susilaukti atžalų tuose pačiuose didmiesčiuose, kur šiuo metu būstų kainos auga greičiausiai.

Pavyzdžiui, jaunas žmogus, baigęs studijas aukštojoje mokykloje, svajoja įsitvirtinti sostinėje, tačiau pasižiūrėjęs į rinkoje vyraujančias sumas, tegali tik išplėsti akių vyzdžius iš nuostabos ir pradėti dairytis ženkliai pigesnio varianto gimtinėje ar kitoje mažesnėje savivaldybėje. Tokio sprendimo naudą ir poreikį paaiškina ir vėlgi neklystanti statistika - iki šiol taikyta parama pagal buvusią tvarką labiausiai pasinaudojo tos šeimos, kurios įsigijo būstus aplink didžiuosius miestus esančioje teritorijoje.

Be kita ko, vienu iš sugriežtintų kriterijų prie visos jau pasikeitusios situacijos gali tapti ir šeimos ūkyje esančių asmenų skaičius. Jeigu prieš tai daugiavaikė jauna šeima galėjo pretenduoti į didesnę paramą būstui, būtent dabartiniu Seimo salėje pavasario sesijoje palaikymo sieksiančiu įstatymo pakeitimo projektu diferenciacijos kriterijus prasmenga skradžiai žemę.

Tai reiškia, šeima, susilaukusi vienos atžalos, turėtų lygiai tokias pačias galimybes gauti atitinkamai didesnę ar mažesnę paramą pirmajam būstui, kaip ir šeima, susidedanti iš, sakykime, septynių asmenų.

Mano nuomone, tai dar vienas neracionalus ir sprendimas. Belieka retoriškai pasvarstyti: ar dar ilgai palaikymą jaunoms šeimoms vaizduosime tik tariant sveikinimus renginių ir konferencijų atidarymuose, kai kasdienėje darbotvarkėje atsiduria jaunų šeimų galimybes ir praėjusios kadencijos Vyriausybės pasėtas gerąsias praktikas apribojančios ir netgi naikinančios reformos?

Tikiuosi, jog atėjus laikui ne tik aš, bet ir visi kiti jauni žmonės turės progą nevaržomai pasinaudoti logiškai ir socialiai teisingai teikiama parama pirmajam būstui įsigyti, o socialinė politika, orientuota į šeimų stiprinimą, bus kertinė politinės darbotvarkės dalis, nenugulsianti jaunuolių teiktų prašymų ir pasiūlymų šūsnimis kažkur ministerijos kabinetų stalčiuose.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
54
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (78)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar stebite Europos futbolo čempionatą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+15 +23 C

+12 +22 C

+13 +23 C

+20 +27 C

+20 +28 C

+16 +22 C

0-5 m/s

0-5 m/s

0-7 m/s