Jei švaistyti milijonus, tai rieškutėm

Pernai valdę konservatoriai nenorėjo sudvejintų rinkimų. Lietuvos rinkėjai nedievina Europarlamento ir per tuos rinkimus yra neaktyvūs. O tokie atvejai konservatorių mėgstami: mažiau rinkėjų, jiems daugiau mandatų. Todėl ES parlamente nuo Lietuvos - kas ketvirtas konservatorius. Na, ir kas, kad mokesčių mokėtojams tai kainavo kelis milijonus. Nei partijai, nei jos nariams nė centas iš kišenės neišbyrėjo.

Pagal Konstituciją artimiausi rinkimai turėjo vykti 2027 metais. Tada baigsis savivaldybių merų bei tarybų įgaliojimai. Ir štai trys savivaldybės jau praėjusių metų pabaigoje neteko merų. Kaip taip atsitiko?

Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius užsigeidė lengvesnio gyvenimo. Kasdienis darbas įkyrėjo ir užsigeidė į Seimą. O juk ir merai prisiekia. Ir šis liberalas buvo prisiekęs visai kadencijai, t.y. ketveriems metams, ne trumpesniam laikui. Kažkada buvo panoręs Seimą palikti ir tapti meru. Atrodė rimtas teisininkas, dirbęs atsakingą darbą. Pasirodė labai nepastovus, kryptis keitinėjantis kaip vėjas... Ir štai Joniškis be mero, kovo 16-ąją rinksis naują lyderį. Gal pastovesnį? Dėl panašios priežasties galėjo be mero likti ir Alytaus miestas. Socialdemokratui Nerijui Cesiuliui buvo pasiūlyta mero kėdę iškeisti į vidaus reikalų ministro postą. Bet šis besąs ištikimas priesaikai ir rinkėjams.

V.Gailiaus šokinėjimas iš posto į postą nėra išskirtinis atvejis. Tik jis būdingesnis dešiniesiems. Štai ankstesnėje kadencijoje prireikė naują merą rinkti Trakuose, nes buvusi rajono vadovė, liberalė Edita Rudelienė užsigeidė paparlamentauti...

Dar seniau kitas liberalas Vytautas Grubliauskas iš Seimo, nebaigęs kadencijos, užsinorėjo merauti... Dabar jis vėl Seime, nes klaipėdiečiams toks meras nusibodo, ir jo nebeišrinko. Tiesa, dabar tokį „deficitą" į Seimą atsivedė socialdemokratai - jiems patiko tas muzikantas. Na, o Alytaus rajonas anksčiau turėjo merą Algirdą Vrubliauską - vos ne Grubliausko bendrapavardį. Šis buvo konservatorius. Per vieną kadenciją abiem kryptim „suvaikščiojo": iš mero į seimūnus, iš seimūnų vėl į merus.

Už naujo mero Joniškio rajonui išrinkimą sumokės ne tik joniškiečiai, bet ir visos Lietuvos mokesčių mokėtojai. Ir tai bus neoficiali dotacija Lietuvos liberalų sąjūdžiui. O juk visos sisteminės partijos iš valstybės biudžeto maitinamos. Apie prievolę jas išlaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nerasite. Tik 35 straipsnio pabaigoje yra toks sakinys: „Politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas".

Po 1992 m. referendumu priimtos Konstitucijos tų įstatymų prirašinėta. Pagal kažkurį iš jų Vyriausioji rinkimų komisija dukart per metus politinėms partijoms milijonų prižarsto. Tuo tarpu pačiose partijose nei normalios įskaitos ir apskaitos. Nario mokesčiai simboliniai, kas moka, kas nemoka. Ir kam, jei teta valstybė milijonais pasišvaisto.

Kiek kitokia pirmalaikių mero rinkimų Jonavos rajone kilmė. Mindaugas Sinkevičius pavyzdiniu atpirkimo ožiu padarytas už vadinamus tapkinius čekiukus. Savivaldybių tarybų nariams buvo toks užmokestis už darbą taryboje. Buvo kiek prasižengęs ir M.Sinkevičius. Ką per daug paėmęs, grąžino. Ir būtų toliau dirbęs. Kaip ir buvusi anos Vyriausybės finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė, anksčiau būdama Kauno miesto savivaldybės tarybos nare, per giliai ranką į čekiukus įkišusi. Grąžino, kiek per daug paėmė, ir toliau Lietuvos pinigus skaičiavo.

O štai kitas tos pačios Vyriausybės buvęs ministras liberalas Simonas Kairys nei grąžino, nei atsistatydino. Net dabar į Seimą išrinktas - ir už partijos pirmininkę, kaip jos pavaduotojas, į Prezidentūrą vaikšto. O štai jonaviškį M.Sinkevičių reikėjo teisti, bausti ir trejus metus prie valstybės tarnybos neprileisti. Už ką ir kodėl jam šitokia pavyzdinė egzekucija? Beje, ką tik pasibaigusi visišku išteisinimu!

Jos ištakų ieškoti nulėkim... į Briuselį. Gausiausiai Lietuvos socialdemokratų partijai prireikė naujo pirmininko. Partijos avilys Lietuvoj neužsiaugino nei motinėlės, nei motinuko. Pasisiūlo Juozas Olekas iš Briuselio. Čia jis europarlamentaras nuo Lietuvos.

Įkandin į pirmininkes pasiperša ir Vilija Blinkevičiūtė. Būti partijos vedliu yra privalumas - įsirašysi į rinkimų sąrašą naujai Europarlamento kadencijai būti pirmuoju numeriu. Šioj pirmininko rinkimų loterijoj daugiau socialdemokratų statė už Viliją. Jai švietėsi rinkimams Briusely dar penkmetį lengvai ir už gražią sumą pagyventi. Tiesa, kaip tokios stambios partijos pirmininkei reikėtų Prezidentūros rūmų užsinorėti. Išsivynioja, paremia antros kadencijos siekiantįjį. Reikėtų eiti į Seimą, o po jo rinkimų tapti ministre pirmininke. Irgi išmąsto variantą. Kam jai, ne pirmos jaunystės damai, tokia našta? Kai jos pavaduotojas Mindaugas Sinkevičius jaunas ir energingas puikiai tvarkosi Jonavoj. Žmonių mylimas, per pirmą turą meru išrenkamas. Ministru dirbęs. Jo tėvas dviem ministerijoms vadovavęs. Ir šitaip ši nejauna Vilija jauną Mindaugą padeda ant kaladės po kirvio ašmenim. Yra kam pagalvoti, kad šitokio premjero Lietuvai nereikia. Juk šitas jaunas vyras su trimis aukštojo mokslo diplomais ir mokslų daktaras. Pranašesnis ir už I.Šimonytę ar S.Skvernelį - šviežesnius premjerus.

Yra prokurorai, yra teismai, ne tokie jau nepriklausomi, kaip rašoma Konstitucijoje. Bylą M.Sinkevičiui, o paskui jau technikos reikalas. Kas kad žmogus ištaisė savo klaidą, kad per daug paimtus pinigus grąžino... Svarbu, kad negalėtų dirbti valstybės tarnyboje. Turės apleisti mero kabinetą. Vadinasi, netiks ir premjero kabinetui. Kas kad reikės rengti naujus mero rinkimus... Argi tokiai turtingai valstybei, kaip Lietuva, keli šimtai tūkstančių ar milijonai eurų pinigai? Perteklinius ir Ukrainai perpumpuojam.

Su tais čekiukais tikrai buvo netvarka. A.Tapinui buvo kur nosį įkišti. Savivaldybių kontrolieriai snaudė. Dabar kiek įdarbinti prokurorai ir teismai senų nuodėmių lukštenti. Na, o savivaldybių tarybų dabartiniai nariai tik išlošė. Dabar jie, be jokių čekiukų, daug daugiau miestams ir rajonams kainuoja. Bet apie šitokį pinigų švaistymą atskira kalba.

Tretieji mero rinkimai Panevėžio mieste. Čia teismai miesto merui architektui Ryčiui Mykolui Račkauskui uždraudė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Vadinasi, mero kabinetą teko palikti. Visa tai buvo 2024 m. pabaigoje. Tų pačių metų pabaigoje panevėžiečiai išrinko penkis asmenis, labiausiai miestui nusipelniusius. Tarp jų ir jau buvusį merą Rytį Mykolą Račkauską...

Teismų Lietuvoj daug, jie įvairių pakopų. Ir valstybės biudžetui, t.y. mokesčių mokėtojams, jų išlaikymas nepigiai atsieina. Tačiau kaip vienos instancijos teismas nuteisia, o kitas išteisina, arba atvirkščiai - išteisintą vėl nuteisia, rodo prastą dalies teisėjų kvalifikaciją. Kiek jau kartų Panevėžio miesto meras tai vienaip, tai kitaip po teismus buvo tampomas.

Na, o pradėjus rašyti, kiek lėšų iššvaistoma Seime, kaip pabrango seimūnų išlaikymas, palyginti su Aukščiausiosios Tarybos ir pirmųjų Seimo narių išlaikymu, plaukai pasišiauštų. Kiek tada seimūnai buvo gudresni, kad pakako vieno padėjėjo. Dabar jau talkina trys. Arba kaip su tom vadinamom parlamentinėm išlaidom. Kaip išaugęs tautos išrinktaisiais vadinamųjų apetitas. Viskas juk galima, kai žodžiai „šeimininkas" ar „gaspadorius" tapę atgyvenomis...