1 nuotr.Anądien pamačiau laidą per televiziją apie grožį - žinomos moterys kalbėjo apie grožio procedūras, kokias pasidariusios, tai botulino injekcijos, fileriai, t.y. veido užpildai, lūpų putlinimas ir panašiai.
Trumpai iš laidos - čia moteris pasakoja, kad jokių plastinių operacijų nėra pasidariusi, bet putlino lūpas, leidosi veido užpildus ir panašiai. Aš visai atsilikusi nuo madų - moteris pasakoja, kad nieko nepasidariusi, bet vis tiek visos toks injekcijos jau yra invazija į veidą. Forumuose kai kurios moterys tai vadina prisižiūrėjimu, juk nevaikščiosi apkerpėjusi...
Suprantu veido valymą, depiliaciją, karpų šalinimą ir panašiai - man čia tikrai prisižiūrėjimas. Bet gėdytis kokios raukšlelės? Juk žmonės turi savybę senti. Su visa pagarba visoms moterims, bet aš nesuprantu to beatodairiško jaunystės vaikymosi. Suprantu, kai moteris po ligų netenka krūties ar turi ryškią lūpų asimetriją, tada visi tie dalykai (plastinė chirurgija ir pan.) išsprendžia problemas. Bet kai jaunai gražiai moteriai niežti nagai vis save tobulinti...
Teko kalbėtis su viena kosmetologe, kuri pasakojo pati išbandžiusi botulino injekcijas į kaktą, teigė, jog dvejus metus labai džiaugėsi rezultatu, tačiau pasibaigus jo veikimui, pajuto, jog stipriai pasmuko antakiai. Moteris svarstė, jei nebūtų dariusi injekcijos, gal nebūtų tie antakiai tiek „nuvažiavę". Kiekviena moteris papasakotų savo istoriją.
Bet gal problema, kad žmonės nebemoka priimti savęs? Priimti fakto, kad mes senstame. Žinoma, grožio verslas visada mums sakys, kad reikia, kad negana. Bet ar reikia? Ar visada reikia? Neseniai sutikau vieną pažįstamą, dar neturi 40-ies. Nuoširdžiai pasakysiu, nepažinau, jeigu nebūtų priėjusi pasilabinti, taip ir praeičiau gatvėje. Visagalis botulinas... Atrodo visai kitas žmogus.
Žinoma, koks kieno reikalas, pasakysite. Suvokiu, kad mokėti senti turint vidinę ramybę - štai kur aukštasis pilotažas. O kokioje klinikoje to moko?
