Nekilnojamojo turto mokestis yra visiškai netinkamas ir nereikalingas Lietuvoje. Žmonės yra labai supykę. Juk 35 metus po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo išsivertėme be šio mokesčio. Ir toliau išsiversime.
Yra labai daug argumentų prieš šio mokesčio įvedimą. Pavyzdžiui, daugelis sunkiai gyvenančių pensininkų miestuose ir eilinių šeimų rajonuose, taip pat butui paskolas pasiėmusio jaunimo gali paprasčiausiai ilgainiui prarasti savo butus ar namus, būti priversti išvažiuoti iš Lietuvos į užsienį. O tai visiškai nepriimtina mūsų laisvoje Lietuvoje.
Pagrįstas ir argumentuotas Lietuvos žmonių nuomones galima paskaityti 2025 m. balandžio 12 d. „Vakaro žinių" straipsnyje straipsnyje „Protestuoti prieš NT mokestį iš visos Lietuvos vyks autobusais" ir jo komentaruose.
Kaip matome iš šio straipsnio, Lietuvos žmonės jau planuoja Vilniuje didelį mitingą balandžio 27 d., sekmadienį, per Atvelykį. Po to Vilniuje protestuoti prieš nekilnojamojo turto mokestį ketina ir profsąjungos savo gegužės 1 d. demonstracijose.
Taigi, gerbiami Lietuvos valdžios atstovai (ypač Seimo, ministerijų atstovai), siekiant išlaikyti vienybę Lietuvos visuomenėje, yra tikslinga skubiai ieškoti kompromisų ir iš viso neįvesti nekilnojamojo turto mokesčio. Siūlyčiau nuraminti Lietuvos žmones ir artėjančius mitingus, skubiai iš anksto paskelbti žiniasklaidoje, kad nekilnojamojo turto mokesčio Lietuvoje nebus iš viso. Be to, manau, reikalinga politikams mitingo sekmadienį ir per gegužės 1 d. šventę atvykti į darbą Seime ir pagarbiai pasitikti susirinkusius, dėmesingai išklausyti jų labai pagrįstus ir protingus argumentus, padėkoti už laiku atkreiptą dėmesį į šio mokesčio netinkamumą.
Bet iš kur imti pinigų į Lietuvos biudžetą? Ogi čia siūlytina visam laikui Seimui vėl įvesti bankų solidarumo mokestį, kaip jau sėkmingai buvo išbandyta. Vien už 2023 metus bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio.
Lietuvos banko duomenimis, 2023 metais bankai Lietuvoje uždirbo net 986 mln. eurų pelno, o 2022 metais - 491 mln. eurų pelno! Šiuo Lietuvos žmonėms ganėtinai sunkiu laikotarpiu bankai nežmoniškai lobsta. Taigi būtų labai tikslinga numatyti nuolatinį padidintą bankų solidarumo mokestį.
Pavyzdžiui, kad jis siektų bent 250 mln. eurų per metus. Nors bankai galbūt ir nebus labai patenkinti, bet, saugodami savo rinkos dalį nuo kitų konkuruojančių bankų, jie nedrįs pasitraukti iš Lietuvos. O jei koks vienas bankas ir pasitrauks, tai kiti bankai Lietuvoje bus labai dėkingi ir greitai perims to banko turėtą finansinių paslaugų rinkos dalį.
Juk kai Lietuvai ganėtinai sunkus metas, tai didžiausią pelną turinčios stambiausios įmonės turi vieningai ir patriotiškai pagelbėti Lietuvos valstybei ir žmonėms.
Galima pridurti, kad bankų solidarumo mokestį palaikė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris labai palaiko ir Lietuvos šeimas, siekia skatinti gimstamumą regionuose; labai tikimės to paties jo drąsaus palaikymo ir šiemet.
Neseniai Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus labai patriotiškai ir geranoriškai sakė, kad Lietuvos bankas į biudžetą galėtų pervesti iš viso apie 1300 mln. eurų pelno įmokos, jeigu būtų priimti reikalingi įstatymų pakeitimai. Gal ir komerciniai bankai Lietuvoje galėtų savanoriškai pasidalinti pelnu su Lietuva ir pervesti savo įmokas į biudžetą.