Pasaulis be proto

Didžioji metų šventė ir šviesos pergalė prieš tamsą nukeliavo į amžinybę, Naujųjų slenkstis jau perkoptas. Veikiausiai atsitiktinai šis riboženklis sutampa, kas, mano manymu, gamtoje, laike ir erdvėje nėra būdinga. Visgi būtų dėsninga, jei nauji metai prasidėtų per ekvinokciją - pavasario lygiadienį, kai prasideda naujas gyvybės ciklas.

Nepaisant to, man tai - susimatymo, apmąstymo, įsivertinimo laikotarpis: iš kur mes atėjom, kas mes tokie ir kur mes einam. Lyg ir atėjom iš beveik trijų šimtų metų LDK gyvavimo, bet įvertinant, kaip negrabiai buvo iššvaistytas šios kunigaikštystės palikimas, atrodo dėsninga ir šios dienos nevykusi, švelniai tariant, „politikierių" neva valstybinė veikla. Argi nedėsninga, kad kiekvienas Seimas, kiekvienas KAM ministras vis blogesnis ir blogesnis? Jau atrodė, Anušauskas, pasakojantis žmonai valstybės (kodėl ne savo?) paslaptis, neduok Dieve, bet jo įpėdinis „ant vikšro" pranoko blogiausius lūkesčius, jau nekalbu apie pastarąją akivaizdžiai nepavydėtinos sveikatos, visiškai be empatijos vargšę moterį, kuri tikrai nesigaudo, nei kam ji priimta, nei už ką ji bus atsakinga, kaip ir ES užsienio reikalų bei kosmoso komisarai.

Man vis iškyla neatsakytas klausimas - kaip šios personos užmiega vakarais ir kokių tam reikia migdomųjų bei kur buvo jų protas, kai davė sutikimą toms pareigoms?

Netiesa, kad bet kuri virėja gali valdyti valstybę. Tam, kad būtum virėja, reikia susigaudyti, koks už lango oras, kokia vandens, orkaitės ir ugnies temperatūra, kiek kainuoja maisto produktai, koks yra jų galiojimo laikas ir ką daryti, kad pasiektum tokį rezultatą, kurio reikia, kad šimtas žmonių pasisotintų tegul nors vieną dieną. Pabandykit, niekad to nedarę, išvirti cepelinus, ir pamatysit, koks gausis rezultatas. Jei virėja tai sugeba, tai ji turės pakankamai proto, kad atsisakytų pareigų, kuriose nieko neišmano. Šitiems gi tiek proto neužteko. Belieka tik melstis, kad galutinius sprendimus priimti teks ne jiems. Bet ir tuo atveju ateitis - neguodžianti, kai geriausias sprendimas - pirmiems užpulti ir pasiduoti per pirmąsias dvi valandas.

Bet kaip taip atsitiko, kad vengrai, slovakai ir gruzinai, ėję tuo pačiu mūsų klaidų ir klystkelių keliu, šiandien yra sveiko proto pusėje, o LDK palikuonys garma beprotystės bedugnėn?

Ir dar: nuo 1990-ųjų kartojamas vieno žinomo valstybės vadovo burtažodis, kad jį vis puola žinia kas. Ar nekelia rusams juoko, kai gynybos ministrais, kaip pastaroji, skiriami tokie karybos žinovai? Jie ką, sutarė eiti lenktynių, kas paskirs kvailiausią, politine prasme, ministrą, kad galima būtų kuo daugiau pasivogti? Ir jiems nei trupučio ne gėda prieš savo vaikus ir vaikaičius? Tikrai beprotiškas tas jų pasaulis. Ačiū Dieve, kad ne mano ir, tikiuosi, ne mūsų. Sąmoningai nesusitapatinu su jų valstybe, taip lengviau, bet ir liūdniau, kad neturiu su kuo galėčiau tapatintis.